„Baltosios naktys“ — dramatiškas, paprastas, sentimentalus, bet jokiu būdu ne banalus kūrinys. Siužetas yra tikrai nesudėtingas ir suprantamas kiekvienam skaitytojui — keturios baltosios naktys vienišo žmogaus gyvenime. Pagrindinis veikėjas atsitiktinai susipažįsta su naivia ir jauna mergina, vardu Nastenka. Jiedu susidraugauja, vienas kitą guodžia ir kas vakarą susitinka toje pačioje vietoje — krantinėje, kur Nastenka vis… Skaityti toliau »
Aischilo (525-456 m. pr. m. e.) tragedija „Prikaltasis Prometėjas“ – vienas žymiausių senovės graikų teatro veikalų. Prometėjas — titano Japeto ir Temidės sūnus, Deukaliono tėvas, Atlanto brolis — buvo populiari senovės graikų mitologinė figūra. Svarbiausi šaltiniai pažinti Prometėjo mitui yra Heziodo „Teogonija“ ir Aischilo „Prikaltasis Prometėjas“.
Poetinė drama „Mažvydas” – Just. Marcinkevičiaus draminės trilogijos („Mindaugas”, „Mažvydas”, „Katedra”) antroji dalis. Dramoje veiksmas vyksta XVI a., kai gimė lietuviška raštija. Veikalo centre – pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas Martynas Mažvydas, kurį autorius įprasmina kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją. Knyga išleista pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo” – 450 metų sukakčiai.
Romanas ne veltui laikomas klasikiniu ir nemirtingu: „Don Kichotas“ savaip suprantamas kiekvienam žmogui skirtingu gyvenimo laiku ir taip pat savaip suprantamas kiekviename istorijos etape. Miguelis de Cervantesas (1547-1616) – žymiausias ispanų rašytojas, visame pasaulyje išgarsėjęs savo romanu „Išmoningasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“, arba tiesiog „Don Kichotas“. Tai pasakojimas apie kvaištelėjusio ispanų didiko (arba savo idealą… Skaityti toliau »
„Hamletu“ (1600-1602) autorius pradėjo savo tragedijų ciklą. Šalia Cervanteso pamišusio herojaus Don Kichoto Shakespeare’o bepročiu apsimetęsHamletas yra vienas ryškiausių Renesanso krizės simbolių literatūroje. Dramaturgo sukurtas Hamleto mitas neprarado svarbos ir vėlesniais amžiais. Medžiaga „Hamleto“ siužetui buvo paimta iš danų viduramžių metraštininko Sakso Gramatiko lotynų kalba parašytos kronikos „Danų žygiai“. Shakespeare’as turbūt buvo susipažinęs su šios istorijos prancūzišku… Skaityti toliau »
Pagrindinio veikėjo, vargšo studento Raskolnikovo, įvaizdis atskleidžia esminę romano mintį. Raskolnikovas dėl pinigų stygiaus nebegali tęsti mokslų universitete ir pradeda daug mąstyti apie bet kokią išeitį iš slegiančios padėties. Jo paveikslas įkūnija vargingą, niekingą, žmogaus vardo nevertą egzistavimą. Piešdamas apgailėtiną ir bedievį Peterburgo kasdienybės vaizdą, autorius žingsnis po žingsnio tiria ir vaizdingai pateikia tai, kaip veikėjo… Skaityti toliau »
Knutas Hamsunas (1859–1952), tikroji pavardė Knutas Pedersenas — vienas žymiausių norvegų rašytojų. Garsiausi, kultiniais tapę jo romanai „Badas“, „Panas“, „Viktorija“ padarė didžiulę įtaką europinei XX a. literatūrai. Prieštaringo likimo autoriui už romaną „Žemės syvai“ 1920 m. buvo suteikta Nobelio premija. „Misterijos“ — vienas svarbiausių autoriaus kūrinių. Knyga iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip realistinis romanas, kur… Skaityti toliau »
Serija: „Les Chemins de la Liberté #1“. 1930-ieji, bohemiškasis Paryžius: Liuksemburgo soduose gyvenimu mėgaujasi ponai su fetrinėmis skrybėlėmis, briliantinu teptomis galvomis ar korsetais, prilaikančiais padribusius pilvus, damos muslino suknelėmis, vyno kartėliu lūpose… Romane – trys lemtingos filosofijos mokytojo, sekmadienių rašytojo Matjė gyvenimo dienos… Matjė meilužė Marselė laukiasi judviejų kūdikio. Matjė skubiai turi gauti pinigų abortui.… Skaityti toliau »
„Gėlių Dievo motina“ (Notre-Dame des Fleurs, 1943) – debiutinis kontroversiškojo prancūzų rašytojo, dramaturgo ir poeto Jeano Genet romanas. Jame poetiškai ir kartu šokiruojamai perteiktas Paryžiaus dugno gyvenimas. Daugelis romano veikėjų – visuomenės užribyje atsidūrę homoseksualai ir nusikaltėliai, tarp kurių tuo metu gyveno ir pats autorius. Romano regėjimai neatsiejami nuo seksualinių geidulių. Tai himnas vienatvei,… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX a. #1“. 25 – oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas”. XX amžius knyga. Antanas Vienuolis, tikr. Žukauskas (1882 – 1957), per daugiau kaip penkis dešimtmečius aktyvaus kūrybinio gyvenimo įgijo klasiko statusą. Jo prozoje susilieja tautiškas istorijos procesų vaizdavimas ir žmogaus sielos analizė, kupina tuomet novatoriško psichologizmo. Legendos Užkeiktieji vienuoliai, apysakos… Skaityti toliau »
Serija: „Joseph Rouletabille #4“. Detektyvo „Juodoji pilis“ (1914) centre – turkų ir bulgarų karas. Įvykių sūkuryje atsiduria žurnalistas Rultabilis ir jo mylimoji Ivana. Turkas Kara Selimas keršija Ivanos šeimai – nužudo jos tėvus, seserį, vėliau pagrobia ir pačią Ivaną bei bulgarų karo planus. Be to, Ivanos širdies siekia ir apsimetėlis jos sužadėtinis Ketevas. Ar Rultabiliui… Skaityti toliau »
Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Albero Kamiu, 1913–1960) embleminės dramos „Kaligula“ ir „Teisieji“ – ryški jo kūrybos visumos, tarsi architektūrinio statinio, dalis. Perfrazuojant žinomą autoriaus posakį apie filosofijos ir romano sąsają, galima tarti: jeigu nori būti filosofas, rašyk dramas. Abiejų kūrinių siužetai istoriniai, tačiau būtų netikslu jas laikyti tradicinėmis istorinėmis dramomis. Rašytojui labiausiai rūpėjo sutelkta… Skaityti toliau »
Serija: „Baltų lankų rinktinė proza #24“. Goncourt’ų akademijos narys, A. Dreyfuso gynėjas, pasak E. Zola, teisybės ieškotojas, atidavęs širdį šio pasaulio kenčiantiesiems, karo su Prūsija dalyvis, anarchistas, ne vieną dešimtmetį ignoruotas ir šmeižtas prieštaringo likimo rašytojas Octave’as Mirbeau (Oktavas Mirbo, 1848–1917) pagaliau užėmė garbingą literatūros klasiko vietą tarp tokių autorių kaip M. Proustas, F. Kafka,… Skaityti toliau »
Serija: „Gyvenimo knygos #2“. Menas pasiekia tobulumą savo viduje, ne išorėje. Jo negalima vertinti jokiais išoriniais panašumo standartais. Jis veikiau šydas, o ne veidrodis. Jam priklauso gėlės ir paukščiai, kurių nerasi jokiame miške. Sukuria ir sunaikina daugybę pasaulių ir raudona gija nutraukia mėnulį iš dangaus. Jam priklauso „formos, tikresnės už gyvą žmogų“, ir didieji archetipai,… Skaityti toliau »
Serija: „Little House #1“. Namelio knygų serija („Namelis girioje“ – antroji jų) paremta Lauros Ingalls Wilder (1867–1957) vaikystės prisiminimais. Juos užrašyti padėjo ir knygas redagavo Wilder duktė Rose Wilder Lane, todėl tai galima pavadinti labai sėkmingo mamos ir dukros bendradarbiavimo vaisiumi. Knygos apie Loros šeimos gyvenimą buvo be pertraukos leidžiamos ir vis labiau… Skaityti toliau »
Serija: „Little House #3“. Loros tėtis nutaria parduoti savo rąstinį namelį girioje, kur žmonių daugiau nei laukinių gyvūnų, ir iškeliauti į indėnų kraštą. Susėdusi į furgoną Ingalsų šeima išlinguoja iš Viskonsino į Kanzasą, kur po ilgos kelionės ir nuotykių tėtis surenčia namelį lygumose. Kartais gyventi indėnų žemėse sunku, netgi pavojinga, bet Lora ir jos mylimiausieji… Skaityti toliau »
Nora, su savo įtėviais ir įbroliu Dagu atsikėlusi į naujus namus, pasijunta juose pakankamai jaukiai. Pro jos kambario langą matosi septyni sodai ir net devyni stogai! Bet greitai ji ima jausti šalia savęs paslaptingus žingsnius, namo užkaboriuose rastos senienos, užrašai, laikraščiai kelia įvairiausių mįslių. Visiškai nepataisomas senovinis žadintuvas tam tikromis akimirkomis ima tiksėti, o… Skaityti toliau »
Du aristokratai pradeda rafinuotą gundymo ir manipuliacijų žaidimą, kad pagyvintų savo prėską egzistenciją. Markizė de Mertej pakursto vikontą Valmoną suvedžioti nekaltą merginą iš vienuolyno, o pats vikontas sugalvoja pavergti dorą ištekėjusią moterį. Kai cinikų intrigos susipina, o „aukos“ reaguoja ne visai taip, kaip jie tikėjosi, paaiškėja, jog žaidimo pabaiga bus rimtesnė ir žiauresnė, negu abu… Skaityti toliau »
Štai kur visų laikų stebuklas – milijonai žmonių žino tiek daug, o tiesos nežino. Ši istorija apie vienišus mažo, visų užmiršto miestelio gyventojus, kuriuos slegia pilka kasdienybė. Visi jie tokie skirtingi ir kartu panašūs – kankinami neįveikiamos vienatvės. Miestelio gyventojų paguoda – nebylys Džonas Singeris, kuriam visi atveria savo širdis. Ar sugebės vienišumo slegiami… Skaityti toliau »
Antrajame F. Dostojevskio apysakų tome spausdinamos iš naujo suredaguotos anksčiau jau leistos apysakos „Netočka Nezvanova“ ir „Stepančikovo kaimas ir jo gyventojai“. Pirmojoje pasakojama skaudi mergaitės vaikystės ir paauglystės istorija, kartu atskleidžiamas tragiškas menininko likimas. Antrojoje nupieštas ryškus pažeminto žmogaus, virtusio tironu ir kankintoju, paveikslas. Šioms apysakoms, kaip ir visai Dostojevskio kūrybai, būdingas intriguojantis siužetas,… Skaityti toliau »