Šiuolaikinio prozininko R. Černiausko apsakymai apie mažo miestelio vaikų gyvenimą, jų pramogas ir išdaigas, apie patirtus išgyvenimus bendraujant tarpusavyje bei susiduriant su suaugusiųjų pasauliu, kuris vaizduojamas itin realistiškai.
Šiame lietuvių literatūros klasiko rinkinyje „Giesmė apie Gediminą”, „Aitvaras teisėjas”, „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus”, „Užgavėnės bendrabutyje ties kreivuoju tiltu”. Taip pat eilėraščiai ir straipsniai.
Bilietas iš dangaus – taip vadinasi 1990 m. pasirodžiusi pirmoji Juozo Erlicko knyga vaikams. Turbūt nebus per drąsu teigti, kad ši knyga – brandžiausias debiutas lietuvių vaikų poezijoje per visą jos istoriją. Nieko stebėtino – į vaikų literatūrą J. Erlickas atėjo su nemaža rašytojo patirtimi: kaip savitas humoristas, suaugusių skaitytojų simpatijas jau pelnęs knygomis Kodėl?,… Skaityti toliau »
„Mielas skaitytojau, nesvarbu kiek Tau metų. Svarbu, kad Tau pasisekė – Tu jau atsivertei knygą, kupiną stebuklų ir paslapčių. Joje atrasi tai, kas negirdima, nematoma, neužuodžiama. O vis dėlto – ir matoma, ir girdima, ir ranka paliečiama. Teikiu Tau vieną patarimą: neskubėk. Skaityk lėtai, mėgaukis. Jei nori dirstelėt praeitin – o kas to nenori? –… Skaityti toliau »
Ši apysaka – tai švelniai graudi vienos šeimos istorija. Apie meilę, išdavystę, pirmąsias gyvenimo pamokas. Apie vaiko juoką ir ašaras. Devynerių metų Nippė, mirus jos tėčiui, su mama persikelia gyventi į sodo namelį. Ten jos augina agurkus. Nippė tesi tėčiui duotą žodį ir kiekvieną dieną groja fleita. Pasislėpusi šiltnamyje – kad kaimynų vaikai nesišaipytų. Po… Skaityti toliau »
Šiame leidinyje spausdinamas pluoštas šiuolaikinės lietuvių poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių iš įvairių rinkinių.
Pjesės lėlių teatrui
Pasakojimas apie aštuonmetį berniuką Sigitą, jau nebe vaiką, bet dar ir ne paauglį, kuris, suaugusiųjų nuskriaustas, trokšta tapti gudrus ir stiprus, kad galėtų jiems atkeršyti, arba geresnis už juos, kad galėtų sugėdyti.
Etiologinėse sakmėse atsiskleidžia lietuvių liaudies filosofinės pažiūros, jų stichinis materializmas. Aiškindami, kaip atsirado Žemė, Saulė, Mėnulis, iš kur kilusios žmonių, gyvulių, paukščių ypatybės, sakmių kūrėjai parodo įžvalgą, fantaziją ir humoro jausmą.
Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“, K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765-1775 m., tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino. Pirmasis K. Donelaičio raštų leidėjas… Skaityti toliau »
Knygoje publikuotos trumpos pasakos dėl savo alegoriškumo, poetiškumo bei amžinųjų moralinių vertybių aukštinimo lyginamos su H. Ch Anderseno kūryba, o apsakymuose ši rašytoja daugiausia dėmesio skiria nuskriaustam, nelaimingam vaikui, provokuoja skaitytojo užuojautą.
Eilėraščių knyga vaikams ir ne tik vaikams. Daugiau nei 10 joje išspausdintų eilėraščių jau tapę visų žinomomis ir pamėgtomis dainomis: „Pingvinų dainelė“, „Vakaras prie televizoriaus“, „Senos mašinos“, „Vakaro prašymas“, „Vaikai po lelijom“ ir kt. Jas dainuoja vaikų ir jaunimo ansambliai, žinomiausi Lietuvos bardai. Būtent šios knygos „herojė“ Baltoji Varnelė, „gimusi“ prieš 15 metų tapo simboliu… Skaityti toliau »
Eilėraščių rinkinys. 100 giesmelių. Geriausia 1995 metų knyga vaikams ir paaugliams
Atvežtas paatostogauti į paprastą kaimo trobą, Kintas viskuo čia bodisi ir netveria be įprastų pramogų ir savo padykusių bičulių. Trokšdamas kuo greičiau ištrūkti, jis surezga avantiūrą, į kurią vis labiau įsipainioja pats ir įpainioja kitus.
„Pavasario balsuose”, pirmą kartą išleistuose 1895m., atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. Jo eilėraščių meninė išraiška yra lengvai suprantama, pasižymi aiškumu, tikslumu, dažnai priartėja prie liaudies dainų poetinio paprastumo ir skaidrumo.… Skaityti toliau »
Tai pažintis su JAV gyvenančio prozininko L. Dovydėno apysaka ir apsakymais. Vaikystės atsiminimai kūriniuose perteikiami įsimenančiais poetiniais vaizdais, gyvais žmonių paveikslais, lanksčia spalvinga kalba.
Apysaka. Vidutiniam mokykliniam amžiui.
Pagrindinėje, epinėje pasakojimo plotmėje vaizduojamos šiuolaikinių paauglių, trylikamečių dvynukų Ugniaus ir Audriaus, vasaros atostogos. Siekdami išvengti supanašėjimo, vienodumo, norėdami įgyti gyvenimo patirties, jie išvyksta atostogauti pas skirtingus giminaičius, susiduria su painiais suaugusiųjų gyvenimo reiškiniais. Rašytojas kelia įvairias ir sudėtingas moralines ir socialines problemas, kritikuoja tokius žmogaus bruožus kaip nesąžiningas drabas, savanaudiškumas, barbariškumas, kito žmogaus išnaudojimas.… Skaityti toliau »
Didžiausią išliekamąją vertę turi Adomo Mickevičiaus epinė poezija. Tai visų pirma šiame leidinyje pateikiamos istorinės poemos „Gražina“ ir „Konradas Valenrodas“. Jų herojai — stiprios, valingos ir šviesios asmenybės, kurioms svarbiau už viską yra pareiga tėvynei.
Istorinėje apysakoje atkriama ikikrikščioniškosios Lietuvos pagoniškojo tikėjimo kasdienybė, pasakojama apie Vytauto laikų papročius ir realijas.