Philip Roth (g. 1933) – amerikiečių romanistas ir novelistas. Mėgstamiausia tema – šeimos ir sekso peripetijos. „Amerikietiška pastoralė” (American Pastoral) pasirodė 1998 m. ir tapo bestseleriu. Tai išvirkščias „amerikietiškos svajonės” variantas. Jaudinanti tėvo ir dukters istorija naujai skaitytojų kartai kalba apie gero, naivaus žmogaus vilčių žlugimą – šiuolaikinės Amerikos mašina negailestingai traiško svajones ir likimus.… Skaityti toliau »
Morta turi paslaptį, gėdingą paslaptį. Jos vardas Bjaurius. Mortai dvylika. Ji labai skiriasi nuo kitų vaikų. Neturi televizoriaus, kompiuterio, madingų drabužių, o svarbiausia – draugų. Tėvai jai neleidžia nieko kviestis į namus, kad nebūtų atskleista ta paslaptis.
Kai šešiolikmetė Jeanette Winterson įsimylėjo kitą merginą ir paliko namus, motina jos paklausė: „Kam būti laimingai, jei gali būti normali?“ Ši frazė tapo jos autobiografinės knygos pavadinimu. Parašyta praėjus 25 metams po debiutinio romano „Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai“ (1985), knyga tęsia skausmingus vaikystės prisiminimus ir pasakoja istoriją apie mergaitę, kuriai neleisdavo skaityti knygų ir… Skaityti toliau »
Vos tik spėjęs įžengti į Indros klasę, Samuelis jau iš pirmo žvilgsnio jai nepatinka. Indrai atrodo, kad šis pasipūtęs gražuolėlis niekuomet nepraleidžia progos pasinaudoti patiklių mergaičių naivumu. Samueliui Indra pasirodo esanti pernelyg įsitempusi ir griežta. Su tokia jis nė už ką neprasidėtų. Ruošdami referatą, jie nelauktai susidraugauja, tačiau katastrofa, įvykusi bendros savaitgalio viešnagės kaime metu,… Skaityti toliau »
Tai autobiografinis pasakojimas apie tragiškų žydų berniuko vaikystės patirtį. Atsitiktinai išlikusio nesušaudyto, patyrusio tėvų žūtį, kasdien tykojusios mirties siaubą, berniuko gyvenimas lietuvių valstiečių šeimoje atskleistas gyvai ir autentiškai.
Maža atvirukų krautuvėlė Paryžiuje… Žavus amerikietis… Romantiška meilės istorija… Rozali yra nedidelės atvirukų krautuvėlės Sen Žermene savininkė. Uždariusi krautuvėlę, ji iki vėlumos piešia sveikinimus tiems, kurie dar tiki ranka rašytais žodžiais. Kiekvieną gimtadienį mergina nusipiešdavo atviruką ir sau. Tuomet eidavo prie Eifelio bokšto, kur paleisdavo į orą sau skirtus linkėjimus. Ji užmerkdavo akis ir įsivaizduodavo,… Skaityti toliau »
„Lygiosios trunka akimirką“ vaizduoja karo metų Vilniaus getą, tačiau autoriui rūpi ne istorinė autentika, o situacijų visuotinumas ir universalioji pasirinkimų prasmė. Romano veiksmas plėtojamas trijuose lygmenyse, apimdamas šachmatų partiją, jaunuolių Izaoko ir Esteros meilę bei šešis pasakojimus apie šeimos patriarcho Abraomo Lipmano vaikų likimus.
Jaunas suomių mokslininkas Johanas atvyksta į Romą tyrinėti Švedijos karalienės Kristinos archyvo, rašo disertaciją apie valdovės bibliotekos ir rankraščių kolekciją. Archyvas saugomas Vatikano apaštalinėje bibliotekoje. Johano kuratoriumi tampa tėvas d’Andželas. Šis lyg netyčia kartu su karalienės Kristinos rankraščiais paduoda Johanui XVI amžiaus kodeksą, parašytą daugiausia senąja suomių, vietomis – švedų ir lotynų kalbomis. Susidomėjęs veikalu,… Skaityti toliau »
Tai jausmingas, tačiau nebanalus pasakojimas apie grupelę žmonių, keliaujančių Rytų ekspresu iš Londono į Veneciją. Jų gyvenimo istorijos pasakojamos ruošiantis kelionei, jos metu ir pagaliau atvykus į Veneciją. Veiksmo fone rutuliojasi dar viena – romantiška meilės istorija, apimanti penkiasdešimties metų laikotarpį, dėl kurios viena iš veikėjų – Imodžena dabar keliauja į Veneciją. Britų autorei Veronicai… Skaityti toliau »
Romanas „Meilės puslapis“ — tai tikrai lyg puslapis, išplėštas iš gyvenimo knygos, tai ne tik meilės, bet ir skaudžios dvasinės kančios istorija. Šis romanas atskleidžia skaitytojui naują E. Zola talento briauną — lyriškumą, subtilų psichologiškumą.
Jeffrey Archerio knyga „Atsargiai, norai pildosi“ pradedama pasakojimu apie Hario Kliftono ir jo žmonos Emos kelionę į ligoninę, skubant išsiaiškinti jų sūnaus Sebastijono, patekusio į sunkią autoavariją, likimą. Bet kuris iš važiavusiųjų žuvo — Sebastijonas ar geriausias jo bičiulis Brunas? Kai Rosas Bačananas priverčiamas atsistatydinti iš Baringtono laivybos kompanijos valdybos pirmininko pareigų, jo vietą nori… Skaityti toliau »
Džošas ir Ema nuo vaikystės buvo geriausi draugai, bet viskas pradėjo keistis, kai prieš šešis mėnesius Ema nesileido Džošo pabučiuojama. Tarp draugų įsivyravusią įtampą nutraukė skambutis į Emos namų duris. Džošas atnešė paštu gautą nemokamą America Online kompaktinį diską ir pasiūlė instaliuoti programą jos naujame kompiuteryje. Instaliavę programą jie pateko į feisbuką. Paskutiniame praėjusio amžiaus… Skaityti toliau »
Nubudusi krauju suteptoje lovoje ir negalėdama prisiminti, kas įvyko naktį, Ketlina Montgomeri supranta, kad nuo praeities ir savo bėdų ilgiau slėptis neįstengs. Juo labiau kad pražūtingų įvykių virtinė ilgėja, mirtinas pavojus persekioja ir kitus šeimynykščius, o įkalčiai rodo į nieko neprisimenančią Ketliną. Kas ir kodėl nusitaikė į Montgomerius? Kam naudinga dėl visų nusikaltimų apkaltinti Ketliną?… Skaityti toliau »
Pagrindinis romano personažas — centrinė Paryžiaus turgavietė, vadinamasis Paryžiaus pilvas, sotumo ir pasitenkinimo metafora. Rašytojas atskleidžia smulkiosios buržuazijos pasaulį, jos dvasinį skurdą, dorovinį nuopuolį, ištvirkimą, ypač paplitusį Antrosios imperijos metais. Nepaprastai spalvingai piešdamas turgavietę įvairiu paros metu, E. Zola, pasak kritikos, sukuria „žaismingą prekyvietės simfoniją“, žavinčią savo spalvomis ir nuotaikomis.
„Rašydama „Gėlių kraują“, Anita Amirrezvani, kaip ir jos romano herojė, išaudė knygą lyg spalvingą gobeleną. Kiekvienas skyrius, kiekviena įterpta pasaka tarsi siūlas įsipina vis papildydami nuostabų kilimą. Autorės prozoje susilieja XVII a. istorija ir įtemptas pasakojimas apie herojės žingsnius savarankiško gyvenimo link, siužetas veda jus iš mažyčio kaimelio į didelį nepažįstamą miestą, kiekvienas naujas nuotykis,… Skaityti toliau »
Džulijos gyvenimas yra patogus, gal net niekuo neišsiskiriantis, kol brutali jos sesers mirtis neatveria senų žaizdų. Paguodos suteikia geriausia sesers draugė Ana, kuri jai atskleidžia sesers internetinio gyvenimo vingrybes. Džulija neabejoja: tiesa apie sesers mirtį slypi tamsiame, šlykščiame pokalbių svetainių ir virtualaus sekso pasaulyje; Tiesos apie seserį paieškos greitai virsta savęs ir savo geidulių tyrinėjimu.… Skaityti toliau »
Braną su Finu Biurku visą laiką siejo didelė aistra, deja, bendrą ateitį kurti trukdė painios jų šeimų istorijos. Po ilgų kelionių Finas grįžo į namus ir vėl sutikęs Braną suprato, kad ypatingi jausmai vienas kitam neblėsta, tad abu nusprendžia gyventi tik šia diena ir apie ateitį negalvoti. Tuo tarpu tamsiųjų jėgų grėsmė viskam, kas Branai… Skaityti toliau »
Kai Helgai buvo dešimt metų, ji liko našlaitė. Augo tarp svetimų svetimuose namuose ir slapta svajojo suvaldyti laiką. Dėl to baigusi mokyklą išvyko į kitą šalį studijuoti fizikos ir troško patekti į mokslininkų šventovę – legendomis apipintą Mokslo Korporaciją. Deja, nors ir apsigynė įdomią disertaciją, Korporacija ja nesusidomėjo. Gyvenimas, atrodė, palengva virsta nykia nuobodybe, Helga… Skaityti toliau »
Michorovskis priartėjo tylėdamas, paėmė į savo delnus jos sušalusias rankas. Pasižiūrėjo vienas į kitą ir negalėjo prabilti. Stefutė jautė, kad pildosi jos svajonės, sapnai. Jis spaudė jos rankas, degančiu žvilgsniu skverbėsi į jos sielos gelmes. Stovėjo jausdamas vyriškos aistros šiurpą ir nežinomą ligi šiol jausmą. Stovėjo, pasitikėdamas savo jėga, suvokdamas savo atvykimo tikslą ir kiek… Skaityti toliau »
Stefutė nieko neatsakė. Ji žiūrėjo į vandenį ir į baltųjų vandens lelijų taures, kyšančias viršum storų lėkštės pavidalo lapų. Siekė vienos gėlės, bet ji plaukiojo per toli. Valdemaras tylėdamas užkabino ją irklu ir pritraukė prie Stefutės rankos. Ji nuskynė ir šypsena padėkojo jam. Jis žiūrėjo į ją, į jos rausvus skruostus, į tamsias blakstienas ir… Skaityti toliau »