Temos Archyvai: Poezija

Jurgita Jasponytė — Vartai Auštrieji

„Vartai Auštrieji” – antroji savitai folkloro ir lietuvių mitologijos motyvus su asmeniniais išgyvenimais ir refleksijomis perpinanti poetės knyga. Ji iš dalies pratęsia pirmosios knygos „Šaltupė” temas: atvirus pasakojimus apie motinystę, vaikystę, moters brendimą, pavaizduotus per baltiškosios pasaulėjautos ir pasaulėžiūros įvaizdžius. Poezijos knygą sudaro 6 skyriai, o skyriai ir eilutės dažnai palydimi epigrafais tapusiomis lietuvių… Skaityti toliau »

Vidas Morkūnas — Pakeleivingų stotys

„Pakeleivingų stotys” – labai trumpų novelių ciklas. Autorius per detales, per graudžius, komiškus, tragiškus ar iš pirmo žvilgsnio visai kasdieniškus nutikimus atveria skaitytojui žmogaus sielos erdves ir ankštumas. Gyvenimo istorijos, sutalpintos į kelias pastraipas, sodrūs žodžiais nutapyti vaizdai čia sugula į įspūdingą, kruopščiai sudėtą likimų mozaiką. Tai trečia Vido Morkūno prozos knyga (pirmoji, „Manekeno… Skaityti toliau »

Unknown — Užstalės knyga 2

Antrojoje „Užstalės knygos“ dalyje rasite daugybę patarimų vakarėlių rengėjams ir svečiams, erotinių, užstalės ir kitokių žaidimų, populiariausių ir dažniausiai prie stalo dainuojamų dainų posmų, tostų bei linkėjimų.

Unknown — Užstalės knyga

Po kasdienių darbų ir rūpesčių neretai prie stalo susirenkame pažįstamų, artimųjų, giminių, bendradarbių ar kaimynų ratelyje. Visuomet smagu, jeigu draugijoje yra linksmas vedlys, neieškantis žodžio kišenėje: jis ir smagią dainą užtrauks, ir žaidimų sugalvos, ir gražų tostą pasakys. O jeigu tokio puotos tvarkdario nėra? Paimkite į rankas šią knygą-  ji padės Jums jaukiau praleisti… Skaityti toliau »

Romualdas Lankauskas — Išbandymas laisve

„Mano kartai ar dešimtmečiu jaunesniems R. Lankauskas buvo ir lieka vienu iš talentingiausių prozininkų, lemtingu, kad ir trumpu „atlydžio“ metu stovėjusių literatūros novatorių gretose, – rašė literatūros kritikas prof. dr. Petras Bražėnas, – kuriam be jokių avansų segtina mūsų prozos klasiko etiketė.“ Tą, be abejo, patvirtina ir knygoje publikuojamas solidus autoriaus išleistų knygų sąrašas, o… Skaityti toliau »

Kęstutis Navakas — 100 du

Šeštoji nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Navako poezijos knyga. Šimtas tekstų, kuriuos autorius vadina sonetais – Petrarcos arba Shakespeare’o sonetų modifikacija. Iš pirmo žvilgsnio – griežtos struktūros 102-ų sonetų rinkinys, tačiau pats autorius prasitarė, kad būtent dėl šios knygos gimimo reikėjo panirti į ribines egzistencines dvasios kertes ir laukti kūrybinio apsėdimo.  … Skaityti toliau »

Julius Keleras — Vėliau, gerokai vėliau

Aštuntoji autoriaus poezijos knyga. Eilėraščiuose po išoriniu santūrumu jaučiama pulsuojanti emocija. Metų sukaupta patirtį poetas įvelka į ramią, lėtą pasakojimo tėkmę, leisdamas skaitytojui neskubant gėrėtis nostalgiškais vaizdiniais, kartais primenančiais seną juodai baltą fotografiją tėvų albume.

Jonas Kalinauskas — Mano sodo vagis

Tryliktoji žinomo poeto, 2011 m. Poezijos pavasario festivalio laureato knyga. Pagrindinė jos tema – kūniškai aštriai juntamas laikas, gyvybė ir jos nykimas, kaita, persimainant į naujus pavidalus. Siela yra nuolatinio polilogo laukas, kur gyvieji kalbasi su mirusiaisiais, savo laikinumą fiksuojantis žmogus – su savimi jau praėjusiu. Tarsi šešėlių teatre nužymimas draminio veiksmo punktyras, o… Skaityti toliau »

Irena Barvydė — Meilė ir magija

Knyga „Meilė ir Magija“ – anapusinio ir tikrojo gyvenimo patirtys. Tyrinėdama iliuziją įsitikinau, kad joje taip pat gyvenama. Kai žmogus suvokia savo kūną kaip sielos mokyklą, tada kūnas tampa puikiu instrumentu kelionėje į iliuzijų šalį, kurios tikrumas negali būti įrodytas akivaizdžia Tiesa, kaip kad meilė negali būti įrodyta – materializuota į materialų pavidalą. Ji nemateriali,… Skaityti toliau »

Henrikas Algis Čigriejus — Atidaryk, kaimyne

Serijos „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai“ 16-oji knyga. Henrikas Algis Čigriejus – 2011 metų Lietuvos respublikos nacionalinės premijos laureatas. Kūrybos rinktinėje publikuojami autoriaus atrinkti eilėraščiai ir novelės. „Atrodo, kad sudaryti rinktinę – dalykas paprasčiausias, nes viskas jau parašyta. Taip tai taip, bet… Čia tau ne pupų atrinkinėjimas iš pupų rėčio. O dar svarbiau… Skaityti toliau »

Gintaras Patackas — Mažoji dieviškoji Co

Nauja žinomo poeto poema. Dantės „Dieviškosios komedijos“ klasikinė eilutė „aš atsidūriau miško tankmėje“ perkeliama į šiuolaikinės sąmonės vaizdus, nulemtus klaidinančios nūdienio gyvenimo tankmės. Pasirinktą kelią autorius suvokia kaip sąmoningą miksą, sąlygotą laiko, įvykių, išgyvenimų. Šis pasirinkimas paveikęs ir eilėdarą.

Dovilė Zelčiūtė — Džuljetos suknelė

Tai dešimtasis Dovilės Zelčiūtės eilėraščių rinkinys. Nuo vaikystės susijusi su teatru, šias patirtis ir išgyvenimus poetė perkėlė į poeziją. Scenos vaizdai ir pjesių personažai susipina su gyvenimo dabartimi, tartum sakant: klasikus veikusios aistros ir mintys tęsiasi, mūsų kasdienybėje yra reikšmingų situacijų, susiliečiančių su didžiaisiais veikalais. Autorės biografija, persmelkta teatro, nulėmė išskirtinį šios vientisos knygos pobūdį.… Skaityti toliau »

Vytautas Stankus — Iš veidrodžio, už

„Iš veidrodžio, už” – tai antroji jauno poeto Vytauto Stankaus knyga (pirmoji – „Vaikščiojimas kita ledo puse“, išleista 2009 m.).Eilėraščiai balansuoja ant dramatiškos ribos: tarp gražu ir teisinga, tarp žmogaus vienatvės ir atsargių pastangų ją įveikti. Neatsisakoma kiek vyresnių poetų atradimų ir kartu kuriamos savitos įdomios kompozicijos (antras skyrius, knygą vienijančio ciklo vaidmuo).

Vladas Braziūnas — Stalo kalnas

Vladas Braziūnas savo eilėraščiais – ne tik kalbos meistras, kaip statybinę medžiagą kūrybingai naudojantis tarmybes, frazeologizmus, mitologizmus, etnologizmus, baltiškosios kultūros žodinę emblematiką. Poetas – ir restauratorius, kuriam svarbiausias vektorius, naudojant bet kurį įvaizdį – grįžtamasis ryšys su istorija ir priešistore, didysis, amžinasis grįžimas į pradžią. Į žmogaus ir žmonijos pradžią, į tikėjimo ir dievoieškos… Skaityti toliau »

Tadas Žvirinskis — Užrašai ant receptų

Φαρμακσν ‒ senosios graikų kalbos žodis, reiškiantis ir vaistą, ir nuodą. „Poezija ‒ tai psichotropinis vaistas“, ‒ teigia eilėraščių rinkinio „Užrašai ant receptų“ autorius Tadas Žvirinskis. Ar reikia šiam vaistui recepto? Ar jį išrašyti turi pats autorius? Ir ar išvis reikia žmogui tapti pacientu, t. y. skaitytoju? Be abejo ‒ jei tik jis pasiryžęs rizikuoti… Skaityti toliau »