1986 m. balandžio 26-ąją, 1 val. 23 min. 40 sek., Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko pamainos viršininkas A. Akimovas nuspaudė reaktoriaus avarinio stabdymo mygtuką. Dėl to, kas įvyko vėliau, teko visam laikui evakuoti Pripetės miestą ir kitas gretimas gyvenvietes, žuvo daug žmonių ir gerokai sumenko Sovietų Sąjungos galia. Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus sprogimas –… Skaityti toliau »
Tomas Venclova ( g. 1937 m.) – puikiai Lietuvoje žinomas poetas, publicistas, eseistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas. Vilniaus universitete baigė antikinių kalbų ir lituanistikos mokslus, vėliau studijavo Maskvoje, Sankt Peterburge, Tartu. Nuo 2012 metų yra Jeilio universiteto JAV slavistikos profesorius emeritas. Daugiausia dėmesio skyręs eilių kūrimui (jo poezija išversta į kelioliką kalbų), rašytojas nevengia ir šviečiamosios… Skaityti toliau »
Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje užgimusi kamikadzių taktika dažnai vertinama kaip neturinti precedento karybos istorijoje. Šimtai jaunų pilotų stodavo į suburtus specialiųjų atakų padalinius, išeidavo trumpą parengties kursą ir skrisdavo vykdyti užduoties, iš kurios nebūdavo įmanoma grįžti. Jie taranuodavo amerikiečių lėktuvnešius, kreiserius ir minininkus, buvo įsitikinę, kad šlovingai žūva už savo Imperatorių ir Amžinąją Rytų… Skaityti toliau »
Knyga „Nepasiskelbusioji imperija” - skirta paskutiniuoju metu istorikų ir publicistų (Gintaras Beresnevičius, Alfredas Bumblauskas, Stephenas C. Rowellas ir kt.) iškeltai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) valstybingumo imperinio pobūdžio problemai. Dėmesio centre – klausimai: kas buvo LDK – imperija ar federacija? Ar senovės lietuviai atėjo į Rusios žemes kaip užkariautojai, ar kaip išvaduotojai? Kokia imperija buvo LDK? Kada… Skaityti toliau »
„Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ – istorinė studija, pasakojanti apie žydų raštijos ir kultūros paveldo gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais Vilniuje. Rytų Europos šalis okupavę naciai ne tik siekė susidoroti su žydų tautybės asmenimis, bet ir ištrinti žydų tapatybės likučius. Dėl šios priežasties jie okupuotuose kraštuose rinko žydų raštijos ir meno paveldą ir siuntė į Vokietiją.… Skaityti toliau »
Serija: „II Pasaulinis karas #30“. Dr. Arminas Šeiderbaueris (1924–2005), sulaukęs septyniolikos metų, 1941 m. rugpjūčio 1 d., savanoriu pradėjo tarnauti Vermachte. Iki karo pabaigos kovojo Rytų fronte ir pateko į sovietų nelaisvę. 1947 m. rugsėjį paleistas iš lagerio, grįžo į tėvynę – Austriją. 1952 m. įgijo teisininko kvalifikaciją. Iki 1990 m., kol išėjo į… Skaityti toliau »
Viena geriausių visų laikų mokslo populiarinimo knygų, labai vaizdžiai ir įdomiai pasakojanti apie visatos kilmę, bendras jos savybes ir tolesnę raidą, galimybę numatyti ateitį ir grįžti į praeitį, bandymus sukurti Visko Teoriją. S. Hokingas yra patikimas, sąmojingas vadovas po Visatos paslapčių labirintą. Jis atveda mus ligi priešakinio mokslo krašto, kur naujos idėjos pranoksta fantastiką, kur… Skaityti toliau »
Kvapą gniaužianti kelionė po išmoningiausius ir katastrofiškiausius susimovimus žmonijos istorijoje. „Homo sapiens”, vaikščiodami žeme jau daugiau kaip 70 000 metų, nuėjo tolimą kelią. Menas, mokslas, kultūra, prekyba – viską sukūrėme mes, mitybos grandinėje esame tikri nugalėtojai! Bet, jei atvirai, tai nebuvo sklandi kelionė: kartais, visai netyčia, sugebėdavome viską nepataisomai ir neįtikėtinai sušikti. Nuo… Skaityti toliau »
Ši knyga-tai nuodugnus mokslinis veikalas. Jo tekstas praturtintas daugiau negu šimtu graviūrų, piešinių ir nuotraukų. Knygoje parodomas žmonių nežmoniškumas, jėgos panaudojimas ir piktnaudžiavimas ja tiek įstatymais valdomoje visuomenėje, tiek ir už jos ribų.
A.Mickevičiaus poema „Konradas Valenrodas” pirmą kartą buvo išleista Peterburge 1828m. Poemos pratarmėje poetas išdėstė savo požiūrį į lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę, apibūdino jos iškilumą bei suklestėjimą, paaiškino jos sunykimo priežastis. Lietuvos valstybės iškilimą lėmė lietuvių karingumas, o sunykimą – kultūrinis jų atsilikimas (užkariautieji krikščionys buvo labiau izoliuoti negu užkariautojai pagonys). Užkariavę nelietuviškas žemes, lietuviai… Skaityti toliau »
Drama
Keturiu aktu istorine drama I AKTASKriokavoje; Karaliaus rumuoseJOGAILEvienasSako: kvailiems laime lemia.Koks jau velniu lemimas? Ot, dede mano Kęstutis arne kvailas buvo? Jis užsitikejo manim. Na, ar tai jaukvailesnio reikia? O biesku jam laime leme. Aš jam,kaip kvailai vištai, liepiau galvą nusukti ir gana. Otbuta jau lemimo.Tiesa, yra tokie protingi, kaip aš. Na tokiemskaip kada laime… Skaityti toliau »
Nuo musu prabočiu apie lietuviu tautos senovęmažai kas teužsiliko. Senos dainos ir pasakos, irstabmeldiška italpa nuolat ujemos par kunigus, popriemimo katalikystes, turejo ant galo išnykti beveiksuvis. Rašytu gi likučiu jokiu nerandame. Taipjog šiu dienu tyrinetojas yra priverstas semti žiniasiš svetimu versmiu, kurios, suprantamas dalykasturi savyje daug klaidu, jau tai del to, jog svetimirašejai toli nuo… Skaityti toliau »
Apysaka apie XIII a. lietuvių kovas su kryžiuočiais, Pilėnų gynybą, tragišką tos kovos bei Jurgio – Margirio ir Baniutės gyvenimo finalą.
Pamirškite, ką žinojote apie žmogaus prigimtį! Knygos „Sekso aušra: priešistorinės modernaus seksualumo ištakos” autoriai – filosofijos mokslų daktaras, psichologas Christopheris Ryanas ir medicinos mokslų daktarė, psichiatrė Cacilda Jetha – plėšia figos lapelius nuo kiekvienos svarbesnės žmonijos vystymosi istorijos idėjos su stulbinama erudicija ir pavydėtinu sąmoju. Juodu keliauja per milijonus metų nuo priešistorinės Afrikos… Skaityti toliau »
„1913-ųjų šimtmečio vasara tęsiasi. Tie 1913-ieji metai manęs tiesiog nepaleidžia.Kuo giliau nėriau, tuo gražesnių lobių radau jūros dugne.Taip, reikia liautis, kai randi, kas gražiausia. Bet jaučiau, kad gali būti dar gražiau.Tiek naujų, jaudinančių, sukrečiančių, iš kojų verčiančių, novatoriškų epizodų, kurie visų pirma pasakoja apie meilę, atradimus ir neįtikėtinus viražus.” 1913-ieji – visuotinio kultūros suklestėjimo,… Skaityti toliau »
„Karalienės Bonos virtuvė“ – istoriškai pažintinė ir gastronominė kelionė, pristatanti vieną ryškiausių XVI a. LDK istorinių asmenybių – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą. Tai pirmoji lietuvių autorių knyga apie šią nepelnytai užmirštą valdovę, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją savo kraityje atsinešė ištisą Renesanso epochą. Knygoje populiariu stiliumi pasakojama šios išsilavinusios, charizmatiškos,… Skaityti toliau »
Istorijos knygose apie Antrąjį pasaulinį karą dėmesys dažniausiai sutelkiamas į kovas, strateginius sprendimus, kariuomenių susirėmimus, kurie nusinešė tūkstančius žmoniųgyvybių. Retai kada minimi žygiai, kuriuos atliko ar bent buvo pasišovusios atlikti mažos kovotojų grupės ir pavieniai asmenys. Kad pasaulinio konflikto metu reikšmingos ne tik vadų pastangos, rodo prancūzo inžinieriaus M. Hollardo, kuriam Anglija turi būti dėkinga… Skaityti toliau »
Keturiolika metų rašytojas ir knygos autorius buvo artimi bičiuliai. Tarp 1948-ųjų ir 1961-ųjų jiedu keliavo drauge iš Niujorko į Paryžių, važinėjo žiūrėti koridos po visą Ispaniją, žvejojo Kubos vandenyse, medžiojo Aidahe. Keliaudami visą laiką dalijosi mintimis. Rašytojas prisiminė savo vaikystę, ketvirtojo dešimtmečio literatūrinį Paryžių, tikrus įvykius, kuriais grindė savo grožinę kūrybą. Hočneris viską užsirašinėjo. … Skaityti toliau »
Akademiko prof. Zigmo Zinkevičiaus knygoje išsamiai aptariama pirmykštė Lietuva, davusi būsimajai valstybei pavadinimą, kitos rašytiniuose šaltiniuose minimos lietuvių žemės: Deltuva, Nalšia, Upytė, Šiauliai, Karšuva, Knituva, geografiniai žemaičių ir aukštaičių pavadinimai, aiškinama, kodėl lietuviai buvo pakrikštyti paskutiniai. Kadaise buvusioje didžiulėje daugiatautėje senosios Lietuvos valstybėje gyveno labai gausi lietuvių tauta, sugebėjusi išlaikyti savo valdžioje didelę teritoriją ir… Skaityti toliau »