Henrikas Radauskas — Balti malūnai. Gėlė ir vėjas. Lietus
Poezija. Eilėraščiai Skaitmeninta iš knygų: Henrikas Radauskas. Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu.Kaunas: „Šviesa“, 1993. Henrikas Radauskas. Eilėraščiai. Vilnius: Baltos lankos, 2001.
Poezija. Eilėraščiai Skaitmeninta iš knygų: Henrikas Radauskas. Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu.Kaunas: „Šviesa“, 1993. Henrikas Radauskas. Eilėraščiai. Vilnius: Baltos lankos, 2001.
Apsakymas. Skaitmeninta iš knygos: Jonas Biliūnas. Laimės žiburys
Apsakymas. Skaitmeninta iš knygos: Jonas Biliūnas. Lazda.
Šiame leidinyje spausdinamos originalios Antano Vaičiulaičio (1906-1992) pasakos mažiems ir dideliems.
Novelė sudaryta iš 3 dalių. Pirmoje ir antroje dalyje veiksmo laikas apima vieną dieną. Jis nurodytas jau pačiame pirmame sakinyje – tai vasaros metas. Novelės ekspozicijoje nurodyta ir veiksmo vieta – pamiškė. Susipažįstame su dviem veikėjais – Žvairių Petriuku ir Juknių Miku, ganančiais kiaules. Veiksmo užuomazga – įpykusio Pliaugos pasirodymas pamiškėje. Ir štai pirmas įvykis:… Skaityti toliau »
Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, lietuvių literatūros klasikė (1977-1930). Leidinį sudaro novelės („Irkos tragedija“ – apie mažos mergaitės jausmus, gyvenimą, jos skausmingą suaugimą), vaizdeliai, drama „Pančiai”.
Pasakojimas apie vaikų draugystę, netikėtai įsižiebiančią neapykantą ir geros širdies pergalę. Ši istorija yra 6 klases literatūros vadovėlyje ir ji man yra viena gražiausių ir nuoširdžiausių istorijų „Skaitinių“ vadovėlyje. Ši knyga pamoko ir kartais net ir juokina. Ji man labai patiko. Čia kariauja didžiulė draugystė prieš neapykantą. Aišku draugystė nugali. / Moksleivių komentarai
Tokia knyga nei kritikuojama, nei recenzuojama negali būti. Ji visai kitokia, o ir skaitytojas-žiūrėtojas ją atveria visai kitaip. Skaitymas ir žiūrėjimas čia tampa viena. Knyga išmarginta neįtikėtino grožio Šarūno Leonavičiaus piešiniais ir poeto Aido Marčėno eilėraščiais, kurie sugula į vieną darnų pasaulį. Tarp eilėraščių ir piešinių mezgasi dialogas – ten, kur nutyla žodžiai, prabyla vaizdai,… Skaityti toliau »
P. Žemgulytės eilėraščiai dažniausiai elegiški verlibrai, kuriuose kalbama apie žemės ir žmogaus ryšį, prisimenama Žemaitijos istorija, išsakomas švarumo, kantrybės ilgesys, noras užjausti.
Eilėraštukai vaikams
Jauniesiems skaitytojams skirti eilėraščiai, pasižymintys būties harmonijos, gamtos grožio pajūčiu.
Viena gražiausių lietuvių liaudies pasakų perpasakota Salomėjos Nėries
Istorinė apysaka, vaizduojanti, kaip Lietuvos kunigaikštis Kęstutis pabėga iš kryžiuočių nelaisvės, kaip jį išgelbsti jaunas tarnas Alpas, vaikystėje pagrobtas iš Lietuvos, kiek vargų ir pavojų patiria kunigaikštis su Alpu, kol grįžta į tėviškę.
Petro Tarasenkos, archeologo ir rašytojo, knygoje kaip gyva prieš skaitytojų akis iškyla Aukštaitijos miestelio Antakalnio ir Lietuvos istorija, padavimai, legendos, sakmės, XX a. pradžios gyvenimas. Pagaulus, nuotykingas siužetas pasakoja apie dviejų berniukų – Petro ir Vlado – užburtų lobių paieškas.
Paakintas Prano Mašioto pavyzdžio, apie 1924 m. P. Tarasenka ėmėsi rašyti istorijos mokslo populiarinimo knygeles apie Lietuvos – „piliakalnių krašto” – senovės paminklus. Nuo referatyvinės informacijos („Gimtoji senovė) jis perėjo į beletrizuotą pasakojimą apysakose „Praeities vartai” ir „Perkūno šventykloje”. Jų autorius vaizduoja fantastines vaikų keliones iš dabarties į akmens ir žalvario amžių ieškoti „kultūrinio senovės… Skaityti toliau »
Šiame leidinyje spausdinami XXa. pradžios lietuvių literatūros klasiko V. Mickevičiaus – Krėvės apsakymas „Skerdžius” iš rinkinio „Šiaudinėj pastogėj”
Apsakymas
Šiame leidinyje pateikiamas pluoštas S. Nėries eilėraščių iš įvairių metų rinkinių.
Leonardui Gutauskui eilėraštis yra tartum mažytė akvarelė, pieštuku apmestas eskizas, kompozicijos fragmentas, fiksuojantis šios akimirkos vaizdinius, kurie tuoj pat ištirps. Eilėraščio aš stovi kaip stebėtojas eilėraščio gelmės, kaitos ir stebuklo pakraštyje, kur viskas vyksta savaime: žvaigždė šiurena beržyne lapus, prieblandoj bitužė vaikiškai verkia, sningant lapinas auksinis loja ant gedulingos jotvingių delčios… Kone kiekviena eilėraščio eilutė… Skaityti toliau »
Lingvistiniai eksperimentai daugiausia lemia S.Poškaus eilėraščių knygos Nebaigta pasaka originalumą. Bet ne vien jie. Patrauklus, nepanašus į jokį kitą vaikų poezijos herojų, tikra individualybė yra šio rinkinio lyrinis subjektas Mikutis. Savitas eilėraščio modelis: visų pirma į akis krinta grafinis vaizdas – vertikalia linija perrėžę jį pusiau, turėtume dvi simetriškas dalis; ne mažiau svarbi ir intonacinė… Skaityti toliau »