„Daugybės knygų autorius siūlo naują ir jo kūrybos peizaže išskirtinį veikalą, kurio tekstus vienija Juozui Erlickui iš esmės būdinga, bet niekad neakcentuota tema – meilė, – pažymi Nacionalinės premijos laureato Juozo Erlicko kolega, kai kurių jo kūrinių herojus Antanas A. Jonynas. – Knygoje surinkti poetiniai ir ne poetiniai, neišvengiamai ironiški, bet viduje lyriški, o neretai… Skaityti toliau »
„Intymus minoras“ — trijų dešimtmečių kūrybos metų rinkinys. Į knygelę sudėjau ir visai neseniai, ir gerokai anksčiau parašytas eiles. Tai tarsi laiškai, skirti konkretiems žmonėms.Knygoje yra eilėraščių, skirtų mano dukrai, mylėtoms ir mane mylėjusioms moterims“, — prisipažino Š. Navickis.
Dešimties geriausių autorių novelių antologija 1994–2014. Antologinėje knygoje spausdinamos geriausios novelės, publikuotos žurnale „Metai“ ir pelniusios prestižinę Antano Vaičiulaičio premiją. Noveles lydi jų autorių esė, atspindinčios požiūrį į žanrą, jo klasiko puoselėtas vertybes, aprėpiančios ir gyvenimo apmąstymus. Novelių autoriai: Romualdas Granauskas, Juozas Aputis, Rimantas Šavelis, Renata Šerelytė, Petras Dirgėla, Danutė Kalinauskaitė, Bitė Vilimaitė,… Skaityti toliau »
Poezijos rinktinė: eilėraščiai, stambiųjų poetinių vertimų fragmentai, satyros. Lyrinių kūrinių V.Kudirka yra nedaug parašęs: 10 originalių eilėraščių, keliolika pagal svetimus pavyzdžius parašytų pasakėčių ir keletas verstinių eilėraščių. Iš jų susidarė rinkinėlis „Laisvos valandos” (1899). Pats rinkinio pavadinimas lyg sako, kad eilėraščiai parašyti laisvalaikiu, tarp kitų didesnių darbų. Tačiau tie negausūs eilėraščiai V.Kudirkos darbuose ir kūryboje… Skaityti toliau »
Skaitydamas šios jaunos, bet nemažai vilčių teikiančios autorės tekstus atidus skaitytojas, be abejo, netruks pastebėti sąsajas su antikos laikų žodine kūryba. Ypatingai su jos mažosiomis formomis – mįslėmis, patarlėmis ir priežodžiais. Ir nors mįslių knygelėje užduodama ne itin daug, tačiau teiginys, skelbiantis, jog trumpumas yra išminties motina, poetei tikrų tikriausiai žinomas. O tai ne tik… Skaityti toliau »
Poezijos knyga skirta tiems, kurie nori eilėse rasti laisvai sutūpusius žodžius, nespraudžiamus į „tinkamą“ eilutės ilgį ir perteikiančius tokius jausmus, kurie skatina ir gyventi, ir nykti, ir mylėti, ir jausti pagiežą.
Jonas Mačiukevičius yra išleidęs ne vieną poezijos knygą. Nuoširdūs, atviri, kartais skausmingi eilėraščiai visada buvo mėgiami skaitytojų, rašomi į užrašų knygutes, deklamuojami įvairiausiose auditorijose. Šiai knygai poetas parinko pačius „dienoraštiškiausius“ eilėraščius, kurie patrauks dėmesį ir vyresniojo amžiaus skaitytojų dėmesį, jiems neliks abejingi ir jaunimas.
Poema „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ parašyta sekant nežinomo lenkų rašytojo poema „Lenkų valstietis“ („Chłop polski“). Tai nėra vertimas. Pakeista kūrinio forma, gerokai papildytas turinys, todėl literatūrologai šį kūrinį vadina originaliu. Pirmą kartą, šiek tiek pakeitus poemos turinį, ji buvo išspausdinta 1886 m. pirmajame „Aušros“ numeryje.
Tekstų autorius Linas Kontrimas – nėra naujokas poezijoje. Darbai spausdinti „Šiaurės Atėnuose”, „Literatūroje ir mene”, „Metuose”, almanachuose. „Šito gyvenimo galas” yra viena tema sujungtų ir vienu ypu skaitomų eilėraščių gūsis apie tai, kas kiekvieno iš mūsų gyvenimuose neišvengiamai pasibaigs: akimirkos, būsenos, laikas.
Ar skaitmeninis pasaulis suteikia kūrybai laisvę, ar sukuria chaosą? Ar lėta ir pelno siekianti leidyba, kur viskas hierarchiška ir išoriškai reglamentuota, nedusina poezijos gyvybės? Ar popierinė poezija išliks? Ne, atsako autorius. Ateitis priklauso internetui. Intertneto svetainė kaip nuolat rašoma knyga. Kūrinys, pasiekiamas skaitytojui per minutę po to, kai bus užbaigtas. Publikuot ir skaityt čia ir… Skaityti toliau »
Poetės Indrės Valantinaitės debiutas, savaip išsiskiriantis kūrybos impulsų natūralumu, jaunatviška, šiuolaikiška menine raiška.
Rinktiniai lietuvių poetų eilėraščiai. Избранные переводы из литовской поэзии. Перевод Георгия Ефремова.
Linksmų kalambūrų užstalės knyga. Kai pasaulį užvaldo vis didesnė pesimizmo banga, pasijuokti vienam ar draugų būryje labai pravartu.
„Poetė sąmoningai renkasi sunkiausią kelią: asmeninius atsivėrimus atsveria mitologinėmis nuorodomis bei figūromis, pasakų bei legendų motyvais. Įstabios metaforų inkrustacijos čia įžeminamos prozinio kalbėjimo gaidomis, teksto lyrizmą išverčiant ne į dainingų posmų, o į baugių kinematografinių vaizdų seką“ – knygos redaktorius Rolandas Rastauskas.„Nieko nėra svaigiau nei skaityti talentingos poetės išrašytą autentišką ir todėl unikalią meilės istoriją“… Skaityti toliau »
„Gyvenimo gėlė” – mistinės novelės gimusios iš sapnų ir tikrovės. Anapusinis „Aš” gali būti puikus draugas, padedantis gyventi ir pats besimokantis iš to „Aš”, kuris yra žmogus… Negimusio žmogaus gyvenimas; tamsoje radusio meilę tikrovė… ekstrasensinių savybių atspindys, pragaro valdovo žmogiškoji buitis yra gyvo žmogaus anapusinio gyvenimo patirtys. Tas žmogus kol kas esu… aš… Eilės, ritmas,… Skaityti toliau »
Lietuvių literatūros klasika. Antano Baranausko romantinė poema „Anykščių šilelis“ (1858–1859 m.), kurioje apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas jo laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą. Pirmą kartą išleista 1860 m. (pirmasis atskiras leidimas – 1905 m.).
„Kur pakastas šuva“ – tai antrasis tapytojo Arvydo Palevičiaus ir poeto Gintaro Patacko simbiozinis susiliejimas. Tvirtai atsirėmę į sėkmingą pirmąjį kūrybinį aktą – bendrą knygą „Širdies aikštėj jų kenotafas“, autoriai toliau gilinasi į kelio pradžios ir kasdienybės dulkių, mirties simbolių ir meilės kodų kautynes siaurose Kauno gatvėse ir kvartaluose. Jų ironiškai skvarbus žvilgsnis… Skaityti toliau »
Šeštas žinomo poeto eilėraščių rinkinys. Šia knyga autorius užsklendžia vientisą kūrybos ciklą, pradėtą rinkiniu „Laužiu antspaudą“ (2008) ir pratęstą rinkiniu „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ (2010). Žmogiškųjų įtampų būsenas, burtažodžio galių imperatyvus lydi poetiniai pranešimai iš vadavietės – niuansuota knygų ciklo visumos plėtotė.
Janinos Survilaitės eilėraščių ciklai „Smėlio krikštai” – tai meilės savo savo tėvynei išpažinimas. Šis jausmas ypač skausmingas poetei, gyvenančiai toli nuo namų nuo pradžios. Alpių mįslingumas ir grožis tik dar labiau pagilina Lietuvos ilgesį, atgaivina istorinę atmintį bei prisiminimus apie tuos, kurie ilsisi gimtojoje žemėje.
2003 metais rinkiniu „Skrendant nelieka pėdsakų“ debiutavusio poeto antra knyga. Pasak autoriaus, „apytiksliai trys“ – tai kalbos ir tostai įvairioms progoms, sąnašų ir išnašų rinktinė, ironiškai romantiška lyrika (viltis įskaičiuota), tradicinis postmodernizmas.