Apkabinu jį ir laikau. Uodžiu jo saldų muskusinį kvapą. Mums nereikia žodžių. Jaučiu jo meilės jėgą ir žinau, kad jis jaučia manąją. Ruth Druart (Rut Druar) gimė Vaito saloje, Jungtinėje Karalystėje. Lesterio universitete baigusi psichologijos studijas, persikėlė į Paryžių, ten ėmė studijuoti pedagogiką. Autorė itin susidomėjo vaikų, užaugusių kitoje nei tėvų gimtoji šalyje, gebėjimu… Skaityti toliau »
„Ambasadorius” – žymaus islandų rašytojo Bragi Ólafssono romanas, kurio veiksmas vyksta Lietuvoje per literatūrinį festivalį „Poetinis Druskinininkų ruduo” (PDR). Pagrindinis knygos herojus – penkiasdešimt metų perkopęs poetas Sturla Jónas Jónssonas. Jis – islandų poezijos grandas, kultūros veikėjas, deleguotas savo kūryba nustebinti „Poetinio Druskininkų rudens” dalyvius ir svečius. Jo kelionė kupina groteskiškų nutikimų, palydimų įžvalgių… Skaityti toliau »
Trečiasis „Džeinės Eir“ autorės Šarlotės Brontės romanas „Vijetė“ pirmą kartą buvo išleistas 1853-iaisiais – likus porai metų iki autorės mirties. Įpindama asmeninio gyvenimo detalių, Š. Brontė pasakoja Viktorijos epochos moters Liusės Snou istoriją. Po šeimą ištikusios tragedijos mergina palieka gimtąją Angliją ir iškeliauja į žemyninę Europą. Apsistojusi nedideliame Vijetės miestelyje, ji įsidarbina mergaičių pensione anglų… Skaityti toliau »
1422 m. Šimtamečio karo su Anglija alinama Prancūzija patiria vieną gėdingą pralaimėjimą po kito, o skurdžiame Domremi kaimelyje dešimtmetė Žana renka akmenis ir stebi vietos berniūkščių kovas. Nors sunkia kietaširdžio tėvo Žako d’Arko ranka auklėjama mergaitė yra ne pagal metus aukšta, tvirta ir užsispyrusi, bet berniukai nepriima jos į savo būrį – juk mergaitėms peštis… Skaityti toliau »
Knutas Hamsunas (1859—1952), norvegų ir pasaulinės literatūros klasikas, Nobelio premijos laureatas (1920), ne vieną lietuviškai skaitančiųjų kartą dar nuo tarpukario laikų pirmiausia žavėjo savo ankstyvąja kūryba — XIX a. pabaigoje parašytais impresionistinio skambesio psichologiniais romanais „Badas“, „Panas“, „Viktorija“, „Misterijos“ ir kt., dažniausiai kupinais vitališkos, gaivališkos meilės aistrų. Romanas „Žemės syvai“ (Markens Grøde, 1917) — pažintis… Skaityti toliau »
„Moterų laimė“ – didžiulis, tviskantis prekybos centras, atvėręs duris Prancūzijos sostinėje XIX a. pabaigoje ir užbūręs visas paryžietes. Tamsių, dulkėtų krautuvėlių likimas nulemtas – jos pasmerktos ir turi pasitraukti, užleisdamos vietą kerinčiam stebuklui. Naujoji pirkinių Meka apsuka moterims galvas, žadina aistras, masina beatodairiškai pirkti. Į šį akinantį pasaulį, kuriame viskas turi savo kainą, atvyksta mergina… Skaityti toliau »
„Mano širdis buvo kompasas, kuris rodė kryptį į šiaurę.” Akvilina Cicėnaitė Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per… Skaityti toliau »
„Rolando meilė” – vienas geriausių M.Zevako romanų, kuris vaizdų ir tipų ryškumu bei intrigos įdomumu net pralenkia kitus to paties autoriaus romananus.
Tamsi pasaka apie vėlyvos nakties sąmyšį nežinomame mieste. Seksualinių tapatybių įvairovė, neokolonializmas, gyvenimas balansuojant ant moralumo ribos… Ir puikus poetinis stilius. Komiškas, ciniškas, ryškiomis spalvomis tviskantis pasakojimas. Į išgalvoto Afrikos miesto geležinkelio stotį iš viso pasaulio atvyksta žmonės, kuriuos masina vietiniai gamtos turtai. Naktiniame klube „Tram 83“ grojant siautulingai gyvai muzikai renkasi visi: kare jau… Skaityti toliau »
Paskutinė garsiojo girtuoklio Charleso Bukowskio knyga, pasirodžiusi 1994 m. – šiurkštus juodojo humoro tekstas, parodijuojantis populiariosios literatūros klišes: neištikimos žmonos, kvaili jų vyrai, seksualios ateivės iš kosmoso, numirėlių balzamuotojai ir pikti neurotiški paštininkai.
Lietuviškai išleidus pirmąjį Charleso Bukowskio apsakymų rinkinį „Paprastos beprotybės istorijos“ (kitos knygos, 2011), gausūs jo fanai ir fanės suprato, kad girtuoklio ir literatūros chuligano genialumas geriausiai atsiskleidžia trumpose istorijose, kurių stilius grynas it paskutinis degtinės lašas, o minties koncentracija pasiekia aukščiausią lygį lyg šmaikščiame ir nelabai švankiame anekdote. „Dailiausia moteris mieste“ ir kitos istorijos“ (The… Skaityti toliau »
Serija: „Roy Grace #15“. Apdovanojimų pelniusio rašytojo Peterio Jameso intriguojančiame kriminaliniame romane „Mirtis iš pirmo žvilgsnio“ detektyvas vyresnysis inspektorius Rojus Greisas atskleidžia tamsiąją internetinių pažinčių pusę. Vyriškis Londono oro uoste laukia atvykstant savo gyvenimo meilės. Kitoje Atlanto pusėje buvęs policininkas bare Ki Veste, Floridoje, laukia pasimatymo su moterimi, kuri tapo jo sielos drauge. Abu vyrai… Skaityti toliau »
Kaip nutiko, kad iš tavęs nieko neliko? Nei mamos, nei žmonos, nei kino aktorės, nei dainininkės. Matau tave nuotraukose ir filmuose, kuriuose linguoji klubais ir juokingai vaipaisi, bet aš šio dvimačio pakaitalo negaliu nei paliesti, nei užuosti, nei pajusti. Negaliu su juo pasikalbėti. Paaiškink. Ieškodama savo vietos po saule jaunutė padavėja Nina klajoja… Skaityti toliau »
Romano pagrindinis herojus Trenkavelis, jo sužadėtinė Ana de Lepar, jų ištikimi bičiuliai nuolat grumiasi su kardinolo Rišeljė, jo šnipų rezgiamomis intrigomis, pinklėmis, tamsiomis užmačiomis bei nedorybėmis. Sumanumas, narsa, šaltas protas padeda Trenkaveliui, jo sužadėtinei įveikti galybę spąstų.
Bet kuri kalėjimo žiurkė jums pasakytų, kad kiekviename nusikaltime yra bent dvi istorijos, ir teismas Senajame Beilyje – tai nusikaltimo, o ne nusikaltėlio istorija.Pastarąją papasakoti galiu tik aš. 1826-ieji, Londonas įsiaudrinęs. Prie Senojo Beilio teismo renkasi minios pažiūrėti į Franę Langton, buvusią pono ir ponios Benhamų tarnaitę, kaltinamą jų nužudymu. Liudytojai negailestingi – ragana, paleistuvė,… Skaityti toliau »
Elegantiška ir subtili istorija apie du skirtingus žmones, padėjusius vienas kitam atverti akis ir širdis. Psichiatras skaičiuoja dienas iki pasitraukimo į pensiją. Gyvena vienas savo vaikystės namuose, neturi nei šeimos, nei draugų. Kasdien eina į kliniką ir klausosi pacientų, nors jų problemos jam seniai atrodo nuobodžios ir nereikšmingos. Jo socialinis gyvenimas susideda iš trumpų pokalbių… Skaityti toliau »
Visi kartais įsivaizduojame, kas blogiausio gali nutikti… Ką darytumėt, jei tai įvyktų iš tiesų? „PASAKYK, KAD ESI MANO“ – įtemptas psichologinis detektyvas apie blogiausią įsivaizduojamą gyvenimo scenarijų, įtraukianti istorija apie kaltę, sielvartą, meilę, virtusią smurtiniu apsėdimu, ir tai, kur žmogų gali nuvesti vaiko netektis… Visi įsitikinę, kad ji mirusi.Tu žinai, kad ji gyva.Kažkas daro viską,… Skaityti toliau »
Buvo toks baisus rytas, žinau, kad prastu oru reikia vairuoti atsargiau… Ar važiavau per greitai? Kaip greitai aš važiavau?… Kodėl nepalaukiau, kol praeis lietus?.. Pradinukų mokytojas Benas Andersonas išgyvena tai, ką ir turėtų išgyventi bet kuris mirtiną avariją sukėlęs žmogus. Eilinės darbo dienos rytą greitkelyje jo vairuojamas automobilis partrenkia staiga iš šalikelės iššokusį vyrą. Ir… Skaityti toliau »
Visa rašytojo kūryba – tai atminties salynas, kur amžinai gyvens Lietuvos miestelių žydai, – net tada, kai jau nebus tų, kurie juos atsimena. Paskutiniai Grigorijaus Kanovičiaus romanai – „Šėtono apžavai“ ir „Miestelio romansas“ – taip pat apie atmintį. „Šėtono apžavai“ – negailestingas, bet ne žiaurus pasakojimas apie Miškinių miestelio, kur gyveno žydai, žūtį, apie… Skaityti toliau »
Knygoje yra du Marcelio Schwobo, XIX a. pabaigos prancūzų simbolisto ir dekadento, kūriniai — „Monelės knyga“ ir „Vaikų kryžiaus žygis“. Jiems būdinga ne tik niūri, miglota simbolika, bet ir paprasto, tyro gyvenimo ilgesys. Kūrinių herojai įkūnija šviesą tamsos viešpatijoje, nežinojimą ir nekaltumą, galintį išgelbėti žmoniją.