Temos Archyvai: Poezija

„Du lagaminai“ – lyrinė proza, papildyta komiškomis istorijomis. Kūrinių veikėjos – naivios, romantiškos keistuolės, nepritampančios prie šiurkščios realybės. Psichologines kolizijas išprovokuoja liga, mirtis, jausmų drama, emigracija, skirtingų tautybių ir epochų susidūrimai.  Moralės svarstymų akiratyje atsiduria pažeidžiamiausi visuomenės nariai. jautriai įsiklausoma į žmogaus likimą, gerbiant jo kitoniškumą ir laisvę. Lyrinę prozą papildo komiškos istorijos.… Skaityti toliau »

„Trys mylimos” – kelionių esė apie Turkiją, Bulgariją ir Gruziją. Po Stambulą Herkus Kunčius žvalgosi kultūrininko žvilgsniu, prisimindamas Orhano Pamuko, Josifo Brodskio ir Adomo Mickevičiaus refleksijas. Stambulo – miesto chameleono – istorija ir architektūra, skirtingų kultūrų atodangos veriasi tapybiškai ir įtaigiai. Apie Bulgariją ir Gruziją pasakojama valiūkiškai, nes tai – viešnagės pas draugus menininkus. Gyvo temperamento žmonės, jų… Skaityti toliau »

Eilėraščių kalba, atsisakiusi žinomų poetizmų. Apysakų knygos „Sudie, mokykla“ (2001) ir poezijos rinkinio „Heterų dainos“ (2008) autorės Giedrės Kazlauskaitės naujų eilėraščių knyga. Tai, ką patiriu, kas mane ištiko, ką prisimenu iš vaikystės ir ką išgyvenu dabar, – užrašau poezijos kalba. Kalba, atsisakiusia žinomų poetizmų. Ši kūrybinė nuostata aiškiai skiriasi nuo literatūros „darymo“.… Skaityti toliau »

„Upeivė“ – rašytojos, žurnalistės Gintarės Adomaitytės knyga. Ją sudaro trys dalys: apysaka, novelės ir eseistika. Knygoje aprašoma Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų atmosfera, dairomasi po Švediją, Italiją ir kitas šalis, svarstoma apie urbanistikos ir gamtos santykį, atskleidžiami žmogaus lemties paradoksai. Apysaka „Upeivė“ stebina netikėtais siužeto vingiais, realybės ir išmonės jungtimi, žaismingu stiliumi, romantikos pojūčiu. Svarbiausias… Skaityti toliau »

Ketvirtoji žinomos prozininkės ir vaikų rašytojos Emilijos Liegutės lyrikos knyga priverčia susimąstyti apie žmogaus laikinumą Žemėje ir anapusybę. Nuoširdžiai atskleidžiami sudvasinti subtilūs išgyvenimai, ryškėja tapybiški sąmonės bei pasąmonės vaizdiniai, ryšys su gamta ir tikėjimas Dievo esatimi.

Knygą „Grįžimai Lietuvon“ sudaro laiškai, rašytojų skirti vienas kitam, ir tekstai apie vienas kitą: Czesławo Miłoszo poezija, esė, laiškai, atsiminimai ir vertimai, susiję su Tomu Venclova, ir Venclovos eilėraščiai, vertimai, atgarsiai, komentarai, esė ir apžvalgos, skirtos Miłoszui. Lig šiol šių dviejų mąstytojų tekstai nepraranda aštrumo: jiedu reprezentuoja skirtingų kartų patirtis, dviejų kalbų gyvybingumą ir… Skaityti toliau »

Trečiojoje knygoje „Mėnulis yra tabletė“ poetė Aušra Kaziliūnaitė lieka ištikima savo vertybėms – radikaliam, prie nieko nesitaikančiam individualizmui ir sąžiningam, atviram ir neornamentuotam žvilgsniui į tikrovę. Tikrovę, kuri demaskuojama ir dekonstruojama, neharmonizuojanti ir neteikianti vilties, tačiau… Tačiau, pasak autorės, gal tas egzistencinis dugnas suteikia pačią didžiausią galimybę atsispirti ir kilti – nefalsifikuotos gyvybės, nesumeluoto… Skaityti toliau »

Poeto, eseisto, vertėjo Kornelijaus Platelio sudarytoje poezijos rinktinėje sudėti ryškiausi pasaulio meilės lyrikos pavyzdžiai – nuo ankstyviausių laikų iki XX a. pradžios. Knygoje „Skiriama M.: pasaulio meilės lyrika“ pateikiama atskirų šalių poetų kūryba, kartu atsižvelgiant į kultūrų ir civilizacijų istoriją ir kiekvienos epochos stilistiką. Čia surinkti ne tik Vakarų, bet ir Rytų poezijos tekstai… Skaityti toliau »

Knygos „Baltas liūdesio balandis” sumanymą ir apytikrę sandarą Romualdas Granauskas spėjo pasiūlyti pats. Esė apie klasikus ir lietuviško žodžio gyvenimą, rinktiniai pokalbiai. Maždaug taip įsivaizdavo knygos centrą. Vėliau uolioji rašytojo žmona Genovaitė atnešė atspaudų, kopijų, dar vėliau, – ką pati užrašiusi. Iš didelės margaspalvės visumos pamažu klostėsi tai, kas gali tilpti į vieną knygą. Tarkim, interviu… Skaityti toliau »

Šiuolaikinio prancūzų poeto Pascalio Riou eilėraščiuose pasaulis atsiskleidžia kaip pažadas, sunkiai suprantamas be perkeičiančio meilės santykio. Autoriaus poezija pasižymi rimtimi, filosofinių įžvalgų gelme, savitai interpretuojamais bibliniais motyvais. Kalbėdamas apie ryšius su artimaisiais ir gamta, poetas kviečia ieškoti slaptingo ir trapaus žmogiškojo gyvenimo grožio.

Liaudiški Karusės lyriniai pasakojimai persipina su švelnia ironija ar autoironija. Nors pasakojimų amplitudė plati – nuo buities detalių ir kasdienių darbų iki svarstymų apie Dievo buvimą, meilės išgyvenimų, savišvietos pastangų, įvaldant intelektualų žodyną, kas be ko, neužmirštant vaikystės. Karusytė dar neatsispiria pagundai kurti dainas, kurios, ji, matyt, tiki, yra prasmingas užsiėmimas, gyvenimui suteikiantis spalvų,… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #49“. Vieno iškiliausių visų laikų lietuvių poetų Sigito Gedos (1943-2008) kūrybos rinktinė, aprėpianti autoriaus kūrybą nuo pirmosios knygos iki paskutiniųjų eilėraščių. Gamta ir vaikystė, karai ir istorija, prievarta ir artimo meilė, Lietuvos ir pasaulio menas, religijų įvairovė ir asmenybės maištas prieš bet kokias taisykles – tai tik keletas… Skaityti toliau »

Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #48“. Henrikas Radauskas (1910–1970) yra vienas žymiausių lietuvių lyrikos kūrėjų, poezijos grožio reprezentantas. Šiame tome pirmą kartą sutelkti visi knygose spausdinti klasiko eilėraščiai. Knygoje taip pat publikuojamas Juozo Girdzijausko straipsnis „Eilėraščio grožis ir prasmė“.

Atvira impresijų poezija, kur kiekviena dabarties akimirka ar atminties skeveldra, vaiko akimis kadaise pamatytas vaizdas ar čia ir dabar išgyvenama emocija, aliuzija ir iliuzija tampa eilėraščio šerdimi. Tekstai – lyg fotografijos, jungiančios paviršinį vaizdą ir užkadrinę gilumą. Atvirai nesušukuota, realistinė poezija – ne kurianti naują, o atspindinti esamą pasaulį, tačiau – labai harmoningai, išlaikydama… Skaityti toliau »