„…be pabaigos…“ – aštuntoji Doloresos Kazragytės autobiografinės eseistikos knyga, kaip visada atvira dienoraštinė išpažintis. Doloresa Kazragytė rašo apie tai, kas jos gyvenime įvyko 2011–2014 metais. Apie ką ji kalba su savimi ir skaitytoju? Apie mažus kasdienybės stebuklus, susitikimus su Lietuvos miestų ir miestelių žmonėmis, darbą teatre, abejones ir tikėjimą, gyvenimo šurmulį ir tylos palaimą.… Skaityti toliau »
Krikščioniškoji vaizdinija ir budistinė tuštuma, vos girdimas dialogas ir griaudinti tyla, peizažai akiratyje ir peizažai atmintyje, išminčiaus šypsena ir kvailio išvedžiojimai, lietuviška senovės Kinija ir senoviškai kiniška Lietuva… Ir daugybė kitų būties ženklų septynioliktojoje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Donaldo Kajoko poezijos knygoje. Dar vienas gražiai užrašytas gerai temperuotas kalbėjimas apie tai, kas… Skaityti toliau »
Lietuvių poezija
Nauji žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato (2005 m.) eilėraščiai, kuriuose – atpažįstama Aido Marčėno poetika ir nauji motyvai, senos tiesos ir naujas jų iš(si)aiškinimas. Ir dar kartą patirtas atradimo džiaugsmas. Atradimo, kad akimirka ir amžinybė, išminties gelmė ir paviršiaus blizgučiai, banalybė ir išmintis, Dievas ir žmogus ar net Dievas ir poetas… Skaityti toliau »
Williamas Shakespeare’as – garsiausias Europos Renesanso dramaturgas. Pirmą kartą lietuviškai išleista „Klaidų komedija. Troilas ir Kresida“ pristato dvi pjeses, leidžiančias geriau pažinti didžiojo anglų rašytojo kūrybą. „Klaidų komedija” sukurta apie 1592 m. Joje, remiantis farso tradicija, pasakojama klasikinė istorija apie du likimo išskirtus dvynius. „Troilas ir Kresida” laikoma mįslingiausia autoriaus drama. Ji parašyta apie… Skaityti toliau »
„Per svyruojantį pasaulį“ – metaforos meistro poezija ir prisiminimai. Tomas Tranströmeris (1931–2015) – Nobelio premijos laureatas, vienas žymiausių šiandieninių Švedijos poetų, vadinamas metaforos meistru. Išleido per dešimtį plonų eilėraščių rinkinių, jo poezija išversta į daugelį pasaulio kalbų. Poezijoje juntamas būties mistiškumas, poetas tarsi atveria kitą būties erdvę, kurią švedų kritikai linkę vadinti religine didybe.… Skaityti toliau »
Rytų poezijos rinkinys
Knyga „7 islandų poetai“ Lietuvoje pirmą kartą pristatoma šiuolaikinės islandų poezijos panorama, pateikiamas savotiškas jos skerspjūvis, iš kurio matyti islandų poezijos kryptys ir kūrybiniai ieškojimai. Rinktinėje publikuojama septynių žymiausių XX a. Islandijos poetų kūryba – tai daugkartiniai įvairių prestižinių premijų bei nominacijų laureatai, nusipelnę literatūros kūrėjai, žinomi ne tik savo tėvynėje, bet ir užsienyje. Jų… Skaityti toliau »
„Naisių vainikas“ – Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos antologija. Zigmo Gėlės literatūrinė premija – Šiaulių rajono savivaldybės skiriama literatūrinė premija už geriausią pirmąją poezijos knygą. Apdovanojimas teikiamas nuo 1977 m. poeto Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės gimtuosiuose Naisiuose. Po iškilmių laureatas gretimame Sereikių kaime įveistoje giraitėje pasodina ąžuoliuką, laureatė – liepaitę. Kandidatus gali siūlyti kultūros, meno, mokslo… Skaityti toliau »
Poema „Giedanti gaidžio galva”, iliustruota Stasio Eidrigevičiaus piešiniais ir fotografijomis, taip pat medžiaga iš autoriaus asmeninio archyvo. Stasys Eidrigevičius gimė 1949 m. liepos 24 d. Alfonsos ir Leonardo Eidrigevičių šeimoje Mediniškių kaime, Pakruojo rajone. 1956 metais šeima persikėlė gyventi į Lepšių kaimą prie Panevėžio.1964-1968 m. mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1968-1973 m.… Skaityti toliau »
Serija: „Bangų mūša #2“. Apysakos „Bangų mūša” tęsinys
Ovidijaus „Liūdesio elegijos“ (Tristia) – vienas dramatiškiausių poeto kūrinių, parašytas Tomų mieste prie Juodosios jūros (dabar Konstanca Rumunijoje). Poetą ištremti į Romos imperijos paribį įsakė imperatorius Augustas, tokio griežto nuosprendžio priežastys taip ir liko nepaaiškintos. Tremtyje poetas išbuvo dešimt metų (8–18 m. po Kr.), ten mirė ir buvo palaidotas. „Liūdesio elegijose“ atsispindi sunkus intelektualaus romėnų… Skaityti toliau »
„Roma“ – pirmoji Manto Balakausko poezijos knyga. Knyga – kaip įrodymas, kad Roma yra ne tik Nerono, Felinio ir didžiųjų prekybos centrų amžinasis miestas. Roma yra ir amžinoji būsena, kurią išgyvena žmogus, žmonių pora, žmonių bendruomenė. Būsena, kupina keisčiausių paradoksų ir atviro žiaurumo, akivaizdaus absurdo ir kankinančių neurozių. Bet kartu – nepakartojamo grožio, t. y.… Skaityti toliau »
Lukas Devita – straipsnių muzikos bei kultūros studijų temomis autorius, taip pat paskelbęs prozos, eilėraščių, muzikos įrašų bei grafikos darbų. Spausdino tekstus laikraštyje „Mes“, žurnale „Nemunas“, savaitraštyje „Literatūra ir menas“ ir kt. 2011 m. pateikė pluoštą analitinių apžvalgų knygai „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“. Šioje knygoje autorius pristato savo prozą, eiles ir esė, kurių dalis… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #43“. Nacionalinės premijos laureato Jono Strielkūno (1939-2011) geriausių eilėraščių rinktinė paremta dvitomiu „Lyrika”, taip pat papildyta vėlyvaisiais poeto eilėraščiais, spausdintais periodikoje. Rinktinės sudarytojas ryškino tradicijos, istorijos, žemės motyvus.
Poezijos rinkinių „Heterų dainos” (2008) ir „Meninos” (2014) autorės trečia poezijos knyga. Poetė atsiriboja nuo dvasingo giedojimo ir skambių žodžių, pasikliauja konkrečių patirčių, būsenų bei vaizdų perėjimu į poezijos kalbą ir sukuria ypatingą tikrumo įspūdį. Žinojau, kad tai bus ritmiška, mokys silabotonikos; Singer beveik matematikė. Reikėjo siūti karnavalui, iš pradžių raganos apsiaustą, paskui apsiūti… Skaityti toliau »
„Stuburo tik punktyrai“ – septinta žinomo poeto, eseisto, „Poezijos pavasario” laureato Eugenijaus Ališankos eilėraščių knyga. Praeinamybės pojūtis nuteikia refleksijoms apie gyvenimo kelią ir vertybes. Į viešumos šou ir realybės krumpliaračius žvelgiama su atlaidžia ironija, kaip ir į savųjų maršrutų paklaidas. Konkretėjančios gamtos, kaimo aplinkos apsuptyje spontaniškai iškyla literatūrinės aliuzijos, asmeninio ir istorinio laiko paralelės.… Skaityti toliau »
Kaip neatpažįstamai pasikeičia daiktai, keliaudami iš gyvenimo į tekstą, ir atvirkščiai – iš teksto į gyvenimą. Eugenijus Ališanka (g. 1960 m.) – žinomas poetas ir vertėjas, be daugelio puikiai įvertintų poezijos knygų bei vertimų, išleidęs ir tris esė knygas: „Vaizdijantis žmogus” (1998 m.), „Dioniso sugrįžimas” (2001 m.), įvertintą Kultūros ministerijos premija, ir „Gatvė tarp… Skaityti toliau »
Daiva Čepauskaitė – poetė, dramaturgė, aktorė. Rinkinyje „Aš tave užmiršau“ skelbiamos trys autorės pjesės: „Pupos”, „Musė” ir „Aš tave užmiršau”. 2007 m. už pjesę „Pupos” D. Čepauskaitė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia nacionalinės dramaturgijos autorė. 2011 m. už pjesę „Aš tave užmiršau” Sugiharos fondo paskelbta Tolerancijos žmogumi.
Dainius Gintalas (g. 1973) – poetas, vertėjas, libretų autorius. 1997 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Angis”, o 2007 m. pasirodžiusi antroji poezijos knyga „Boa” buvo įvertinta Jaunojo jotvingio premija bei Literatūrinės skrybėlės prizu. Autorių kritikai ir poezijos mėgėjai vertina kaip vieną įdomiausių jaunesniosios kartos kūrėjų. Eilėraščių rinkinys „Adatos” – trečioji D. Gintalo knyga. Poetą dominančios… Skaityti toliau »