Serija: „Pegaso kolekcija #16“. „Vėjo nublokšti” pasakoja apie meilę ir karą, išdavystę ir ištikimybę, žiaurumą ir tikrąjį gyvenimo grožį. Ši knyga yra viena iš tų, prie kurių po daugelio metų sugrįžti ir vėl patiri susitikimo džiaugsmą. Romanas ne tik apkeri nenuspėjamomis meilės intrigomis, bet ir sukrečia istorinių įvykių vaizdavimu. Ryškiai nupiešdama pagrindinius charakterius – nenugalimąją… Skaityti toliau »
Serija: „Pegaso kolekcija #15“. „Vėjo nublokšti” pasakoja apie meilę ir karą, išdavystę ir ištikimybę, žiaurumą ir tikrąjį gyvenimo grožį. Ši knyga yra viena iš tų, prie kurių po daugelio metų sugrįžti ir vėl patiri susitikimo džiaugsmą. Romanas ne tik apkeri nenuspėjamomis meilės intrigomis, bet ir sukrečia istorinių įvykių vaizdavimu. Ryškiai nupiešdama pagrindinius charakterius – nenugalimąją… Skaityti toliau »
Netrukus atsivers prakeiktojo namo durys… Tai paslaptingas romanas apie prakeiksmą, nusikaltimą ir meilę. Jame aprašomas nusigyvenusios puritonų Pinčenų giminės gyvenimas. Jau daugelį metų juos persekioja nužudyto raganiaus Metjaus Molo prakeiksmas, perduodamas iš kartos į kartą kartu su paveldėtu turtu. Galima numanyti, kad autorius į šią knygą sudėjo ir savo šeimos patirtį – N. Hawthorne’o… Skaityti toliau »
Romane tikroviškai vaizduojami Australijos čiabuvių papročiai, buitis, vyrų ir moterų santykiai. Pasakojimo centre – juodaodės merginos Kunardu gyvenimas, jos aistringa, kankinanti ir iki begalybės pasiaukojanti meilė baltajam vyrui.
Vinco Krėvės „Raganius” garsėja kaip reto etnografinio spalvingumo kūrinys. Jame vaizdingai aprašyta senoji dzūkų kaimo buitis, sukurti išraiškingi charakteriai, pasakojami tipiški sodiečių meilės ir vedybų nutikimai, pagrindinis dėmesys sutelktas į egzotišką skerdžiaus paveikslą, „archajiško” žmogaus pasaulėjautą. Visa, kas apysakoje vaizduojama, realu, tikroviška, bet kartu tai grakščiai stilizuota praeitin nutolusio gyvenimo vizija, žiūrėjimas į žmogų nekasdienišku… Skaityti toliau »
Romane vaizduojamas senovės Romos gyvenimas. Imperija draskoma vidaus kovų, bet tai netrukdo ruoštis naujų žemių grobimui. Įvykių verpete vergo Eskos ir žydų mergaitės Marijos likimai. Bet jų meilė išlaiko visus bandymus.
Romano veiksmas sukasi apie 1799 metus, kai Neapolyje, išvijus, anot rašytojo, „apsivogusį karalių Ferdinandą ir ištvirkėlę karalienę Karoliną“, buvo įkurta vadinamoji Partenopėjos respublika. Autorius, remdamasis istoriniais dokumentais, išsamiai pasakoja apie permainingas ladzaronių, respublikonų, rojalistų kovas dėl Neapolio, įpindamas tragišką Luizos San Feličės (realaus asmens) meilės istoriją. Ema Liona – ledi Hamilton – kaip romano herojė… Skaityti toliau »
Romano veiksmas sukasi apie 1799 metus, kai Neapolyje, išvijus, anot rašytojo, „apsivogusį karalių Ferdinandą ir ištvirkėlę karalienę Karoliną“, buvo įkurta vadinamoji Partenopėjos respublika. Autorius, remdamasis istoriniais dokumentais, išsamiai pasakoja apie permainingas ladzaronių, respublikonų, rojalistų kovas dėl Neapolio, įpindamas tragišką Luizos San Feličės (realaus asmens) meilės istoriją. Ema Liona – ledi Hamilton – kaip romano herojė… Skaityti toliau »
Šiame romane pasakojami įvykiai, vykę Rusijoje 1824-1826 m. Skaitytojai susitiks su to meto didikais, carais, garsiais dekabristais Trubeckojumi, Muravjovu ir kt. Pagrindinė romano siužetinė linija– prancūzaitės Luizos Diupiuji ir grafo Aleksejaus Anenkovo, iki gyvos galvos ištremto į Sibirą, tragiška meilės istorija.
Romane „Moterų karas“ pasakojama apie 1650 m. Frondą, t. y. prancūzų aristokratų pasipriešinimą karaliaus valdžiai. Tai viena iš įdomiausių A. Dumas knygų, kurioje autorius vaizduoja ryškų tos epochos gyvenimą, kupiną aistrų, intrigų, karo žiaurumų.
Romane aprašomi įvykiai XIV a. Anglijoje ir Prancūzijoje prieš Šimtametį karą ir karo pradžioje. Tačiau Eduardo III ir Pilypo VI dvarų politinių intrigų sūkuriuose, mūšiuose bei žudynėse žmogaus siela išlaiko amžinąsias vertybes: garbę, meile, atgailą ir sugebėjimą atleisti.
„Geidulių valdovė“ – pirmoji A. Diuma dilogijos dalis (antroji – „Dvi karalienės“) apie Savojos kunigaikštiškųjų namų užkulisius ir įvykius Europoje XVII a. pabaigoje. Gražiosios panelės de Liuin, ištekintos už grafo de Veriu ir vėliau tapusios Savojos kunigaikščio meiluže, pramintos Geidulių valdove, memuarų forma pateikiami jos nuotykiai Turino dvare, įvairios politinės intrigos ir nuodų aferos. Patraukliai… Skaityti toliau »
Čenčiai“ – istorinė A. Diuma apysaka apie Renesanso epochos Romos aristokratų Čenčių šeimą, kurioje susipina meilė, neapykanta, kerštas, nusikaltimas ir bausmė. Intrigos centre – gražioji Beatričė, įamžinta žymaus italų dailininko Gvido paveiksle. Veiksmas plėtojamas žiaurių viduramžių papročių fone. Romane „Žoržas“ pasakojami 1810–1824 metų įvykiai tolimame Maurikijuje, nuostabiajame Edene – kalnų, girių ir upokšnių karalystėje. Šiame… Skaityti toliau »
A. Diumą daugiau pažįstame kaip istorinių nuotykinių romanų autorių. Romanuose „Katrina Blium“ ir „Polina“ pasakojamos meilės istorijos, kurių aistringi herojai, kovodami dėl savo išrinktųjų, patiria daugybę nuotykių.
Linksmi ir liūdni jaunuolio, siekiančio artisto karjeros, nuotykiai. Pradėjęs savo kelią nuo provincijos akrobato ir komedianto Gustavo slapyvarde, bastęsis po Prancūziją ir egzotiškąsias Antilų salas, galiausiai jis apsistoja Paryžiuje, kur tampa pripažintu ir garsiu XIX a. vidurio prancūzų aktoriumi Etjenu Marenu Melingu.
Pirmą kartą išleistas 1965 m. šis kūrinys nebuvo deramai įvertintas. Antram gyvenimui jis prikeltas 2003 m., kai pasirodė „New York Books Review Classics“ serijoje. Nuo to laiko apie jį šneka visas literatūros pasaulis. Pastaruoju metu jam skirta ir daug tarptautinių apdovanojimų, knyga išversta į kelias dešimtis pasaulio kalbų, o jos autorius drąsiai lyginamas su JAV… Skaityti toliau »
„Vengrų nabobas“ – vienas geriausių vengrų rašytojo M. Jokajaus romanų, sukurtas romantiška nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo dvasia. Autorius sodriom spalvom piešia XIX a. pirmosios pusės Vengriją, smerkdamas beprasmišką aristokratų žemvaldžių gyvenimą ir kartu tikėdamas šalies atgimimu. Knyga parašyta gyva, vaizdinga kalba, žavi sumania meilės intriga, herojų nuotykiais ir humoru.
Serija: „Gydytojo užrašai #1“. Romane „Žozefas Balzamo“ autorius pasakoja apie paskutiniuosius Liudviko XIV viešpatavimo metus ir Liudviko XVI ir Marijos Antuanetės valdymo pradžią. Romane daug istorinių asmenybių. Svarbiausia figūra – Žozefas Balzamo, žmogus gebantis išpranašauti ateitį ir trokštąs žmonijai gėrio. Tai pirmas tetralogijos „Gydytojo užrašai“ romanas (į ją dar įeina „Karalienės vėrinys“, „Anžas Pitu“ ir… Skaityti toliau »
Serija: „Gydytojo užrašai #8“. A. Diuma romanas „Grafienė de Šarni – IV tetralogijos „Gydytojo užrašai“ dalis (į šį ciklą dar įeina romanai „Žozefas Balzamo“, „Karalienės vėrinys“, „Anžas Pitu“). Kūrinyje atsiskleidžia plati Prancūzijos istorinių įvykių ir visuomeninio gyvenimo panorama. Sodriai nutapyti karaliaus Liudviko XVI ir karalienės Marijos Antuanetės, įžymių revoliucijos veikėjų Mirabo, Robespjero, Marato, Barnavo paveikslai,… Skaityti toliau »
Serija: „Gydytojo užrašai #3“. „Karalienės vėrinys“ – antra, beje, visiškai savarankiška, „Gydytojo užrašų“ tetralogijos dalis (pirma – „Žozefas Balzamo“, trečia – „Anžas Pitu“, ketvirta – „Grafienė de Šarni“). Deimantų vėrinio istorija – tikra, anuo metu sukrėtusi visą Europą. Diuma perpasakojo ją išsamiai ir be galo įdomiai, tiesą pagražindamas menininko išmone, bet labai nuo jos nenutoldamas.… Skaityti toliau »