Intelektualiosios prozos genijus, pralenkęs laiką postmodernių stilių įvairove. Tėvynėje apkaltintas plagiatu, pripažinimo sulaukė Vakaruose. Nominuotas Nobelio literatūros premijai, negavo jos vien dėl to, kad mirė per anksti; Danilo Kišas (1935–1989) – vienas iškiliausių XX a. Vidurio Europos rašytojų, pirmąsias knygas išleidęs Serbijoje, vėliau dėl politinių priežasčių persikėlęs į Paryžių. Tik tada jis ėmė skinti literatūrines premijas tiek anuometinėje Jugoslavijoje, tiek Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV; Boriso Davidovičiaus kapas – pirmoji D. Kišo knyga lietuviškai. Septynios novelės, montažo principu sujungtos į romaną. Jame pogromų prieš žydus banga Tulūzoje 1330-aisiais, pilietinio karo ugnimi alsuojanti 1937-ųjų Ispanija, stalininių represijų nusiaubta Sovietų Sąjunga… Kuriamas į negailestingus sistemos gniaužtus patekusios asmenybės paveikslas. Fantastinis realizmas istorinius faktus sulieja su fikcijomis, o eseistika priartėja prie poezijos. Tokios kūrybos rezultatas paprastai vadinamas aukštąja literatūra.
