Ar kas vakarą klausimas apie paruoštas pamokas ir reikalavimas eiti miegoti neišvengiamai baigiasi barniu, o prašymai išjungti elektroninius prietaisus atsimuša į tylos sieną? Tokią vaiko elgseną lemia negatyvaus proto suformuotas požiūris į aplinką, teigia Daniel J. Siegel ir Tina Payne Bryson. Jų knyga „Smegenys, tariančios TAIP“ – pamokos kaip ugdyti pozityvųjį vaiko protą, kad jis užaugtų mokančiu priimti teisingus sprendimus ir pasitikinčiu savimi žmogumi.
Egzistuoja du proto režimai. Pirmasis jų – reaktyvus bei negatyvus požiūris į aplinką. Tai smegenys, sakančios „ne“. Tokia proto būsena sukelia uždarumo, pykčio, baimės, liūdesio jausmus ir norą užsisklęsti savyje. Jei šis proto režimas dominuoja, vaikai neįprastas naujas situacijas sutinka priešiškai. Tokie vaikai pasiduoda jausmams, yra priklausomi nuo išorės aplinkybių ir užuot smalsiai žvelgę į gyvenimą, siunčiamus iššūkius priima nekantriai, priešiškai ir su baime.
Visi tėvai siekia auginti tvirtos savivertės ir emociškai stabilias asmenybes. Todėl net nesąmoningas negatyvaus požiūrio į pasaulį pavyzdys skatina vaiko negatyvaus proto formavimąsi. Ugdydami pozityvųjį protą, mokome smegenis ištarti pasauliui ir mus supančiai aplinkai „taip“. Išlavinus šią būseną, reaktyvų požiūrį keičia atvirumas – pusiausvyra tarp mūsų vidinių jausmų ir išorinio pasaulio. Pozityvaus proto ugdymas padeda vaikui geriau pažinti savo jausmus, o keblias situacijas sutikti smalsiai ir atvirai.
Knygoje „Smegenys, sakančios TAIP“ tėvai ras keturių žingsnių metodą, kuris padės užauginti stabilius, rūpestingus ir ištvermingus vaikus, savimi pasitikinčią ir drąsią asmenybę. Šio metodo sudedamosios dalys yra pusiausvyra, atsparumas, įžvalgumas ir empatija. Daniel J. Siegel ir Tina Payne Bryson praktiškai aiškina kaip ugdyti kiekvieną iš šių savybių. Pirmiausia autoriai siūlo išmokti „skaityti“ vaikų siunčiamus signalus. Juk vaikai būna nesukalbami ir užsispyrę ne todėl, kad nori tėvams apsunkinti gyvenimą. Vaikai savaip bando pranešti apie savo baimes, lūkesčius, sunkumus. Juos tinkamai supratę tėvai mokės užauginti tvirtus, savarankiškus ir sugebančius pakovoti už save vaikus.
Knygoje daug praktinių patarimų, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose. Pavyzdžiui, jūsų vienuolikos metų duktė nori su draugėmis nakvoti palapinėje, bet baiminasi, kad reikės miegoti ne namie. Galima ją „padrąsinti“ ignoruojant jos baimes ir sakant, kad ji jau pakankamai didelė praleisti naktį ne namie. Tačiau tai neigia dukros jausmus ir ją trikdo, verčia abejoti, ar ji gali pasikliauti savo vidiniais pojūčiais. Užuot numojus į problemą ranka, šioje situacijoje galima mergaitei pasiūlyti keletą kartų praleisti naktį pas drauges ar senelius, kad ji įprastų miegoti ne namie.
Knygos autoriai – diplomuoti psichiatrai, išleidę bestseleriu tapusią knygą „Auklėjimas be dramų“. Daniel J. Siegel – Kalifornijos universiteto psichiatrijos profesorius. Tina Payne Bryson – vaikų ir paauglių psichoterapeutė. Abu jie – ne vienos knygos autoriai, kiekvienas jų veda seminarus ir konferencijas. Paskutiniu metu Daniel J. Siegel ir Tina Payne Bryson labai domisi nauja disciplina – tarpasmenine neurobiologija, todėl ir šioje knygoje skaitytojui bus pristatomi kai kurie šio mokslo atradimai.
Iš anglų kalbos vertė Ieva Šimkuvienė
Turinys
TURINYS
SVEIKINIMO ŽODIS / 11
1 SKYRIUS. Pozityvus protas. Jžanga /13
2 SKYRIUS. Pozityvaus proto stabilumas / 42
3 SKYRIUS. Pozityvaus proto ištvermė / 99
4 SKYRIUS. Pozityvaus proto įžvalga /134
5 SKYRIUS. Pozityvaus proto empatija /168
IŠVADA. Kitoks sėkmės suvokimas: pozityvaus proto požiūris / 204
PADĖKA / 227 ATMINTINĖ / 233
Sveikinimo žodis
SVEIKINIMO ŽODIS
„Savo vaikams trokštu tiek daug: laimės, emocinės tvirtybės, akademinių pasiekimų, socialinių gebėjimų, tvirtos savivertės ir daugybės kitų dalykų. Sunku net suprasti, nuo ko pradėti. Kurios savybės svarbiausios, kad jie galėtų gyventi laimingai ir prasmingai?”
Tokį klausimą vienokia ar kitokia forma girdime visur, kad ir kur nuvyktume. Tėvai trokšta padėti savo vaikams tapti tokiais žmonėmis, kurie mokėtų pasirūpinti savimi ir priimti tinkamus sprendimus, net ir užklupus sunkumams. Jie nori, kad vaikai neliktų abejingi kitiems ir sugebėtų pakovoti už save; kad būtų savarankiški, bet ir kurtų visaverčius santykius, kad išliktų tvirti, kai nesiseka.
Oho! Norų sąrašas nemenkas, ir mums, tėvams (arba su vaikais dirbantiems specialistams), gali tapti tikru galvos skausmu. Tad kas gi svarbiausia?
Knygoje, kurią laikote rankose, mėginsime atsakyti į šį klausimą. Svarbiausia žinoti, kad tėvai gali padėti vaikams išsiugdyti pozityvų protą, pasižymintį keturiais svarbiausiais ypatumais:
stabilumu – gebėjimu valdyti emocijas ir elgseną, tad vaikai rečiau praranda pusiausvyrą ir pratrūksta;
ištverme – gebėjimu nepalūžti susidūrus su neišvengiamomis gyvenimiškomis problemomis ir iššūkiais;
įžvalga – gebėjimu pažvelgti į savo vidų ir save suprasti, o pritaikius įgytas žinias priimti teisingus sprendimus ir geriau valdyti savo gyvenimą;
empatija – gebėjimu suprasti kito žmogaus padėtį, o prireikus nelikti abejingam ir imtis veiksmų siekiant padėti.
Tolesniuose skyriuose pristatysime pozityvaus proto sampratą ir praktiškai aiškinsimės, kaip galite ugdyti šias savo vaikų savybes ir suteikti svarbių gyvenimiškų gebėjimų. Jūs iš tikrųjų galite padėti savo vaikams tapti emociškai stabilesniems, iš-tvermingesniems susidūrus su sunkumais, įžvalgesniems ir gebantiems geriau suprasti save, empatiškesniems bei rūpestingesniems.
Degame noru su šiuo moksliniu metodu supažindinti ir jus. Leiskitės į kelią kartu su mumis ir mėgaukitės šia pažintine pozityvaus proto kelione.
