Romanas „Finansininkas“, sudarąs pirmąją „Geismo trilogijos“ dalį, išėjo iš spaudos 1912 metais. Antrasis tomas. „Titanas“, pasirodė 1914 metais, o trečiasis, „Stoikas“, buvo išleistas tik po rašytojo mirties, 1947 metais. Šiame veikale T. Dreizeris ėmėsi vykdyti didelį literatūrinį užmanymą — realistiškai pavaizduoti JAV kapitalizmą antroje devynioliktojo amžiaus pusėje. Čia į pirmą planą iškelti stambūs kapitalistiniai biznieriai,… Skaityti toliau »
Kaip keista, kad jie išgyveno drauge daugiau kaip trisdešimt metų ir visą laiką pykosi! Iš pradžių, kai jis buvo dvidešimt septynerių metų, o ji septyniolikos, jis karštai ją mylėjo; vėliau jam paaiškėjo, kad ji jo nesupranta, kad po jos grožiu ir fiziniu patrauklumu slypi abejingumas jo finansiniams reikalams ir jo protui; tuo metu ji buvo… Skaityti toliau »
Serija: „Duluoz Legend #1“. Nuo XX a. penktojo dešimtmečio pabaigos iki septintojo dešimtmečio pradžios Jackas Kerouacas romanuose fiksavo ir apmąstė kone visus svarbiausius savo gyvenimo įvykius. „Miestelis ir miestas“ ir „Kelyje“ pasakoja apie koledžo laikų nuotykius, poetiškieji „Dharmos valkatos“ ir „Vienatvės angelai“ – intensyvių dvasios kelionių bei paieškų liudijimai, o per tris paras parašyta „Požemių… Skaityti toliau »
26-oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Kazio Borutos (1905–1965) kūrybinis indėlis paprastai siejamas su originalaus romano „Baltaragio malūnas“ neblėstančiu populiarumu (čia spausdinama šio kūrinio pirmoji redakcija). Ankstesnis jo romanas „Mediniai stebuklai“ tebežavi lietuviškos dievadirbystės ir apskritai archajiškųjų kultūros gelmių įprasminimu, poetiškai mitologizuotu kūrėjo paveikslu, menininko ir visuomenės santykių kolizijomis. Maištinga K.… Skaityti toliau »
Vienintelis Salvadoro Dali romanas „Paslėpti veidai“ nukelia mus į keistą romantiško dekadentizmo atmosferą. Pasitelkęs vizualiai turtingą, beveik fotografišką kalbą, autorius aprašo aristokratų gyvenimus, jų iškrypusias aistras ir taurią meilę. Ekscentriškas, švaistūniškas aukštuomenės gyvenimo būdas simbolizuoja prieškario Europos nuosmukį. Knygos veiksmas, prasidėjęs 1934 metų Paryžiuje, ritasi iki Maltos, Šiaurės Afrikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir vėl… Skaityti toliau »
Šioje knygoje, užbaigiančioje F. Dostojevskio raštų seriją, spausdinami visi šio žymaus rusų rašytojo apsakymai. Didžioji jų dalis lietuvių kalba skelbiami pirmą kartą. Apsakymai, parašyti įvairiu metu, atspindi Dostojevskio idėjinius ir meninius ieškojimus, atskleidžia jo, kaip rašytojo, brendimą.
Romanas Dingęs horizontas – literatūros legenda. Pagal jame aprašytą vietovę Šangrila buvo pavadintas ištisas Kinijos regionas ir prabangių Azijos viešbučių tinklas, šiuo vardu savo rezidenciją praminė JAV prezidentas F. Rooseveltas. Kūrinys buvo du kartus ekranizuotas, pagal jį pastatytas miuziklas. Šis romanas pradėjo pasaulinę knygų minkštais viršeliais revoliuciją. Aukštai Himalajų kalnuose sudūžta lėktuvas. Likę… Skaityti toliau »
Romanas „Vasaros knyga“ sklidinas autobiografinių detalių. Autorė Tove Jansson (Tuvė Janson, 1914–2001) vasaras nuo vaikystės leido Suomijos įlankos salelėje, kurioje užgimusios fantazijos virto trolių Mumių istorijomis ir piešiniais. Kai skaitytojų pamilti Muminukai jau buvo pasklidę po pasaulį, pasirodė pirmas autorės kūrinys suaugusiesiems – romanas „Vasaros knyga“. Tarp uolų įskilas nusėjusių… Skaityti toliau »
Serija: „Sams #1“. Gyveno kartą ponas Miežinis ir neapsakomai visko bijojo: kontoros viršininko, plačiagerklės namų šeimininkės, nuomojančios jam kambarį, o labiausiai – žmonių, kurie barasi ir įsakinėja… Tačiau vieną saulėtą šeštadienio rytą į nuobodų pono Miežinio gyvenimą įsiveržia linksmas pramuštgalviškas padarėlis ir įžūliai pareikalauja tapti jo tėčiu! Viso pasaulio vaikus apkeliavusi ir jų numylėtine tapusi… Skaityti toliau »
„Žvelk į arlekinus!“ – ne visai išgalvotas romanas, bet ir ne visai autobiografija, aprašymas gyvenimo, kurį galėjo nugyventi (galbūt nugyveno?) autoriaus ne visai „alter ego“ – rusų kilmės angliškai rašantis rašytojas Vadimas Vadimovičius. Tai paskutinis Vladimiro Nabokovo užbaigtas romanas, išleistas jam esant gyvam, subtilus rašytojo flirtas su skaitytojais, teatro scena, kurioje, apšvietėjui sumaniai manipuliuojant… Skaityti toliau »
Dos Passosas išrado tik viena – istorijos pasakojimo meną. Bet to užteko, kad sukurtų visatą. Jean-Paul Sartre Romanas Manhatano stotis nukelia į praėjusio šimtmečio pradžios Niujorką. Spindinčių dangoraižių, purvinų daugiabučių, puošnių alėjų ir siaurų skersgatvių fone spalvingą gyvenimą gyvena nuobodžiaujantys bohemos atstovai, savo jėgomis iškilę anarchistai, savimi nusivylę imigrantai, ambicingos aktorės, turtingi biržos makleriai,… Skaityti toliau »
Mažame ramiame miestelyje ne taip paprasta aptikti sensacijų. Ypač jei esi toks drovus ir kuklus kaip ponas Tibė. Laimei, jaunajam laikraščio žurnalistui į pagalbą ateina nepaprastoji Minusė – žavi, be galo panaši į katę panelė, kuri nukrenta tiesiog iš… medžio viršūnės! Ji ne tik moka murkti bei vikriai laipioti stogais, bet dar ir gali laisvai… Skaityti toliau »
29-oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Ignas Šeinius (1889–1959) atvedė į lietuvių prozą impresionistinį vaizdą, nuoširdžią įspūdžių ir jutimų meninę kalbą. Ja išreikšti meilės ir altruizmo išgyvenimai (ankstyvoji kūryba) tapo lietuvių literatūros savastimi. Ne visiems žinoma produktyvaus rašytojo švediškoji kūryba. Iš jos šiai knygai pasirinktas romanas „Stebuklo belaukiant“.
28-oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Vaižganto proza įspūdingai įkūnijo realistinio pasakojimo ir romantinės vizijos jungtį, lietuviškosios tradicijos ir modernizmo sąveiką, aprėpė savojo laiko etines ir politines nuostatas, tautinio sąjūdžio vaizdus, kurie iškyla „Pragiedrulių“ epopėjoje. Šeima, tautinė bendruomenė, kultūrinės intencijos – šios ir kitos vaizdavimo atramos pasitarnauja valstybės vizijos kūrimui. Šviesiųjų ir… Skaityti toliau »
Serija: „Little House #5“. Loros tėtis gauna darbą geležinkelio statybose ir išvyksta prie Sidabro ežero, į neapgyvendintas Dakotos žemes. Prie Slyvų upelio lieka šeima, nes Merė nespėjo sustiprėti po sunkios ligos. Praėjus keliems mėnesiams, atsisveikinusi su senuoju šuneliu Džeku, Lora su seserimis ir mama pirmą kartą važiuoja traukiniu. Po įsimintinos kelionės ir neįprastos žiemos matininkų… Skaityti toliau »
„Mirties angelas“ — trečias į lietuvių kalbą išverstas (po „Sinuhės Egiptiečio“ ir „Turmso nemirtingojo“) garsaus suomių rašytojo M. Waltari’o romanas. Paslaptingo svetimšalio dienoraštis nukelia skaitytoją į 1453-iuosius, šiurpius Konstantinopolio užgrobimo metus. Kas yra laisvė, kam žmogus gimsta, kur eina, kokią užduotį vykdo, pats to nesuvokdamas, — bando atsakyti sau tragiško likimo herojus Johanas Angelas.
Garsiausio ir produktyviausio suomių rašytojo M. Waltari’o (1908–1979), lietuvių skaitytojams pažįstamo iš romanų „Sinuhė egiptietis“, „Turmsas nemirtingasis“, „Mirties angelas“, knygoje „Žmonijos priešai“ pasakojama apie krikščionybės radimąsi Romoje — sudėtingą laiką po Kristaus mirties. Romane nuodugniai aprašomas Romos imperijos kraštų gyvenimas, nes knygos veikėjų keliai nusidriekia iki Galijos, Britanijos, Graikijos, Egipto.
M. Waltari, vadinamas garsiausiu suomių rašytoju, romano pagrindiniu herojumi pasirinko karališkąjį faraono rūmų gydytoją, kaukolių atvėrėją Sinuhę. Išminties nušviestame romane vaizduojamas faraono Echnatono gyvenimas, ryškiausi Egipto įvykiai, asmenybės, papročiai, gyvenimo būdas.
Romano laikas — didžiosios infliacijos periodas, stojęs Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo. Pagrindinis herojus Ludvigas Bodmeris tik dvidešimt penkerių metų, o jau nusivylęs gyvenimu, pavargęs, ironiškas — bet, kaip ir dauguma rašytojo personažų, moka džiaugtis mažomis laimėmis.
„Pavasario balsuose”, pirmą kartą išleistuose 1895m., atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. Jo eilėraščių meninė išraiška yra lengvai suprantama, pasižymi aiškumu, tikslumu, dažnai priartėja prie liaudies dainų poetinio paprastumo ir skaidrumo.… Skaityti toliau »