William Shakespeare — Romeo ir Džuljeta
Garsioji V. Šekspyro tragedija „Romeo ir Džuljeta”.
Garsioji V. Šekspyro tragedija „Romeo ir Džuljeta”.
„Tai pirmasis šių visame pasaulyje labiausiai skaitomų pasakų tomas. Keturiais tomais lietuvių kalba leidžiamas naujas, pilnas garsiojo rinkinio „Vaikų ir namų pasakos“ vertimas – 120 pasakų ir 10 vaikų legendų.“
Antoine de Saint-Exupéry, prancūzų rašytojas ir lakūnas, gimė 1900 m. Lione. Būdamas dvylikos metų, pirmą kartą pakilo į orą lėktuvu, ir šis įvykis nulėmė jo likimą: jis tapo profesionaliu lakūnu. Savo ir draugų skrydžius, dangaus ir žemės keliones jis aprašė knygose Pietų paštas (1929), Naktinis skrydis (1931), Žemė, žmonių planeta (1939), Karo lakūnas (1942) ir… Skaityti toliau »
Graikų mitologija sudaryta iš daugybės pasakojimų apie graikų dievus ir didvyrius. Šie pasakojimai sklido iš lūpų į lūpas. Dėl tikslių rašytinių šaltinių nebuvimo, graikų mitologijos tyrinėtojai bandydami atkurti visus mitus dažnai naudojasi išlikusiais atvaizdais, vazų piešiniais. Graikų mitologijos apimtis ir įvairovė yra milžiniška. Iš jos mes galime sužinoti apie baisius dievų nusikaltimus, žiaurų Trojos karą… Skaityti toliau »
Amerikiečių rašytoja Harieta Bičer-Stou (1811-1896) romanu „Dėdės Tomo trobelė“ pelnė pasaulinį populiarumą. Jame su užuojauta pavaizdavo Amerikos pietų valstijų negrų sunkią dalią. Manoma, kad romanas turėjo poveikio kovai dėl vergovės panaikinimo. Knyga išversta į keliasdešimt kalbų.
Senovės graikų dainiui Homerui (IX – VIII a. pr. Kr.) priskiriama poema – tikras pasaulinės literatūros šedevras, neprilygstantis epinės poezijos pavyzdys. Pagrindinė poemos tema – Odisėjo grįžimas namo po Trojos karo. Patyręs įvairiausių nuotykių, nugalėjęs daugybę pavojų ir pagundų, Odisėjas laimingai grįžta namo į gimtąją Itakę, kur jo laukia ištikima žmona Penelopė.
Tai istorija apie mažą mergaitę Alisą, kuri „įkritusi“ keistan pasaulin po žeme, klaidžioja po Stebuklų šalį, sutinka keistų ir juokingų būtybių, patiria neįtikėtinų nuotykių. Tai 5-asis pataisytas šios knygos leidimas.
Šis didžio vokiečių klasiko kūrinys — tikrasis vadinamosios Veimaro klasikos (klasiko kūrybos periodo) kūdikis. J. W. Goethe itin meistriškai užgriebia visuomeninę temą ir susieja ją su gamtamoksliniu palyginimu. Visuomeninių papročių ir normų prievarta priešpriešinama asmeniniams jausmams ir polinkiams. Eduardas, turtingas baronas, su žmona atsiskyrėliškai gyvena dvare, apsuptame milžiniško parko. Jiedviem tai antra santuoka, kurioje abudu… Skaityti toliau »
Anglų rašytojas, 1932 metų Nobelio premijos laureatas John Galsworthy (Džonas Golsvortis) romane „Baltoji beždžionė“ tęsia Forsaitų giminės kroniką po I pasaulinio karo. Somsas išlieka pagrindinė figūra, tačiau daug dėmesio skiriama jaunesnei, visuomenės viršūnėlėms save priskiriančiai kartai, perkainojančiai vertybes po karo. Tai simbolizuoja Somso dukrai Flerei padovanotas paveikslas „Baltoji beždžionė“.
Džonataną Harkerį pasiunčia į tolimą Europos kraštą susitikti su savo kompanijos užsakovu. Kompanijos klientas grafas pasirodė esąs keistas vienišos pilies šeimininkas. Jaunasis Džonatanas nė neįtaria, kad jis ir jo artimiausi žmonės netrukus paklius į baisų pavojų ir patirs neįsivaizduojamai siaubingą terorą. Jiems reikia susekti ir sunaikinti Drakulą, kol šis nesunaikino jų pačių.
Šioje Platono kūrinių rinktinėje spausdinama „Puota“, „Sokrato apologija“, „Kritonas“ ir „Fedonas“. Tai vieni geriausių Platono veikalų. Per juos visus pereina išmintingasis Sokratas, žmogus ir mąstytojas, savo gyvenimo ir mokytojo kelią užbaigiąs „Fedone“ ramia ir šviesia mirtimi.
Victoras Hugo iki šių dienų išliko vienu populiariausiu prancūzų rašytojų, romantizmo klasiku. Antrasis „Vargdienių“ tomas, susidedantis iš trečiosios ir ketvirtosios romano dalių, atskleidžia tolimesnius Žano Valžano gyvenimo vingius, kupinus netikėtumų ir nuoskaudų, vilčių ir abejonių, vaizdžiai pasakoja apie Paryžių ir jo žmones.
Romano „Vargdieniai“ siužetas apipintas istorinėmis realijomis, vaizduojami sukrečiantys XIX a. įvykiai. Kūrinio personažai tarsi gyvi žmonės, turintys tiek ir teigiamų, tiek ir neigiamų būdo bruožų. Priešybė tarp gėrio ir blogio, grožio ir bjaurumo, dieviškumo ir žvėriškumo akcentuojama ir personažų asmenybėse, ir juos supančiame pasaulyje.
Paskutinėje romano „Vargdieniai“ dalyje pateikiamas įspūdingas epinis revoliucijos paveikslas, vaizdžiai aprašomi Paryžiaus požemiai, iki atomazgos išrutuliojamos veikėjų istorijos.
Ciklo „Laimė nutekėjimo“ apsakymai užima reikšmingiausią vietą Žemaitės kūryboje. Vaizduodama vedybas, šeimą ir moters likimą šeimoje, ji atskleidė esminius to meto tikrovės reiškinius. Ciklą sudaro šeši apsakymai. Vienuose iš jų pasakojama apie nelaimingai susiklosčiusį gyvenimą („Marti“, „Petras Kurmelis“, „Topylis“, „Neturėjo geros motinos“), kituose parodomas laimingas šeimos gyvenimas („Sutkai“, „Sučiuptas velnias“). Žemaitė ne paprasta tikrovės aprašinėtoja,… Skaityti toliau »
Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie – lygesni. Tai buvo eilinis ūkis, kol… gyvuliai nesukilo. Jie atsikrato neatsakingo ūkio savininko, o valdžią perima du jauni kuiliai. Likę gyvuliai dėl gudrių kuilių kalbų įsitikinę, kad gyvenimas gerėja, bet, santvarkai keičiantis, svajos apie laisvę ir lygybę virsta nauja priespauda. George’o Orwello pasakojimas apie propagandą, valdžią ir godulį… Skaityti toliau »
„Baltosios naktys“ — dramatiškas, paprastas, sentimentalus, bet jokiu būdu ne banalus kūrinys. Siužetas yra tikrai nesudėtingas ir suprantamas kiekvienam skaitytojui — keturios baltosios naktys vienišo žmogaus gyvenime. Pagrindinis veikėjas atsitiktinai susipažįsta su naivia ir jauna mergina, vardu Nastenka. Jiedu susidraugauja, vienas kitą guodžia ir kas vakarą susitinka toje pačioje vietoje — krantinėje, kur Nastenka vis… Skaityti toliau »
Aischilo (525-456 m. pr. m. e.) tragedija „Prikaltasis Prometėjas“ – vienas žymiausių senovės graikų teatro veikalų. Prometėjas — titano Japeto ir Temidės sūnus, Deukaliono tėvas, Atlanto brolis — buvo populiari senovės graikų mitologinė figūra. Svarbiausi šaltiniai pažinti Prometėjo mitui yra Heziodo „Teogonija“ ir Aischilo „Prikaltasis Prometėjas“.
Poetinė drama „Mažvydas” – Just. Marcinkevičiaus draminės trilogijos („Mindaugas”, „Mažvydas”, „Katedra”) antroji dalis. Dramoje veiksmas vyksta XVI a., kai gimė lietuviška raštija. Veikalo centre – pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas Martynas Mažvydas, kurį autorius įprasmina kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją. Knyga išleista pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo” – 450 metų sukakčiai.
Romanas ne veltui laikomas klasikiniu ir nemirtingu: „Don Kichotas“ savaip suprantamas kiekvienam žmogui skirtingu gyvenimo laiku ir taip pat savaip suprantamas kiekviename istorijos etape. Miguelis de Cervantesas (1547-1616) – žymiausias ispanų rašytojas, visame pasaulyje išgarsėjęs savo romanu „Išmoningasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“, arba tiesiog „Don Kichotas“. Tai pasakojimas apie kvaištelėjusio ispanų didiko (arba savo idealą… Skaityti toliau »