Serija: „Gydytojo užrašai #1“. Romane „Žozefas Balzamo“ autorius pasakoja apie paskutiniuosius Liudviko XIV viešpatavimo metus ir Liudviko XVI ir Marijos Antuanetės valdymo pradžią. Romane daug istorinių asmenybių. Svarbiausia figūra – Žozefas Balzamo, žmogus gebantis išpranašauti ateitį ir trokštąs žmonijai gėrio. Tai pirmas tetralogijos „Gydytojo užrašai“ romanas (į ją dar įeina „Karalienės vėrinys“, „Anžas Pitu“ ir… Skaityti toliau »
Serija: „Gydytojo užrašai #8“. A. Diuma romanas „Grafienė de Šarni – IV tetralogijos „Gydytojo užrašai“ dalis (į šį ciklą dar įeina romanai „Žozefas Balzamo“, „Karalienės vėrinys“, „Anžas Pitu“). Kūrinyje atsiskleidžia plati Prancūzijos istorinių įvykių ir visuomeninio gyvenimo panorama. Sodriai nutapyti karaliaus Liudviko XVI ir karalienės Marijos Antuanetės, įžymių revoliucijos veikėjų Mirabo, Robespjero, Marato, Barnavo paveikslai,… Skaityti toliau »
Serija: „Gydytojo užrašai #3“. „Karalienės vėrinys“ – antra, beje, visiškai savarankiška, „Gydytojo užrašų“ tetralogijos dalis (pirma – „Žozefas Balzamo“, trečia – „Anžas Pitu“, ketvirta – „Grafienė de Šarni“). Deimantų vėrinio istorija – tikra, anuo metu sukrėtusi visą Europą. Diuma perpasakojo ją išsamiai ir be galo įdomiai, tiesą pagražindamas menininko išmone, bet labai nuo jos nenutoldamas.… Skaityti toliau »
Serija: „Gydytojo užrašai #9“. A. Diuma romanas „Grafienė de Šarni – IV tetralogijos „Gydytojo užrašai“ dalis (į šį ciklą dar įeina romanai „Žozefas Balzamo“, „Karalienės vėrinys“, „Anžas Pitu“). Kūrinyje atsiskleidžia plati Prancūzijos istorinių įvykių ir visuomeninio gyvenimo panorama. Sodriai nutapyti karaliaus Liudviko XVI ir karalienės Marijos Antuanetės, įžymių revoliucijos veikėjų Mirabo, Robespjero, Marato, Barnavo paveikslai,… Skaityti toliau »
Serija: „Gydytojo užrašai #2“. Romane „Žozefas Balzamo“ autorius pasakoja apie paskutiniuosius Liudviko XIV viešpatavimo metus ir Liudviko XVI ir Marijos Antuanetės valdymo pradžią. Romane daug istorinių asmenybių. Svarbiausia figūra – Žozefas Balzamo, žmogus gebantis išpranašauti ateitį ir trokštąs žmonijai gėrio. Tai pirmas tetralogijos „Gydytojo užrašai“ romanas (į ją dar įeina „Karalienės vėrinys“, „Anžas Pitu“ ir… Skaityti toliau »
Serija: „Gydytojo užrašai #4“. „Karalienės vėrinys“ – antra, beje, visiškai savarankiška, „Gydytojo užrašų“ tetralogijos dalis (pirma – „Žozefas Balzamo“, trečia – „Anžas Pitu“, ketvirta – „Grafienė de Šarni“). Deimantų vėrinio istorija – tikra, anuo metu sukrėtusi visą Europą. Diuma perpasakojo ją išsamiai ir be galo įdomiai, tiesą pagražindamas menininko išmone, bet labai nuo jos nenutoldamas.… Skaityti toliau »
Serija: „Gydytojo užrašai #6“. A Diuma istoriniame romane „Anžas Pitu“ vaizduojamas Prancūzijos didžiosios revoliucijos laikotarpis. Kvapą gniaužiantis Bastilijos šturmas, audringi įvykiai Paryžiuje, Versalyje, ryškūs Liudviko XVI ir jo žmonos Marijos Antuanetės portretai, Anžo Pitu, Bijo, daktaro Žilbero gyvenimo peripetijos, meilės trikampiai ir aistros.
Serija: „Gydytojo užrašai #5“. A Diuma istoriniame romane „Anžas Pitu“ vaizduojamas Prancūzijos didžiosios revoliucijos laikotarpis. Kvapą gniaužiantis Bastilijos šturmas, audringi įvykiai Paryžiuje, Versalyje, ryškūs Liudviko XVI ir jo žmonos Marijos Antuanetės portretai, Anžo Pitu, Bijo, daktaro Žilbero gyvenimo peripetijos, meilės trikampiai ir aistros.
Nobelio premijos laureato John Steinbeck romanas „Rūstybės kekės“ pelnė prestižines Pulicerio ir Nacionalinės knygų premijas. Knyga įtraukta į daugybę geriausių visų laikų kūrinių sąrašų ir laikoma amerikiečių literatūros perlu. Tačiau lyg šiol Lietuvoje buvo prieinamas vos vienas cenzūruotas leidimas, pasirodęs 1947-tais metais. Pagaliau skaitytojai gauna progą perskaityti naują vertingo klasikos kūrinio vertimą. Kviečiame knygą įsigyti… Skaityti toliau »
XX a. pradžios Anglijos angliakasių gyvenimas sunkus ir beteisis. Jaunas gydytojas Endrius Mensonas stengiasi palengvinti jų gyvenimo ir darbo sąlygas, bet kiekviename žingsnyje susiduria su žeminančia jį materialine padėtimi, su savo kolegų abejingumu, nemokšiškumu ir su valdininkų biurokratiškumu. Šiame nelengvame kelyje jį lydi dora ir kilni jo žmona Kristina Menson, saugodama savo vyrą, kad jis… Skaityti toliau »
Tūkstantis ir viena šmėklaŠį išskirtinio siužeto Diuma kūrinį būtų galima pavadinti siaubo apsakymų rinkiniu. Kalba nukirstos galvos, atgyja pakaruokliai, kerštauja vampyrai… Salteodoras (Kalnų bajoras)Šiame romane nutolstama net iki Kristupo Kolumbo laikų. Vaizduojami dviejų Ispanijos bajorų šeimų, kurių vienos sūnus tapęs kalnų plėšiku, susipynę likimai. Įdomiai psichologiškai pateikiama tėvo ir sūnaus, patėvio ir įsūnio siužetinė linija.
Romanas apie keleto jaunų žmonių likimą, gimusių ir išaugusių Maskvoje, Arbate. Autorius išsamiai vaizduoja ketvirtąjį dešimtmetį: didžiųjų žygdarbių, entuziazmo ir drauge tragedijų ir praradimų epochą.
Anglų rašytojos E. L. Voinič (1864– 1960) pasaulinę šlovę pelniusiame romane „Gylys“ (1897) vaizduojama XIX a. ketvirtojo ir penktojo dešimtmečio italų revoliucionierių patriotų kova prieš Austrijos priespaudą, už nacionalini šalies išvadavimą. Pagrindinis konfliktas tarp romano herojaus drąsuolio Gylio ir kardinolo Montanelio – dviejų idėjų priešų – itin dramatiškas, nes paaiškėja, jog Gylys ne tik Montanelio… Skaityti toliau »
A. Diuma romane „Vagių princas“ pasakoja apie garsų Anglijos plėšiką, gyvenusį XII amžiuje, Robiną Hudą – narsų su užkariautojais normanais kovojantį saksą, taiklų šaulį, drąsų, apsukrų, linksmą ir taurų vyrą, apiplėšinėjantį turtuolius ir atiduodantį pinigus vargšams, baudžiantį engėjus ir gelbstintį nekaltuosius. Apie jį romanus yra sukūrę V. Skotas, H. Pailas ir kt.
„American Psycho“ tapo kūriniu, labiausiai išgarsinusiu šiuolaikinį JAV rašytoją Bretą Eastoną Ellisą. Kaip ir daugelis svarbesnių literatūros kūrinių, šis romanas sukėlė ištisą kontroversijų audrą. Vieni kritikai smerkė knygą už besaikį smurto propagavimą, kiti – pakrikštijo autorių laikmečio kronikininko vardu. Romane Ellisas užfiksavo amoralią, iš vidaus irstančią visuomenę. Romano veiksmas vyksta Manhetene (prasideda 1987 metais… Skaityti toliau »
Romėnų rašytojas, filosofas Lucijus Anėjus Seneka jau prieš du tūkstančius metų mėgino apibrėžti geradarystės sąvoką. Jis samprotauja, kokiais kriterijais vadovaujantis galima palyginti skirtingus gerus darbus, svarsto, ar reikia labdaros įstatymo, ar dera priekaištauti nedėkingajam, ar turime visam pasauliui skalambyti apie savo gerus darbus, ar geriau juos atlikti tyliai. Kaip ir kituose kūriniuose, Seneka čia… Skaityti toliau »
Rupertas paveldėjo pasakiškus dėdės turtus. Tačiau yra viena sąlyga. Rupertas turi keliauti į Mėlynųjų kalnų kraštą ir pagyventi Visariono pilyje bent šešis mėnesius. Jaunas aistringas anglas mielai įsikuria nuostabaus grožio pilyje. Paaiškėja, kad tame žemės pakraštyje žmonės nuoširdžiai tiki vaiduokliais ir, žinoma, vampyrais. Rupertui tokios legendos kelia tik juoką, tačiau vieną naktį į jo kambario… Skaityti toliau »
Serija: „Pasaulinės literatūros biblioteka #19“. Rablė veikalas – įžymiausias prancūzų Renesanso epochos paminklas, vienas iš satyros šedevrų pasaulinėje literatūroje. Pasakodamas apie dviejų karalių milžinų gyvenimą ir nuotykius, autorius kandžiai šaiposi iš pasenusių viduramžių papročių, iš katalikų bažnyčios ir ypač vienuolių, smerkia visokį fanatizmą, antihumaniškus teismus, grobikiškus karus, propaguoja humanistines pažiūras, aukština žmogaus protą ir žinių… Skaityti toliau »
Serija: „Pasaulinės literatūros biblioteka #119“. Romane – epopėjoje pasakojama apie Dono kazokų taikų gyvenimą prieškario metais ir jų permainingus likimus Pirmojo Pasaulinio karo, revoliucijos ir pilietinio karo audrose.
Serija: „Pasaulinės literatūros biblioteka #120“. Romane – epopėjoje pasakojama apie Dono kazokų taikų gyvenimą prieškario metais ir jų permainingus likimus Pirmojo Pasaulinio karo, revoliucijos ir pilietinio karo audrose.