Serija: „10+ #14“. Šioje Niuberio (Newbery) medaliu apdovanotoje knygoje „Suskaičiuotos žvaigždės“ pasakojama apie drąsią dešimtmetę danę Anemariją Johansen. Per karą 1943 metais ši mergaitė nepabijojo vokiečių ir padėjo išgelbėti ne tik geriausią savo draugę, bet ir daug kitų žydų. Parašyti pasakojimą autorę įkvėpė tikra istorija. „Suskaičiuotos žvaigždės“ – tai jaudinanti visas kliūtis įveikiančios draugystės, drąsos… Skaityti toliau »
Jau legenda tapes Sakalas keleivis pasirode 1967 m. ir iš karto susilauke pasisekimo. Knyga buvo apdovanota tuo metu itin reikšminga Duffo Cooperio premija, o kritiku kaipmat priskirta prie svarbiausiu XX a. knygu apie gamta. Ilgainiui ji ne tik isitvirtino kaip literaturos apie gamta klasika, bet del savo ypatingo stiliaus ir intymios, su niekuo nesupainiojamos atmosferos… Skaityti toliau »
Tai žymaus 19 a. anglų rašytojo romanas, turintis autobiografinių motyvų, paties autoriaus mylimiausias kūrinys. Čia pagrindinio herojaus Deivido Koperfildo lūpomis pasakojamas jo gyvenimas nuo gimimo iki brandos metų. Prieš skaitytojo akis praslenka nelengva anksti likusio našlaičiu berniuko vaikystė, mokymosi metai, jaunystės džiaugsmai ir vargai. Gyvenimo kelyje jis susiduria su daugybe įvairiausių žmonių, tad romane gausu… Skaityti toliau »
„Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos” — tai 1962 m. išleista amerikiečių rašytojo Johno Steinbecko kelionių knyga, vienas geriausių šio žanro literatūros kūrinių. Autorius joje aprašo savo kelionę per Ameriką, kurioje jį lydėjo jo pudelis Čarlis. Rašytojas, būdamas penkiasdešimt aštuonerių, išsirengė į kelionę, norėdamas išgirsti tikrosios Amerikos kalbą, užuosti žolės ir medžių kvapą, pamatyti spalvas… Skaityti toliau »
„Lužino gynyba“ — trečiasis Vladimiro Nabokovo (1899—1977) romanas, kurį trisdešimtmetis autorius parašė rusų kalba 1929 m., o 1930 m. V. Sirino slapyvardžiu jį išleido rusų emigrantų leidykla Berlyne. Visuotinai pripažįstama, kad šis romanas – pirmoji didelė jauno rašytojo sėkmė, kai į jo kūrybą atkreipė dėmesį tiek rusų išeivijos profesionalioji kritika, tiek skaitančioji visuomenė. Genialus šachmatininkas Aleksandras… Skaityti toliau »
Serija: „Pasaulinės literatūros biblioteka #45“. Žymus XIX a. prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas (1799-1850) apie 90 geriausių savo kūrinių sujungė į epopėją „Žmogiškoji komedija“. Papročių etiudams (privataus gyvenimo scenoms) priklauso apysaka „Sviediniu žaidžiančios katės namai“, pasakojanti apie nelaimingą vienos moters šeimyninį gyvenimą, ir „Gobsekas“, kuriame sukurtas raiškus palūkininko Gobseko paveikslas. „Slėnio lelija“ (kaimo gyvenimo scenos)… Skaityti toliau »
Naujosios italų literatūros pradininko Dž. Vergos (1840-1922) socialinis romanas „Mastras donas Džezualdas“ (1889) vaizduoja nesėkmingai susiklosčiusį praturtėjusio amatininko gyvenimą. Pagautas turtų troškulio jis veda kilmingą merginą, tačiau nelygi santuoka ir pinigai laimės jam neatneša.
ymas „Šaltinis“, pirmąkart išleistas 1943 metais JAV – kvapą gniaužiantis intelektualus romanas apie pinigus, galią, idealo siekį ir meilę, apie visuomenę, jos ydas ir papročius. Romano pagrindinis herojus, jaunas architektas individualistas Hovardas Rorkas, kuria modernistinius pastatus, įgyvendina savo viziją ir nepaiso visuomenės kritikos. Autorė yra sakiusi, kad Rorkas įkūnija stiprų idealų žmogų, kūrėją. … Skaityti toliau »
Serija: „Forsaitų saga #4“. Antroji „Forsaitų sagos“ trilogija „Šiuolaikinė komedija“ pasakoja apie jaunosios Forsaitų kartos likimus bei senosios kartos pasitraukimą. Pirmojoje knygoje „Baltoji beždžionė“ tiek Somsas, tiek jaunesnioji karta, priskirianti save visuomenės viršūnėlėms, perkainoja vertybes po karo. Tai simbolizuoja Somso dukrai Flerei padovanotas paveikslas „Baltoji beždžionė“. Flerė ir jos vyras Maiklas mėgina padėti neturtingai porai… Skaityti toliau »
Serija: „Populiari klasika #1“. Anglų rašytojo D. Defo romane „Molė Flanders“ (1722) pasakojama apie neturtingą mergaitę. Garsioji Molė Flanders gimė Niūgeito kalėjime ir per šešias dešimtis savo neramaus gyvenimo metų (neskaitant vaikystės) patyrė ir džiaugsmų, ir liūdesio: dvidešimt metų buvo išlaikoma meilužė, penkis kartus tekėjo (kartą už savo brolio), dvylika metų vagiliavo, aštuonerius metus praleido… Skaityti toliau »
Bene geriausiame H.R. Haggardo romane „Kleopatra“ tikrų istorinių įvykių fone pasakojamos keistai persipynusios dviejų gyvenimų istorijos: Egipto karalienės Kleopatros ir karališkos kilmės egiptiečio Harmachio. Šios istorijos glaudžiai susijusios su paskutine trijų didžiųjų antikos tautų kultūrų – egiptiečių, graikų ir romėnų – nuožmios kovos faze, pasibaigusia galutiniu Egipto ir senovės Graikijos žlugimu.
„Slaptoji geišos knyga“ – pasaulį sužavėjęs japonų literatūros perlas, kurį slapta rašė imperatorienės rūmų dama Sei Šionagon (966–1025). Ypatinguoju džiuihicu stiliumi parašyta knyga žavi poetiškais, rytietiškai rafinuotais pastebėjimais bei unikaliai geba nukreipti skaitytojų mintis į pačią esmę. Šios knygos tekstas – tai tarsi intymus pokalbis, kuris kiekvieną kartą skaitant atveria vis naujų įžvalgų.
Romaną „Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai”, dažnai vadinamą Anglijos 19 a. gyvenimo ir papročių komiška absurdo enciklopedija, Charlesas Dickensas parašė 1836-1837 m. Jau anuomet ši knyga buvo labai populiari, skelbiama dalimis kas mėnesį. Misteris Pikvikas ir keturi „Pikviko klubo” nariai keliauja per Angliją, norėdami kuo plačiau ištirti ir pažinti savo šalį; tačiau naivūs ir patiklūs pikvikiečiai… Skaityti toliau »
Čarlzas Dikensas (1812-1870) – įžymus anglų rašytojas, pelnęs pasaulinę šlovę. Parašė 15 romanų ir kitų kūrinių. Romane „Židinio svirplys“ susitinkame su gražute Dota ir doruoju vežėju Džonu. Nors jų amžiaus skirtumas ir didelis, jie myli vienas kitą ir moka aukotis kito gerovei. Tik jų meilė padeda aplenkti visas pavojingas gyvenimo uolas. Gotfridas Keleris (1819-1890) –… Skaityti toliau »
Jaunas poetas Liusjenas de Riubamprė susigundo šėtoniško genijaus Votreno pažadu padėti jam įsitvirtinti Paryžiuje ir prisiekia laikytis jo nurodymų. Kurtizanė Estera Van Gobsek sugriauna Votreno planus, nes karštai pamilsta Liusjeną ir sulaukia jo atsako. Votrenui tenka nusileisti: mergina gali vykti kartu, bet gyvens uždaryta viename Paryžiaus name ir niekam nesirodys. Tačiau vieną naktį beprotiškai turtingas… Skaityti toliau »
Sibilė – eruditė ir klasikė, nuobodulys jai atrodo baisesnis už mirtį. Kilusi iš neišsipildžiusių talentų šeimos, po studijų Oksforde, nepadėjusių pasiekti karjeros aukštumų, ji uždarbiauja kompiuteriu perrinkdama žurnalus Londone. Liudas – jos vunderkindas sūnus, atsiradęs po vienos nakties nuotykio. Sibilės mokomas, Liudas jau nuo ketverių skaito Homerą originalo kalba, daugina ir dalija keliaženklius skaičius, imasi… Skaityti toliau »
Italų literatūros klasiku Italo Calvino (Italu Kalvinu) žavisi daugelis pasaulio skaitytojų, juos pavergia neįtikėtina rašytojo išmonė, pasakotojo talentas, savitos, apgaulingai paprastos, pasakas primenančios istorijos. Knyga „Nematomi miestai” (1972) – priskiriama prie geriausių autoriaus kūrinių, ji sudaryta iš atskirų poetiškų fragmentų, kiekvienas jų skirtas fantastiškam miestui, apie kurį Kinijos imperijos soduose didžiajam chanui pasakoja garsusis keliautojas… Skaityti toliau »
Pirmiausia, ką išgirsta devyniasdešimt dvejų Mariana Leterbi, gavusi puošnų klausymo ragelį dovanų, – tai šeimynykščius, planuojančius ją iškelti į senelių namus. Tačiau šis pensionatas neįprastas: aplink stovi iglu, bato, torto ir kitų keisčiausių formų namukai senoliams, viskam vadovauja griežtas daktaras Gambitas, įtikėjęs iškreipto krikščioniško mokymo galia, o valgomajame virš stalo kabo paslaptingas Abatės paveikslas, kuris… Skaityti toliau »
Serija: „Klasika #20“. Romano „Stipri kaip mirtis“ pagrindinis veikėjas – pagyvenęs dailininkas Bertenas, nekilmingas, bet sugebėjęs pritapti prie diduomenės, pagarsėjęs saloniniais aukštų damų portretais. Jis fatališkai pamilsta jaunutę aristokratę Anetę, buvusios ilgametės savo meilužės dukrą. Gili dvasinė krizė veda į tragišką baigtį. Guy de Maupassant’as (1850-1893) – viena ryškiausių XIX a. prancūzų literatūros figūrų, meilės… Skaityti toliau »
Serija: „Žaltvykslės kolekcija #3“. Romanas „Neišdildoma žymė“ – vienas stipriausių G. Greene‘o kūrinių. Jame rašytojas vaizduoja garsaus bažnyčių architekto Kverio bėgimą iš apkartusio gyvenimo. Užsidaręs viename nuošaliame misionierių vadovaujamame Kongo leprozoriume, jis tikisi atgauti gyvenimo prasmės pojūtį, dvasiškai pasveikti, bet „nuo šlovės išsigydyti negalima“, – sako daktaras Kolenas, – „kaip negalima grąžinti mano luošiams kojų… Skaityti toliau »