Populiaraus, legendinio poeto Pauliaus Širvio (1920-1979) eilėraščių rinktinė, papildyta jo meilės laiškais. Ši knyga skiriasi nuo kitų žinomo poeto kūrybos leidinių – žymimos eilėraščių parašymo datos ir jie pateikiami laikantis nustatytos kūrybos chronologijos.
„Lietuvių literatūros lobynas. XVIII a.“ Kristijono Donelaičio (1714–1780), lietuvių grožinės literatūros pradininko, klasikinės poemos ir pasakėčių naujas leidimas. Spaudai jį parengė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas tekstologas dr. Mikas Vaicekauskas. Viršeliui panaudotas atvirukas su Tolminkiemio vaizdu iš Lutzo Wenau archyvo.
Partizanų, ryšininkų, rezistencinės kovos rėmėjų gyvenimai miniatiūrų romane „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ Literatūrinės miniatiūros vaizdingai perteikia buvusių partizanų, ryšininkų, rezistencinės kovos rėmėjų gyvenimą, pokario Lietuvos realybę. Beatodairiška drąsa ir bailumas, ištikimybė laisvės idealams ir išdavystės, rimti apmąstymai ir šelmiška šypsenėlė, tikrumas ir meninė išmonė – visa tai susiję, susipynę, o gal sąmoningai supinta,… Skaityti toliau »
„Du lagaminai“ – lyrinė proza, papildyta komiškomis istorijomis. Kūrinių veikėjos – naivios, romantiškos keistuolės, nepritampančios prie šiurkščios realybės. Psichologines kolizijas išprovokuoja liga, mirtis, jausmų drama, emigracija, skirtingų tautybių ir epochų susidūrimai. Moralės svarstymų akiratyje atsiduria pažeidžiamiausi visuomenės nariai. jautriai įsiklausoma į žmogaus likimą, gerbiant jo kitoniškumą ir laisvę. Lyrinę prozą papildo komiškos istorijos.… Skaityti toliau »
„Trys mylimos” – kelionių esė apie Turkiją, Bulgariją ir Gruziją. Po Stambulą Herkus Kunčius žvalgosi kultūrininko žvilgsniu, prisimindamas Orhano Pamuko, Josifo Brodskio ir Adomo Mickevičiaus refleksijas. Stambulo – miesto chameleono – istorija ir architektūra, skirtingų kultūrų atodangos veriasi tapybiškai ir įtaigiai. Apie Bulgariją ir Gruziją pasakojama valiūkiškai, nes tai – viešnagės pas draugus menininkus. Gyvo temperamento žmonės, jų… Skaityti toliau »
Eilėraščių kalba, atsisakiusi žinomų poetizmų. Apysakų knygos „Sudie, mokykla“ (2001) ir poezijos rinkinio „Heterų dainos“ (2008) autorės Giedrės Kazlauskaitės naujų eilėraščių knyga. Tai, ką patiriu, kas mane ištiko, ką prisimenu iš vaikystės ir ką išgyvenu dabar, – užrašau poezijos kalba. Kalba, atsisakiusia žinomų poetizmų. Ši kūrybinė nuostata aiškiai skiriasi nuo literatūros „darymo“.… Skaityti toliau »
„Nukabinčiau mėnulį“ – istorija apie pašėlusią dešimtmetę, pravarde Žiurkė ir jos brolį Bobą, kurie iškeliauja į Niujorką ieškoti savo dėdės. Žiurkė – mėgstanti šokius ir futbolą, įžūli ir nieko nebijanti dešimtmetė iš Vinipego – mažo miestelio nesibaigiančiose Kanados lygumose. Vienintelis dalykas – kartais ji jaučia, kas nutiks. Ir dar – kartais ją ištinka priepuoliai.… Skaityti toliau »
„Upeivė“ – rašytojos, žurnalistės Gintarės Adomaitytės knyga. Ją sudaro trys dalys: apysaka, novelės ir eseistika. Knygoje aprašoma Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų atmosfera, dairomasi po Švediją, Italiją ir kitas šalis, svarstoma apie urbanistikos ir gamtos santykį, atskleidžiami žmogaus lemties paradoksai. Apysaka „Upeivė“ stebina netikėtais siužeto vingiais, realybės ir išmonės jungtimi, žaismingu stiliumi, romantikos pojūčiu. Svarbiausias… Skaityti toliau »
Ketvirtoji žinomos prozininkės ir vaikų rašytojos Emilijos Liegutės lyrikos knyga priverčia susimąstyti apie žmogaus laikinumą Žemėje ir anapusybę. Nuoširdžiai atskleidžiami sudvasinti subtilūs išgyvenimai, ryškėja tapybiški sąmonės bei pasąmonės vaizdiniai, ryšys su gamta ir tikėjimas Dievo esatimi.
Knygą „Grįžimai Lietuvon“ sudaro laiškai, rašytojų skirti vienas kitam, ir tekstai apie vienas kitą: Czesławo Miłoszo poezija, esė, laiškai, atsiminimai ir vertimai, susiję su Tomu Venclova, ir Venclovos eilėraščiai, vertimai, atgarsiai, komentarai, esė ir apžvalgos, skirtos Miłoszui. Lig šiol šių dviejų mąstytojų tekstai nepraranda aštrumo: jiedu reprezentuoja skirtingų kartų patirtis, dviejų kalbų gyvybingumą ir… Skaityti toliau »
Trečiojoje knygoje „Mėnulis yra tabletė“ poetė Aušra Kaziliūnaitė lieka ištikima savo vertybėms – radikaliam, prie nieko nesitaikančiam individualizmui ir sąžiningam, atviram ir neornamentuotam žvilgsniui į tikrovę. Tikrovę, kuri demaskuojama ir dekonstruojama, neharmonizuojanti ir neteikianti vilties, tačiau… Tačiau, pasak autorės, gal tas egzistencinis dugnas suteikia pačią didžiausią galimybę atsispirti ir kilti – nefalsifikuotos gyvybės, nesumeluoto… Skaityti toliau »
Tėvynė ir laisvė, sava tapatybė – pagrindiniai motyvai Vytauto Mačernio minčių partitūroje. Viskas labai gyva, pulsuoja jauno žmogaus dvasia. Amžinosios meilės ir mirties linijos, kaip du pradai, galiausiai susijungia tarpusavyje. Sakoma, ryškiausia žvaigždė, prieš užgesdama, dega karščiausiai. Vytauto Mačernio blyksnis buvo trumpas, bet labai ryškus. Savo poezijoje jis spėjo nušviesti kai ką labai svarbaus,… Skaityti toliau »
Poezija
Poeto, eseisto, vertėjo Kornelijaus Platelio sudarytoje poezijos rinktinėje sudėti ryškiausi pasaulio meilės lyrikos pavyzdžiai – nuo ankstyviausių laikų iki XX a. pradžios. Knygoje „Skiriama M.: pasaulio meilės lyrika“ pateikiama atskirų šalių poetų kūryba, kartu atsižvelgiant į kultūrų ir civilizacijų istoriją ir kiekvienos epochos stilistiką. Čia surinkti ne tik Vakarų, bet ir Rytų poezijos tekstai… Skaityti toliau »
Iškilaus poeto, eseisto Sigito Gedos (1943-2008) dienoraščiai. 2002-2003 metais užrašytuose laisvos formos tekstuose kaleidoskopiškai keičiasi pačios asmeniškiausios poetinės pajautos ir mėginimas objektyviai suvokti esamojo laiko aktualijas, asmeniškai išgyventos praeities prisiminimai ir plataus kultūrinio lauko ženklai. Stilių ir formų, temų ir impresijų kontrapunktas susilieja į bendrą nepakartojamą ir su niekuo literatūroje nesupainiojamą intonaciją. … Skaityti toliau »
Knygos „Baltas liūdesio balandis” sumanymą ir apytikrę sandarą Romualdas Granauskas spėjo pasiūlyti pats. Esė apie klasikus ir lietuviško žodžio gyvenimą, rinktiniai pokalbiai. Maždaug taip įsivaizdavo knygos centrą. Vėliau uolioji rašytojo žmona Genovaitė atnešė atspaudų, kopijų, dar vėliau, – ką pati užrašiusi. Iš didelės margaspalvės visumos pamažu klostėsi tai, kas gali tilpti į vieną knygą. Tarkim, interviu… Skaityti toliau »
Šiuolaikinio prancūzų poeto Pascalio Riou eilėraščiuose pasaulis atsiskleidžia kaip pažadas, sunkiai suprantamas be perkeičiančio meilės santykio. Autoriaus poezija pasižymi rimtimi, filosofinių įžvalgų gelme, savitai interpretuojamais bibliniais motyvais. Kalbėdamas apie ryšius su artimaisiais ir gamta, poetas kviečia ieškoti slaptingo ir trapaus žmogiškojo gyvenimo grožio.
Liaudiški Karusės lyriniai pasakojimai persipina su švelnia ironija ar autoironija. Nors pasakojimų amplitudė plati – nuo buities detalių ir kasdienių darbų iki svarstymų apie Dievo buvimą, meilės išgyvenimų, savišvietos pastangų, įvaldant intelektualų žodyną, kas be ko, neužmirštant vaikystės. Karusytė dar neatsispiria pagundai kurti dainas, kurios, ji, matyt, tiki, yra prasmingas užsiėmimas, gyvenimui suteikiantis spalvų,… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #49“. Vieno iškiliausių visų laikų lietuvių poetų Sigito Gedos (1943-2008) kūrybos rinktinė, aprėpianti autoriaus kūrybą nuo pirmosios knygos iki paskutiniųjų eilėraščių. Gamta ir vaikystė, karai ir istorija, prievarta ir artimo meilė, Lietuvos ir pasaulio menas, religijų įvairovė ir asmenybės maištas prieš bet kokias taisykles – tai tik keletas… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #48“. Henrikas Radauskas (1910–1970) yra vienas žymiausių lietuvių lyrikos kūrėjų, poezijos grožio reprezentantas. Šiame tome pirmą kartą sutelkti visi knygose spausdinti klasiko eilėraščiai. Knygoje taip pat publikuojamas Juozo Girdzijausko straipsnis „Eilėraščio grožis ir prasmė“.