Temos Archyvai: Lietuvos rašytojai

Vincas Krėvė — Galvažudys

Novelė sudaryta iš 3 dalių. Pirmoje ir antroje dalyje veiksmo laikas apima vieną dieną. Jis nurodytas jau pačiame pirmame sakinyje – tai vasaros metas. Novelės ekspozicijoje nurodyta ir veiksmo vieta – pamiškė. Susipažįstame su dviem veikėjais – Žvairių Petriuku ir Juknių Miku, ganančiais kiaules. Veiksmo užuomazga – įpykusio Pliaugos pasirodymas pamiškėje. Ir štai pirmas įvykis:… Skaityti toliau »

Petras Cvirka — Vaikų karas

Pasakojimas apie vaikų draugystę, netikėtai įsižiebiančią neapykantą ir geros širdies pergalę. Ši istorija yra 6 klases literatūros vadovėlyje ir ji man yra viena gražiausių ir nuoširdžiausių istorijų „Skaitinių“ vadovėlyje. Ši knyga pamoko ir kartais net ir juokina. Ji man labai patiko. Čia kariauja didžiulė draugystė prieš neapykantą. Aišku draugystė nugali. / Moksleivių komentarai

Aidas Marčėnas — Žmogaus žvaigždė

Tokia knyga nei kritikuojama, nei recenzuojama negali būti. Ji visai kitokia, o ir skaitytojas-žiūrėtojas ją atveria visai kitaip. Skaitymas ir žiūrėjimas čia tampa viena. Knyga išmarginta neįtikėtino grožio Šarūno Leonavičiaus piešiniais ir poeto Aido Marčėno eilėraščiais, kurie sugula į vieną darnų pasaulį. Tarp eilėraščių ir piešinių mezgasi dialogas – ten, kur nutyla žodžiai, prabyla vaizdai,… Skaityti toliau »

Petras Tarasenka — Užburti lobiai

Petro Tarasenkos, archeologo ir rašytojo, knygoje kaip gyva prieš skaitytojų akis iškyla Aukštaitijos miestelio Antakalnio ir Lietuvos istorija, padavimai, legendos, sakmės, XX a. pradžios gyvenimas. Pagaulus, nuotykingas siužetas pasakoja apie dviejų berniukų – Petro ir Vlado – užburtų lobių paieškas.

Petras Tarasenka — Rambyno burtininkas

Paakintas Prano Mašioto pavyzdžio, apie 1924 m. P. Tarasenka ėmėsi rašyti istorijos mokslo populiarinimo knygeles apie Lietuvos – „piliakalnių krašto” – senovės paminklus. Nuo referatyvinės informacijos („Gimtoji senovė) jis perėjo į beletrizuotą pasakojimą apysakose „Praeities vartai” ir „Perkūno šventykloje”. Jų autorius vaizduoja fantastines vaikų keliones iš dabarties į akmens ir žalvario amžių ieškoti „kultūrinio senovės… Skaityti toliau »

Leonardas Gutauskas — Paukščių takas

Leonardui Gutauskui eilėraštis yra tartum mažytė akvarelė, pieštuku apmestas eskizas, kompozicijos fragmentas, fiksuojantis šios akimirkos vaizdinius, kurie tuoj pat ištirps. Eilėraščio aš stovi kaip stebėtojas eilėraščio gelmės, kaitos ir stebuklo pakraštyje, kur viskas vyksta savaime: žvaigždė šiurena beržyne lapus, prieblandoj bitužė vaikiškai verkia, sningant lapinas auksinis loja ant gedulingos jotvingių delčios… Kone kiekviena eilėraščio eilutė… Skaityti toliau »

Sigitas Poškus — Nebaigta pasaka

Lingvistiniai eksperimentai daugiausia lemia S.Poškaus eilėraščių knygos Nebaigta pasaka originalumą. Bet ne vien jie. Patrauklus, nepanašus į jokį kitą vaikų poezijos herojų, tikra individualybė yra šio rinkinio lyrinis subjektas Mikutis. Savitas eilėraščio modelis: visų pirma į akis krinta grafinis vaizdas – vertikalia linija perrėžę jį pusiau, turėtume dvi simetriškas dalis; ne mažiau svarbi ir intonacinė… Skaityti toliau »