„Pirmasis žmogus“ – tai nebaigtas romanas, kurį Albert‘as Camus rašė paskutiniais gyvenimo metais. Jo rankraštis buvo rastas kelioniniame krepšyje po rašytojo mirties. Paremtas autentiškais faktais romano veiksmas nukelia mus į Alžyro rytus, kur prabėgo Camus vaikystė. Autobiografiškumas, kuris vėlesnėse kūrinio redakcijose turėjo išnykti, dabar tampa vienu iš vertingiausių romano bruožų. Prieš mus – ne tik… Skaityti toliau »
Alchemikas – Koelas Paulas
Šventė, kuri visada su tavimi – Hemingvėjus Ernestas
Kodėl įsimylime būtent tuos žmones? Kodėl savo klaidas suverčiame vaikams? Kas iš tikrųjų suteikia gyvenimui grožio? Hovardas Belsis užsienietis, gyvenantis Naujosios Anglijos universitetiniame miestelyje JAV. Labai anksti sukūręs šeimą, po trisdešimties vedybinio gyvenimo metų jis stengiasi atgaivinti blėstančią meilę afroamerikietei žmonai Kiki. Trys jų vaikai – Džeromas, Zora ir Luisas – ieško savo jausmų, idealų,… Skaityti toliau »
Romanas
Romanas
Tai šiuolaikinis romanas apie keturiasdešimtmečius, kurie nori gyventi šia diena nepaleisdami savo svajonės iš rankų. Knyga įdomi dar ir tuo, kad asmeninė romano veikėjų patirtis vaizduojama per aliuzijas į kultūros – dailės, muzikos – kontekstus.
Tai aštuonioliktas žinomo rašytojo, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos garbės nario Petro Šatkaus romanas, dedikuotas Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui. Korupciniai politinės valios užkulisiai apnuogina „valstybininkų“ klano tikruosius tikslus. Kuriama naujoji politinė koaliciją, kuri pasidalina įtakos sferą. Skubos tvarka priimami nauji vidurnakčio įstatymai, kurie dar labiau nuskurdina tautą. Nepakęsdama valdžios savivalės tauta priversta išeiti į gatvę. Ant… Skaityti toliau »
Nalšios kunigaikščio Daumanto žmona, mirus seseriai, Mindaugo žmonai Mortai, pasiliko karaliaus dvare globoti ir auklėti mažamečius sesers vaikus. Apniktas įtarimų ir keršto Daumantas nužudė Mindaugą ir jo sūnus. Netrukus karaliaus žudikui teko sprukti iš Lietuvos, ieškoti prieglobsčio Pskove. Ten jis apsikrikštijo, tapo Timotiejumi (Timofėjumi) ir buvo išrinktas Pskovo kunigaikščiu. Daugiau kaip 30 metų ištikimai tarnavo… Skaityti toliau »
Serija: „Filmberättelser #30“. „Fani ir Aleksandras“ – tai įstabus romanas, psichologiškai, vaizdžiai, žaismingai perteikiantis Ekdalių šeimos istoriją, pasakojantis apie jų džiaugsmus, viltis, troškimus, kiekvieno savitą pasaulėžiūrą, tarpusavio santykius ir to meto aplinką.
Niekas nevyksta šiaip sau, – sakė profesorius. – O jei kartais aplink tave ir vyksta tarpusavyje paslaptingai susiję dalykai, tarsi kokia jėga ar asmuo būtų visa tai tau parengęs, nedelsk nė minutės: ištirk! Jei sugebėsi išsiaiškinti priežastį, būsi sutikęs tikrąjį Dievą, kad ir kas jis būtų. Javieras Sierra (g. 1971 m.) – ispanų žurnalistas, rašytojas,… Skaityti toliau »
Ak tos trylikametės Magda, Nadina ir Elė! Mergaites taip įsuka nuotykiai, kad joms vis neužtenka dienos ir tenka grįžti vėlai. Ir kaip namo parsirasti laiku, jei susipažįsti su šauniu vaikinuku Raselu ir pirmą kartą su juo bučiuojantis net akinių stiklai aprasoja? O ko tas Lajemas stypso prie mokyklos? Ar jis laukia Nadinos? Magda irgi patrakusi… Skaityti toliau »
Lin Capatek dirba viešbučio Edenas kambarine. Lin ne šiaip sau valo. Ji valo labai rūpestingai. Mergina vis ilgiau užtrunka kambariuose, pakerėta to, ką ten mato ir randa. Rašteliai, knygos, higienos reikmenų krepšeliai, vaistai. Iš pradžių Lin elgiasi atsargiai, tačiau vėliau vis labiau įsidrąsina, net suįžūlėja – ne tik uostinėja svetimus drabužius, bet ir matuojasi. Ji… Skaityti toliau »
Įgijęs mokytojo kvalifikaciją, Kranichas patenka į mokyklą – košmarišką ir nesuvokiamą pasaulį. Mokyklai būdingi visi blogiausi totalitarinės valstybės bruožai. Anot pirmą dieną jam aiškinusio direktoriaus, galima paminėti keturias kolonas, ant kurių laikosi visa mokyklos sistema: baimę, aimanavimą, apsimetimą ir melą. Melas esąs mokyklos eliksyras. Kranichas pamažu perima šio beprotiško žaidimo, kurio pavadinimas „Mokytojų kambarys“, taisykles,… Skaityti toliau »
Serija: „Signės istorija #2“. Tai antroji trilogijos „Signės istorija” dalis. Būdama aštuonerių, Signė jau įsivaizdavo savo gyvenimą: ji taps drabužiųdizainere, ištekės už vyro, kuris pirmas ją pabučiuos, ir susilauksdaug vaikų. Signė – vienturtė pradinių klasių mokytojos Hilmos duktė,kurios tėvas – charizmatiškas adjunktas Sigfridas Tornvalis. Jisnetikėtai miršta, Signei sulaukus vos vienuolikos. Tik vėliau Signėsužino, kad tėvas… Skaityti toliau »
Romano herojės istorija prasideda tipiškoje prasigeriančio miestelio šeimoje. Groteskiška namų aplinka ir gajus šviesos potroškis atveda merginą jau į nepriklausomo krašto menų Meką. Prasideda somnambuliškos, autoironiškos kūribingos jaunos merginos klajonės bohemos ir naujos realybės labirintais…
Antra jaunos, bet jau žinomos prozininkės knyga. Novelių veikėjai taip pat jauni žmonės, daugiausia merginos. Miestas, miestelis, sodyba. Kavinė, baras, užeiga… Tai jaukiu, paprastu ir kartu moderniu pasakojimu piešiamos erdvės, kuriose skleidžiasi charakteriai – tarp šiokiadienių stingulio ir egzistencinio nerimo, tarp griežtos tikrovės ir atvangos, dvasios nuskaidrėjimų.
Žinomos lietuvių rašytojos eseistika, sujungianti praeitį ir dabartį, kartais pereinanti į kandžią satyrą, nestokojanti šmaikštaus humoro. Pasaulis toks baisus ir bukas, kad net juokina; garsi prozininkė Renata Šerelytė su savo juokinga eseistika priverčia pamatyti depresijų apimto pasaulio juokingąją pusę. „Laukiniai mėnesiai“ – tai šmaikštus rašytojo kirtis kasdienybės niūrumui. Ir šiaudas mums, čia besimurdantiems. … Skaityti toliau »
Serija: „Signės istorija #1“. Aplinkinių akimis Signė – ypač talentinga karjeros moteris, tačiau ji nėra nei gera žmona, nei rūpestinga motina. Išgyvendama dvasios dramą Signė patiki ją savo vienintelei draugei, romano herojai Albertei. Jos viena kitai patiki slapčiausius sielos slėpinius. Abi skinasi kelią prieš vėją, siekdamos įgyvendinti savo prigimties pašaukimą. Kerstin Thorvall atskleidžia moters vidinę… Skaityti toliau »
„Rytas. Diena. Vakaras. Gražūs rūmai lūkuriuoja, kada į juos įeis dar vienas ką tik apakęs žmogelis. Rinkosi jie todėl, kad vienas aklas – labai liūdna, bet šimtas aklų – jau juokinga. Dabar man jau atrodo, kad jie daugiau nieko neveikė, tik kiauras dienas juokėsi – linksmai, liūdnai, ironiškai. […] Juokingi buvo kiekvieno rytas, diena, vakaras“.