Temos Archyvai: Religija

Vladimir Megre — Kas mes?

Šioje knygoje mąstoma apie civilizacijos pasiektas aukštumas. Pasakojama, kaip viskas gali pasikeisti į gerąją pusę, pabrėžiama, kad svajonės išjudina veikti didžiulę energiją, bet visada pirmiausia reikalingas žmogaus noras.

Nežinoma — Pasaulio pabaigos pranašystės slaptuosiuose žmonijos tekstuose

Nuo pat žmonijos atsiradimo pradžios buvo kalbama apie pasaulio pabaigą, jos scenarijų yra pačių įvairiausių. Daugelis ta proga prisimena garsiausius pasaulio pranašus ir aiškiaregius: Sabijos karalienę Mikaldą, Nostradamą, Vangą, senovės indėnus majus bei daugelį kitų. Iki šiol tyrinėjami ir analizuojami šių pranašų tekstai, mėginama nustatyti juose užšifruotus įvykius ir įminti, kas mūsų laukia artimiausioje ateityje:… Skaityti toliau »

Vladimir Megré — Giminės knyga

Serija: „The Ringing Cedars of Russia #6“. Šeštoji serijos ,,Skambantys Rusijos kedrai” knyga, kurios pagrindinė veikėja – Anastasija, nepaprasta Sibiro kedrų miškuose užaugusi mergina, savo gebėjimais ir išradinga mąstysena pranokstanti bet kurį mūsų laikų žmogų. Šioje knygoje nauju, netikėtu rakursu nušviečiama žmonijos praeitis ir nuostabios ateities galimybės, įdomiai pasakojama apie vaikų auklėjimą.

Vladimir Megré — Meilės apeigos

Serija: „The Ringing Cedars of Russia #8.20“. Antroje aštuntos serijos knygos dalyje pakiliai ir šviesiai kalbama apie Meilę, apie jos kultūrą, parodoma, kiek išminties ir kiek Visatos suvokimo turi senovinės sutuoktuvių, vaiko pradėjimo, jo laukimo ir gimimo apeigos, pasakojama, kaip sugrąžinti Meilę ir pagarbą į dabartines šeimas.

Vladimir Megré — Gyvybės energija

Serija: „The Ringing Cedars of Russia #7“. Septintojoje serijos knygoje akivaizdžiai: žmogaus troškimai išsipildys, jeigu jis imsis nuoseklios ir atkaklios veiklos, kad to pasiektų, nes Dievas žmogui yra davęs naudotis pačią stipriausią Visatos energiją, gebančią formuoti jos turėtojo likimą. Ši energija -tai žmogaus mintis.

Vladimir Megré — Naujoji civilizacija

Serija: „The Ringing Cedars of Russia #8.10“. Aštuntojoje serijos knygoje, pirmoje jos dalyje, kalbama apie tai, kad neįtikėtiname chaose, apėmusiame žmonių sąmonę, atsirado žmonių, kurie ne žodžiais ir ne religinių traktatų paveikti, pakeitė savo požiūrį į Dievo kūriniją. Jie ėmė keisti savo gyvenimo būdą: dar patys ligi galo nesuvokdami savo kūrybos užmojų, tuos savo veiksmus… Skaityti toliau »

Vladimir Megré — Meilės erdvė

Serija: „The Ringing Cedars of Russia #3“. Trečioji serijos „Skambantys Rusijos kedrai” knyga, kurios pagrindinė veikėja – Anastasija, nepaprasta Sibiro kedrų miškuose užaugusi mergina, kuri savo gebėjimais ir išmintinga mąstysena pranoksta bet kurį mūsą laikų žmogų. Šioje knygoje praplečiama meilės erdvės sąvoka, pasakojama, kaip galima žodžiais pakeisti žmogaus likimą, kaip derėtų auklėti vaikus, kokia svarbi… Skaityti toliau »

Vladimir Megré — Pasaulio sukūrimas

Serija: „The Ringing Cedars of Russia #4“. Ketvirtoji serijos „Skambantys Rusijos kedrai” knyga, kurios pagrindinė veikėja – Anastasija, nepaprasta Sibiro kedrų miškuose užaugusi mergina, savo gebėjimais ir išradinga mąstysena pranokstanti bet kurį mūsų laikų žmogų. Šioje knygoje savitai ir su didžiule meile kalbama apie Dievą, visų mūsų Tėvą, apie pasaulio sukūrimą ir apie žmogų, Dievo… Skaityti toliau »

Hans Urs von Balthasar — Pasaulio širdis

„Pasaulio širdis“ – tai XX a. teologijos klasika, krikščioniškosios literatūros deimantas. „Pasaulio širdį“ turėtume vertinti kaip katalikiškosios teologinės ir dvasingumo tradicijos esmės, suspindėjusios su nauja jėga, atskleidimą. Knyga tikrąja žodžio prasme kviečia į dinamišką viziją, vaizdingą kelionę. Skaitytojas panardinamas ne į teologinių koncepcijų pasaulį, bet į vaizdingai ir intuityviai suvokiamą tikrovės dramą. Joje nuopuolis ir… Skaityti toliau »

David Icke — Beribė meilė yra vienintelė tiesa, visa kita – iliuzija

„Beribė meilė yra vienintelė tiesa, visa kita – iliuzija” arba Apie išgalvotą pasaulį, kurį mes regime kaip tikrą. Populiarus britų rašytojas Deividas Aikas (David Icke) yra žinomas kaip vaidinamųjų sąmokslo teorijų kūrėjas. Šioje knygoje, remdamasis gausia faktine medžiaga, jis stengiasi atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų valdo žmoniją ir kas slypi už šios iliuzinės tikrovės… Skaityti toliau »

Alan W. Watts — Nesaugaus gyvenimo išmintis: žinia nerimo amžiui

„Nesaugaus gyvenimo išmintis: žinia nerimo amžiui“ (1951) – britų filosofo Alano Wilsono Wattso pasakojimas apie tai, kaip nesivaikyti materializmo, mažiau pasiduoti rytojaus vilionėms ir žengti į „labiausiai neapčiuopiamą teritoriją” – dabarties akimirką. Mūsų epochą kausto beprecedentis nerimas. Didžiąją dalį laiką iššvaistome ateities planams kurti. Tikėjimas ateities progresu tėra saviapgaulė. Tušti ateities lūkesčiai ir gailūs praeities… Skaityti toliau »

Glorija Polo — Aš stovėjau prie dangaus ir pragaro vartų

Glorija Polo „mirė“ per nelaimingą atsitikimą – ji keletą dienų gulėjo komoje, gyvybę palaikė tik prietaisai. Komos metu Glorija buvo anapusinėje tikrovėje ir grįžo liudyti netikintiesiems. Glorija Polo patyrė ypatingą mistinį išgyvenimą.   Ši patirtis taip ją sukrėtė, kad Viešpaties valia Glorija tapo balsu, šaukiančiu į šiuolaikinę „tikėjimo dykumą“. Jos liudijimo esmė ir pats išgyvenimas… Skaityti toliau »

Algirdas Julius Greimas — Tautos atminties beieškant

Pasaulyje plačiai žinomo mūsų tautiečio A. J. Greimo knyga sudaryta iš dviejų skirtingais dešimtmečiais parašytų lietuvių mitologijos studijų: „Apie dievus ir žmones“ ir „Tautos atminties beieškant“. Mitologijos tyrinėjimą Greimas supranta kaip kultūros archeologiją, naudoja tokius metodus, kurie padeda iš „kelių atskirų šukių“, iš rašytiniuose šaltiniuose ir tautosakoje fiksuotų paskirų mūsų mitologijos fragmentų, rekonstruoti amžių būvyje… Skaityti toliau »

Danutė Kalinauskaitė — Niekada nežinai

Danutė Kalinauskaitė nuolat savo apsakymus ir noveles publikuoja kultūrinėje spaudoje – savaitraštyje Šiaurės Atėnai, žurnale Metai. Rašytoja yra gavusi Antato Vaičiulaičio premiją už apsakymą ”Namo”. „Šią knygą galima pavadinti santakos knyga, santaką suvokiant keleriopai. Pirmasis aspektas: žanras. Esė čia įteka į novelę ir atvirkščiai, nors novelės tėkmė, regis, stipresnė. Santaka yra energetiškai aktyvi erdvė, žadanti… Skaityti toliau »

Rimantas Balsys — Apie savo kraštą ir jo žydinčias tvoras…

Ši knyga – skola Lietuvos etnologams, studentams ir etnine kultūra besidomintiems skaitytojams. Per keliolika metų susikaupė pluoštas tekstų, kurie dėl vienos ar kitos priežasties liko nepublikuoti (pavyzdžiui, mokslinių konferencijų pranešimai ir tezės) arba buvo publikuoti ne lietuvių kalba ir ne Lietuvoje leidžiamuose žurnaluose bei knygose (pavyzdžiui, į ukrainiečių kalbą verstos Algirdo Juliaus Greimo knygos įvadas),… Skaityti toliau »

Vanda Juknaitė — Išsiduosi. Balsu

Esė, pokalbiai Vanda Juknaitė, įsitvirtinusi tarp stipriausių prozos meistrų, nuolat reflektuoja gyvenimą ir kultūrą savo eseistikoje, parašytoje jautria moters ranka. Pirmas šios knygos kūrinys nauja kalba prabyla apie stokojančius ir visuomenės atstumtuosius, stabdydamas suvokimo inerciją ir versdamas mąstyti. Greta šio ir kitų eseistikos spausdinami pokalbiai, kuriuose įdėmiai žvelgiama į dabartines permainas. Įsitikinimo galia, dvasios vertybių… Skaityti toliau »

Algirdas Julien Greimas — Lietuvių mitologijos studijos

Algirdas Julius Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją remdamasis jo paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos Greimo mitologinės studijos „Apie dievus ir žmones“ (1979) ir „Tautos atminties beieškant“ (1990), pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė (1970), rankraštyje likę Gedimino sapno… Skaityti toliau »

Gintaras Beresnevičius — Ant laiko ašmenų

G.Beresnevičius šioje knygoje nebando pateikti Lietuvos istorijos santraukos.Jo tikslas- apmąstyti tautos likimą. Ši knyga ir provokuoja, ir padeda susivokti. Laiko ašmenys- metafora, aprėpianti visą lietuvių istorinį kelią nuo barbarybės iki šiandienos. Dabarties politiniai posūkiai šaknijasi ūkanotoje praeityje, laiko ašmenys perrėžia mūsų naivumą bei mitus ir atveria mūsų ateities perspektyvą.

Gintaras Beresnevičius — Religijotyros įvadas

“Religijotyros objektas – religijos. (…) Religijos gimsta, skleidžiasi, patiria sukrėtimus, nuosmukio ir pakilimo laikotarpius, reformas ir kontrreformacijas, įtakas, įvairiais laikotarpiais kiek kitaip ar visiškai kitaip interpretuoja tuos pačius simbolius, nyksta, paradoksaliai paveikdamos jas nugalėjusias naujas religijas… Religijos turi pačių įvairiausių kultų: mišios krikščionybėje tiek pat yra kultas, kiek ir siaubingos žmonių aukos actekų religijoje ar… Skaityti toliau »