„Xeranthemum” – dvyliktoji poeto ir prozininko Gintaro Bleizgio knyga, devintoji eilėraščių. Tai stiprus patirčių rinkinys, kuriame tekstai pinasi gamtos, augalų, prisiminimų ir pojūčių gijomis. Poetas išlieka ištikimas sau – jis atviras, mąslus, klausiantis ir atsakantis, gyvas. „Ateik vandeniu / bet negesink / mano sielos” – būtent šiomis trimis eilutėmis autorius ir apibūdina naujausią poezijos rinkinį.… Skaityti toliau »
Galima nugyventi gyvenimą ir visai be poezijos. Bet galima atsiversti knygą ir pajusti, kaip kutena ropojanti auksinė skruzdėlė, darosi žvarbu nuo šalia pritūpusio mėlyno rūko ar į rankovę įlindusio vėjo. Ir nė nepastebėsi, kaip pasiklysi miego karalystėje tarp minkštų kaktusų, atsidursi ant stogo triukšmingame paukščių turguje, o tada užklups toks lietus, kad supelys visas miestas.… Skaityti toliau »
Ant skaičių pastatytas pasaulis. Ne dramblių, ne vėžlių ir ne mitų. Perverti tvarką imituojančių skaičių laikosi visų knygų puslapiai. O ant jų ir aš – tik purvinos panagės tuštybių mugėje, kurioje kiečiausias akmuo bet kada gali virsti smėlio sauja. Gyvenu laikais, kai reikia džiaugtis tomis trumpomis akimirkomis, kol viena dar nevirto kita. Ir dvigubai džiaugtis,… Skaityti toliau »
Austrų poetas Raineris Maria Rilke (1875-1926) daugsyk viešėjo Prancūzijoje, Paryžiuje vyksta Rilke’s knygos „Maltės Lauridso Brigės užrašai” veiksmas. 1904-1905 m. kelis mėnesius dirbo skulptoriaus Auguste’o Rodino sekretoriumi ir parašė apie jį poetišką monografiją, o 1921 m., susižavėjęs Paulio Valery poezija, išvertė jo kūrinių į vokiečių kalbą. Paskutiniais gyvenimo metais Šveicarijoje, įsikūręs Muzot pilyje ir gydydamasis… Skaityti toliau »
Poetinė Eda – tai senovės skandinavų poetinės kultūros šedevras ir unikalus liudijimas apie ikikrikščioniškosios epochos germanų mitologiją, apie kurią neišliko beveik jokių kitų šaltinių. Edos giesmėse gyvai apdainuotos istorijos apie dievus ir didvyrius Skandinavijoje gyvavo daugel amžių, perduodamos iš lūpų į lūpas. Pirmą kartą išversta iš senosios islandų kalbos, Poetinė Eda lietuvių skaitytojui pristatoma… Skaityti toliau »
„Jei debesis nekabo virš kalno, mėnesiena peršviečia ežero gelmes.” Įtrūkusios mėnesienos gelmių neperšviečia. Net jei debesies nėra. Įtrūkis laužia šviesą atverdamas erdvę įvairioms regimybėms. Ar tai poezijos objektas? Turbūt. Kaip ir visa kita. Net pacituota koano frazė tesukuria regimybę, jeigu ji neatveria sąmonei pačios esaties. O ten poezija baigiasi ir įsivyrauja tyla. Vis dėlto kalbantysis… Skaityti toliau »
Annos Halberstadt eilėraščiai yra tai, ko mes, lietuviškai kalbantieji, o tai reiškia – lietuviškų žodžių junginiais mąstantys žmonės – nedrįstame vienas kitam pasakyti. Tai poetiškas pasakojimas apie Vilnių, miestą, kuris niekada nebuvo toks lietuviškas kaip šiandien. Jame kadaise sugyveno daug kalbų, ir Annai – vaikui – Vilnius buvo pirmiausia žydiškas, kaip kad mano kaimas man… Skaityti toliau »
Moderniosios austrų literatūros klasikas ROBERTAS MUSILIS (1880-1942) šiandien žinomas ir vertinamas visų pirma kaip monumentalaus romano Žmogus be savybių (1930-1943; liet. 2004, 2005) autorius. Kone visa ankstesnė rašytojo kūryba, visas ligtolinis gyvenimas yra tartum pasirengimas šiam neregėtai plataus užmojo darbui, trukusiam du dešimtmečius, iki pat mirties. R. Musilis gimė Klagenfurte, inžinieriaus ir pedagogo šeimoje.… Skaityti toliau »
Pirmoji Vytauto Stankaus poezijos knyga „Vaikščiojimas kita ledo puse” (2009) tapo stipriu debiutu ir rimta paraiška į tikrą dalyvavimą lietuvių literatūros procese. Antroji poeto knyga „Iš veidrodžio, už” buvo išrinkta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, o „Metų knygos” rinkimuose pripažinta 2014-ųjų Metų poezijos knyga. Tai – faktai, patvirtinantys tiek Vytauto Stankaus poetinį talentą, tiek sąžiningą ir… Skaityti toliau »
Po dešimties metų tylos poetė Violeta Palčinskaitė grįžta su nauja poezijos knyga vaikams „Eilėraščiai iš namų”. Su jos eilėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. „Eilėraščiai iš namų” – naujausių eilėraščių vaikams knyga. Bene žinomiausia vaikų poetė kalba, kaip visada, ne pamokomu, o širdies balsu.12 naujų kūrinių –„Nesipykim”, „Žaidžiam mamą ir tėtę”, „Kryžiažodis”, „Agava”, „Senas senas… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #39“. Kūrybos rinktinė. „Lietuvių literatūros lobynas XX a.“ Algimantas Mackus (1932–1964) – poetas, kritikas, eseistas, vienas tragiškiausių išeivijos rašytojų. Gimė Pagėgiuose, Vilniuje baigė pradžios mokyklą. 1944 m. Mackų šeima pasitraukė į Rytų Prūsiją. Gyveno pabėgėlių stovyklose, mokėsi stovyklinėse lietuvių mokyklose. 1949 m. pavasį emigravo į JAV. Kurį laiką dirbo… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #40“. Marcelijaus Martinaičio poezijos rinktinė "Vakar ir visados" – tai serijos „Lietuvių literatūros lobynas XX a.“ knyga. Rinktiniai eilėraščiai iš rinkinių „Balandžio sniegas“, „Debesų lieptais“, „Saulės grąža“, „Akių tamsoj, širdies šviesoj“, „Kukučio baladės“, „Tie patys žodžiai“, „Toli nuo rugių“, „Atmintys“, „Gailile raso“, „Atrakinta“, „Tolstantis“, „K. B. įtariamas“, „Nenoriu nieko… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #41“. Kūrybos rinktinė "Laikų griūty" – 41-oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas XX a.“ knyga. Į XX amžiaus Lietuvių literatūros lobyno skrynią iškalbiu pavadinimu „Laikų griūty“ dedama ir stiprioji Broniaus (Bronislovo) Krivicko (1919–1952) rezistencinės poezijos dalis. Rezistencinė poezija – nelengvas mąstymo apie kūrybą ir jos suvokimo išbandymas. Žvelgdami atsainiu ar… Skaityti toliau »
Eilėraščiai ir autoriaus piešiniai.
Klasikinės japonų poezijos waka antologijoje tekstai pateikiami trejopai: originalo kalba, tarptautine rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis ir lietuviškai. Rinkinyje sudėti garsiausių VIII–XIII a. Japonijos poetų – imperatorių, ministrų, diplomatų, šventikų ir beveik nežinomų kūrėjų poetiniai tekstai, atskleidžiantys viduramžių Japonijos estetines pažiūras, rafinuotus imperatoriaus dvaro papročius, nepakartojamą gamtos grožį ir poetinio teksto paprastumą. Šie eilėraščiai buvo mėgstami… Skaityti toliau »
Jei vienu sakiniu reikėtų ištarti, apie ką ši knyga? Lyrinis herojus matuojasi karaliaus mantiją, o ta kandžiojasi? Arti. Gal net tai, kokia ši knyga, apibūdintum tuo pačiu sakiniu. Pirmas įspūdis: skaitant sąmonėje vis sušmėžuoja naivioji dailė (dažniau ten, kur verlibras) ar medinis barokas (dažniau ten, kur silabotonika). O tai ir gyvenime, ir kultūroje tau labai… Skaityti toliau »
Poezija, proza vaikams ir ne vaikams. Mažų ir didelių žmonių pasaulis, atsiskleidžiantis šioje knygoje "Tai priimkit, kas priklauso", kupinas grožio, įdomybių, jautrių patirčių, gyvenimo džiaugsmo ir dramatizmo. Autorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, kūrybą vaikams suvokia kaip vieną svarbiausių meno misijų.
Tai žinomo lietuvių kilmės prancūziškai rašiusio poeto ir diplomato Oskaro Milašiaus (Oscar Vladislas de Lubicz Milosz) poezijos rinktinė, kurią sudaro vieno geriausių jo poezijos vertėjų Vaclovo Šiugždinio (1911–1988) išversti kūriniai, publikuoti savilaidos tritomio (Oskaras Milašius, Rinktiniai raštai, t. 3, 1983) pirmajame tome "Poezija". Iš prancūzų kalbos vertė Vaclovas Šiugždinis
Poetas ir šiame rinkinyje lieka ištikimas sau, savo poetinei mokyklai, dar kartą pateisindamas neoklasikinio autoriaus reputaciją. Ir šioje knygoje Tomo Venclovos naujoji klasika gimsta iš senosios – autorius juvelyriškai tiksliai laikosi ritmo ir rimo taisyklių, šio rinkinio poezija – muzikali ir šalia įtaigios semantikos grįsta harmoninga kalbos muzika, kurią išgirsti ir užrašyti – autentiškas ir… Skaityti toliau »
Sukurta penkiais šimtais metų vėliau nei Homero epai Apolonijo Rodiečio poema Argonautika yra didžiausias helenistinės epochos kūrinys. Tai hegzametru parašytas epinis pasakojimas, apdainuojantis Jasono ir jo bendražygių kelionę iš Heladės į tolimąją Kolchidę ir jų grįžimą atgal. Argonautai aplanko daugybę kraštų, susiduria su netikėtais pavojais, patiria įvairiausių nuotykių ir įveikia sunkias kliūtis. Poema praturtinta Senovės… Skaityti toliau »