Claire Goll (1890 – 1977) – mįslinga, nedaug kam žinoma žydų kilmės poetė, romanistė, žurnalistė, bendravusi – paradoksalu – su garsiausiais pasaulio menininkais.
Memuarai „Vaikantis vėją“ – neįprasta įžymių asmenybių portretų galerija. Goll mus supažindina su savo mylimais draugais, priešais ir gyvenimo bendrakeleiviais – Yvanu Golliu, Joyce’u, Rilke, Picasso, Chagallu, Dali, Einsteinu, Jungu, Milleriu, Majakovskiu ir kt. Visų jų likimai, vienaip ar kitaip paveikti revoliucijos, karų ir persekiojimų, – gyvas XX šimtmečio nuotaikų atspindys.
Visi jie – žavūs genijai, egzaltuoti egoistai, šalti vienišiai, aistringi meilužiai… Šis pasakojimas balansuoja ties kraštutinumais, kaip, beje, ir pats Goll likimas. Rašytojos vaikystę Vokietijoje apkartino sadistiškos motinos disciplina.
Paguodą teikdavo tik Richardo Strausso muzika – jos būdama maža Goll klausydavosi klūpėdama prie uždarų kompozitoriaus durų. Dekadentišką jaunystę užliejo Šveicarijoje kilusi ir iki Paryžiaus nusiritusi dada judėjimo banga.
Šią ypatingą moterį visą gyvenimą lydėjo kūrybinė žaismė ir nenuilstantis literatūrinis koketavimas, aksominė Rilke’s melancholija, šiurpūs erudito Joyce’o pasažai, fašistinės Vokietijos neapykanta, karo ir pokario konvulsijos…
