Šioje Platono kūrinių rinktinėje spausdinama „Puota“, „Sokrato apologija“, „Kritonas“ ir „Fedonas“. Tai vieni geriausių Platono veikalų. Per juos visus pereina išmintingasis Sokratas, žmogus ir mąstytojas, savo gyvenimo ir mokytojo kelią užbaigiąs „Fedone“ ramia ir šviesia mirtimi.
Victoras Hugo iki šių dienų išliko vienu populiariausiu prancūzų rašytojų, romantizmo klasiku. Antrasis „Vargdienių“ tomas, susidedantis iš trečiosios ir ketvirtosios romano dalių, atskleidžia tolimesnius Žano Valžano gyvenimo vingius, kupinus netikėtumų ir nuoskaudų, vilčių ir abejonių, vaizdžiai pasakoja apie Paryžių ir jo žmones.
Romano „Vargdieniai“ siužetas apipintas istorinėmis realijomis, vaizduojami sukrečiantys XIX a. įvykiai. Kūrinio personažai tarsi gyvi žmonės, turintys tiek ir teigiamų, tiek ir neigiamų būdo bruožų. Priešybė tarp gėrio ir blogio, grožio ir bjaurumo, dieviškumo ir žvėriškumo akcentuojama ir personažų asmenybėse, ir juos supančiame pasaulyje.
Paskutinėje romano „Vargdieniai“ dalyje pateikiamas įspūdingas epinis revoliucijos paveikslas, vaizdžiai aprašomi Paryžiaus požemiai, iki atomazgos išrutuliojamos veikėjų istorijos.
Ciklo „Laimė nutekėjimo“ apsakymai užima reikšmingiausią vietą Žemaitės kūryboje. Vaizduodama vedybas, šeimą ir moters likimą šeimoje, ji atskleidė esminius to meto tikrovės reiškinius. Ciklą sudaro šeši apsakymai. Vienuose iš jų pasakojama apie nelaimingai susiklosčiusį gyvenimą („Marti“, „Petras Kurmelis“, „Topylis“, „Neturėjo geros motinos“), kituose parodomas laimingas šeimos gyvenimas („Sutkai“, „Sučiuptas velnias“). Žemaitė ne paprasta tikrovės aprašinėtoja,… Skaityti toliau »
Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie – lygesni. Tai buvo eilinis ūkis, kol… gyvuliai nesukilo. Jie atsikrato neatsakingo ūkio savininko, o valdžią perima du jauni kuiliai. Likę gyvuliai dėl gudrių kuilių kalbų įsitikinę, kad gyvenimas gerėja, bet, santvarkai keičiantis, svajos apie laisvę ir lygybę virsta nauja priespauda. George’o Orwello pasakojimas apie propagandą, valdžią ir godulį… Skaityti toliau »
„Baltosios naktys“ — dramatiškas, paprastas, sentimentalus, bet jokiu būdu ne banalus kūrinys. Siužetas yra tikrai nesudėtingas ir suprantamas kiekvienam skaitytojui — keturios baltosios naktys vienišo žmogaus gyvenime. Pagrindinis veikėjas atsitiktinai susipažįsta su naivia ir jauna mergina, vardu Nastenka. Jiedu susidraugauja, vienas kitą guodžia ir kas vakarą susitinka toje pačioje vietoje — krantinėje, kur Nastenka vis… Skaityti toliau »
Aischilo (525-456 m. pr. m. e.) tragedija „Prikaltasis Prometėjas“ – vienas žymiausių senovės graikų teatro veikalų. Prometėjas — titano Japeto ir Temidės sūnus, Deukaliono tėvas, Atlanto brolis — buvo populiari senovės graikų mitologinė figūra. Svarbiausi šaltiniai pažinti Prometėjo mitui yra Heziodo „Teogonija“ ir Aischilo „Prikaltasis Prometėjas“.
Poetinė drama „Mažvydas” – Just. Marcinkevičiaus draminės trilogijos („Mindaugas”, „Mažvydas”, „Katedra”) antroji dalis. Dramoje veiksmas vyksta XVI a., kai gimė lietuviška raštija. Veikalo centre – pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas Martynas Mažvydas, kurį autorius įprasmina kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją. Knyga išleista pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo” – 450 metų sukakčiai.
Romanas ne veltui laikomas klasikiniu ir nemirtingu: „Don Kichotas“ savaip suprantamas kiekvienam žmogui skirtingu gyvenimo laiku ir taip pat savaip suprantamas kiekviename istorijos etape. Miguelis de Cervantesas (1547-1616) – žymiausias ispanų rašytojas, visame pasaulyje išgarsėjęs savo romanu „Išmoningasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“, arba tiesiog „Don Kichotas“. Tai pasakojimas apie kvaištelėjusio ispanų didiko (arba savo idealą… Skaityti toliau »
„Hamletu“ (1600-1602) autorius pradėjo savo tragedijų ciklą. Šalia Cervanteso pamišusio herojaus Don Kichoto Shakespeare’o bepročiu apsimetęsHamletas yra vienas ryškiausių Renesanso krizės simbolių literatūroje. Dramaturgo sukurtas Hamleto mitas neprarado svarbos ir vėlesniais amžiais. Medžiaga „Hamleto“ siužetui buvo paimta iš danų viduramžių metraštininko Sakso Gramatiko lotynų kalba parašytos kronikos „Danų žygiai“. Shakespeare’as turbūt buvo susipažinęs su šios istorijos prancūzišku… Skaityti toliau »
Pagrindinio veikėjo, vargšo studento Raskolnikovo, įvaizdis atskleidžia esminę romano mintį. Raskolnikovas dėl pinigų stygiaus nebegali tęsti mokslų universitete ir pradeda daug mąstyti apie bet kokią išeitį iš slegiančios padėties. Jo paveikslas įkūnija vargingą, niekingą, žmogaus vardo nevertą egzistavimą. Piešdamas apgailėtiną ir bedievį Peterburgo kasdienybės vaizdą, autorius žingsnis po žingsnio tiria ir vaizdingai pateikia tai, kaip veikėjo… Skaityti toliau »
Knutas Hamsunas (1859–1952), tikroji pavardė Knutas Pedersenas — vienas žymiausių norvegų rašytojų. Garsiausi, kultiniais tapę jo romanai „Badas“, „Panas“, „Viktorija“ padarė didžiulę įtaką europinei XX a. literatūrai. Prieštaringo likimo autoriui už romaną „Žemės syvai“ 1920 m. buvo suteikta Nobelio premija. „Misterijos“ — vienas svarbiausių autoriaus kūrinių. Knyga iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip realistinis romanas, kur… Skaityti toliau »
Nora, su savo įtėviais ir įbroliu Dagu atsikėlusi į naujus namus, pasijunta juose pakankamai jaukiai. Pro jos kambario langą matosi septyni sodai ir net devyni stogai! Bet greitai ji ima jausti šalia savęs paslaptingus žingsnius, namo užkaboriuose rastos senienos, užrašai, laikraščiai kelia įvairiausių mįslių. Visiškai nepataisomas senovinis žadintuvas tam tikromis akimirkomis ima tiksėti, o… Skaityti toliau »
Du aristokratai pradeda rafinuotą gundymo ir manipuliacijų žaidimą, kad pagyvintų savo prėską egzistenciją. Markizė de Mertej pakursto vikontą Valmoną suvedžioti nekaltą merginą iš vienuolyno, o pats vikontas sugalvoja pavergti dorą ištekėjusią moterį. Kai cinikų intrigos susipina, o „aukos“ reaguoja ne visai taip, kaip jie tikėjosi, paaiškėja, jog žaidimo pabaiga bus rimtesnė ir žiauresnė, negu abu… Skaityti toliau »
Štai kur visų laikų stebuklas – milijonai žmonių žino tiek daug, o tiesos nežino. Ši istorija apie vienišus mažo, visų užmiršto miestelio gyventojus, kuriuos slegia pilka kasdienybė. Visi jie tokie skirtingi ir kartu panašūs – kankinami neįveikiamos vienatvės. Miestelio gyventojų paguoda – nebylys Džonas Singeris, kuriam visi atveria savo širdis. Ar sugebės vienišumo slegiami… Skaityti toliau »
Antrajame F. Dostojevskio apysakų tome spausdinamos iš naujo suredaguotos anksčiau jau leistos apysakos „Netočka Nezvanova“ ir „Stepančikovo kaimas ir jo gyventojai“. Pirmojoje pasakojama skaudi mergaitės vaikystės ir paauglystės istorija, kartu atskleidžiamas tragiškas menininko likimas. Antrojoje nupieštas ryškus pažeminto žmogaus, virtusio tironu ir kankintoju, paveikslas. Šioms apysakoms, kaip ir visai Dostojevskio kūrybai, būdingas intriguojantis siužetas,… Skaityti toliau »
Serija: „Mumintrollen #1“. Pirmoji pasaulinę šlovę pelniusios rašytojos knyga apie trolius Mumius. Joje pasakojama, kaip Muminukas su mama ir draugais leidžiasi ieškoti pražuvėlio tėčio ir kaip visi suranda garsųjį trolių Mumių slėnį.
Trečiuoju F. Dostojevskio apysakų tomu baigiamos leisti visos į lietuvių kalbą dar neverstos jo apysakos. Čia pirmą kartą spausdinamos apysakos „Šeimininkė“, „Silpna širdis“, „Dėdulės sapnas“ ir „Amžinas vyras“. Parašytos skirtingu metu, jos atspindi rašytojo brendimą, kūrybinius jo ieškojimus.
Joshua Slocumas (Džošua Slokamas, 1844–1909) – amerikietis buriuotojas, pirmą kartą istorijoje nedideliu burlaiviu Purslas (Spray) vienas pats apiplaukęs aplink pasaulį. Ilgiau nei trejus metus trukusios kelionės įspūdžius ir išgyvenimus jis aprašė knygoje „Vienas su burėmis aplink pasaulį“. Pirmą kartą išleista 1900 metais, ji tapo puikia patarimų knyga ateities jūrų keliautojams vienutininkams ir tikru atradimu visiems,… Skaityti toliau »