Britų istoriko David Nicolle specializacija yra viduramžių istorija ir šia tema jis išleido jau ne vieną leidinį. Knyga „Kryžiuočių ordinas 1190–1561 m.“ – išsamus, iliustruotas tyrimas apie organizaciją, kuri buvo ypač reikšminga ne tik Vidurio Europoje bet ir glaudžiai susijusi su Lietuvos istorija. Karinis Kryžiuočių ordinas buvo vienas iš trijų istorijoje svarbiausių krikščioniškų ordinų. Kiti… Skaityti toliau »
Rimvydas Petrauskas (g. 1972) – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, dekanas. Daugiausia tyrinėja XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę ir socialinę istoriją. Svarbiausios knygos: „Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: Sudėtis – struktūra – valdžia” (2003), „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos” (2016). „Ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą, kiek Lietuvoje… Skaityti toliau »
Vilniaus istoriografiniame pasakojime svarbią vietą užima iki šiol Lietuvos skaitytojams mažai girdėto visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, mediko, vieno Vilniaus mokslo bičiulių draugijos steigėjų Liudviko Čarkovskio (Ledike Czarkowski, 1855–1928) atsiminimai apie gyvenimą 1867–1875-aisiais posukiliminiame Vilniuje, carinės valdžios valingai verčiamame Rusijos imperijos užkampiu. Pensione ir mokykloje autoriaus patirti įspūdžiai, miesto ir apylinkių aprašymai bei daugybė kitų unikalių istoriografinių… Skaityti toliau »
„Vėliau jiems egzistavo jau tik dviejų rūšių žmonės: tie, kurie buvo Linijoje, ir visi kiti, kurių tenai nebuvo.“ 1943-ieji, Siamo džiunglės. Australas chirurgas Dorigas Evansas kartu su tūkstančiais į japonų nelaisvę paimtų karo belaisvių atgabenamas tiesti Siamo–Birmos geležinkelio, dar vadinamo Mirties geležinkeliu arba Linija. Linija, kuri jungia vieną tašką su kitu, realybę su nerealybe, gyvenimą… Skaityti toliau »
Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Misiūnas apibendrina ir analizuoja archyvinę medžiagą, spaudos publikacijas, susijusias su lietuvių bendruomenės formavimusi Didžiojoje Britanijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, religinių ir pasaulietinių organizacijų atsiradimu, kasdienio išeivių gyvenimo realijomis. Svarbi knygos dalis skiriama Didžiosios Britanijos lietuvių informacinės erdvės susiformavimui, periodikos bei knygų leidybai, informacijos sklaidos kanalams ir jų panaudojimui… Skaityti toliau »
Knyga „Katalikų apšvieta. Pamiršta pasaulinio judėjimo istorija” – tai tryliktasis Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos inicijuojamo projekto „Siekiantiems begalybės“ leidinys. Knygoje „Katalikų apšvieta. Pamiršta pasaulinio judėjimo istorija” apžvelgiama katalikiškoji Apšvietos istorija, pasitelkus katalikų švietėjų darbus paneigiama kai kurių istorikų peršama mintis, esą katalikybė ir Apšvieta, tikėjimas ir protas, pažanga ir religija nesuderinami dalykai. „Man buvo… Skaityti toliau »
Serija: „II Pasaulinis karas #49“. Amerikiečių istorijos profesorius Stephen E. Ambrose bestseleryje „Karo vilkai. JAV parašiutininkai nuo D dienos iki Hitlerio „Erelio lizdo“ pasakoja apie vyrus, kurie Antrojo pasaulinio karo metu įėjo į istoriją. Tai pasakojimas apie amerikiečių armijos 506-ąjį desantininkų pulką, priskirtą prie 101-osios aviacijos divizijos. Pulkas buvo išlaipintas Normandijos šturmo metu ir D… Skaityti toliau »
Kevino J. Lyncho knygos „Nediplomatiški britų diplomato memuarai“ žanras beveik atitinka klasikinę atsiminimų formulę. Kodėl „beveik“? „Kai paskutinį kartą kalbėjomės, tu buvai Šiaurės Korėjoje, o dabar esi Sibire… Ką, po paraliais, tu padarei ne taip?“, klausia kerojaus Yorko hercogas. Kai kas knygoje „Nediplomatiški britų diplomato memuarai“ yra tiesa. Gal ten yra net didelė dalis tiesos.… Skaityti toliau »
Adam Zamoyski pirmąją knygos „Lenkijos istorija“ versiją parašė likus dviems metams iki Sovietų Sąjungos žlugimo. Vėliau tekstas buvo peržiūrėtas ir gerokai. „Lenkijos istorija“ – šalies iškilimo, griuvimo ir naujo atgimimo istorija. 1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalino Lenkiją tarpusavyje, perrašydamos Lenkijos istoriją ir norėdamos parodyti, kad jos atnešė labai reikalingą civilizaciją į primityvų užkampį.… Skaityti toliau »
Serija: „Iškiliausios Lietuvos moterys #1“. Romano veiksmas vyksta gūdžiais viduramžių laikais – XIV amžiuje. Du broliai – didieji kunigaikščiai Algirdas ir Kęstutis – sėkmingai valdo iš tėvo Gedimino paveldėtas žemes, kuria naujas šeimas, augina vaikus, kariauja su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais, plečia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Mirus Algirdui prasideda politinės intrigos, nesutarimai tarp Kęstučio ir jo… Skaityti toliau »
Serija: „Iškiliausios Lietuvos moterys #2“. Romane pasinersime į paslaptingą, intriguojantį viduramžių gyvenimą, į dviejų kilmingų žmonių meilės aistras ir dramatiškas kančias. Kartu su kunigaikštiene Sofija skaitytojas dalyvaus šventinėse puotose, skaudžiai išgyvens tragiškas nelaimes, brangiausių žmonių netektis, tremtį. Sofija Vytautaitė įvykdys savo protėvių ir tėvų valią. Jos palikuonys taps ne tik Maskvos, bet ir visos Rusios valdovais.
Serija: „Iškiliausios Lietuvos moterys #3“. Karalienė Morta – meilė ir karūnos žavesys. Morta nusišypso ir it saulė nušviečia didikų veidus… Žaviai, kerinti karalienės šypsena ir ledą tirpdo užkietėjusias riterių širdis… Jos galia klupdo prieš save magistrus… Karalienės Mortos paskleista šviesa lig šiol mūsų širdyse…
Buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright knyga „Fašizmas: įspėjimas“ Amerikoje netruko tapti bestseleriu, o The Economist išrinko šią knygą geriausia 2018 metų knyga. Autentiškas ir gilus fašizmo tyrimas – nuo 20 amžiaus iki dabartinių laikų, kai jo palikimas formuoja šiuolaikinį pasaulį. Viena mylimiausių Amerikos valstybės tarnautojų, pirmoji valstybės sekretorė moteris Madeleine Albright imasi sunkios, bet… Skaityti toliau »
Remiantis senaisiais lietuvių mitologijos šaltiniais, tautosaka, etnografine ir kalbine medžiaga, knygoje nagrinėjamas svarbiausias chtoniškasis lietuvių folkloro ir mitologijos personažas velnias, aiškinamos jį pagimdžiusios socialinės priežastys. Analizė praplečia senosios lietuvių mitologijos supratimą, teikia daug vertingų duomenų visiems, besidomintiems lietuvių etnokultūra. Skiriama folkloristams, etnografams, lietuvių tradicinės kultūros tyrinėtojams.
2015-2016 m. archyvuose ir bibliotekose buvo renkamos, žvalgomosiose ekspedicijose tikslinamos ir pildomos žinios apie baltų religijos šventvietes Joniškio rajone. Plačiam skaitytojų ratui skirtą leidinį „Senosios Lietuvos šventvietės: Joniškio rajonas” pradeda įvadas, jame nagrinėjami su šventviečių paieška, apsauga ir tyrimais susiję klausimai. Toliau aprašomos 225 vietos, skelbiamos jų geografinės padėties koordinatės, matavimai, daugelis archeologinių, istorinių, tautosakinių… Skaityti toliau »
Ugnis senojoje lietuvių tradicijoje
Baltų šventviečių studija
Dainiaus Razausko knyga „Vytis simbolikos požiūriu” siūlo atsakymą į vis rečiau bekeliamą, reikšmingą klausimą: kokia yra gelminė mūsų herbo – Vyčio – prasmė? Ką simbolizuoja baltas raitelis su iškeltu kalaviju raudoname fone? Žmogaus ir žirgo vienovė išreiškia aukštesniosios prigimties triumfą; kovojantis karys yra tiek dvasinės, tiek ir materialios pergalės įvaizdis; baltasis raitelis – tautos tapatumo… Skaityti toliau »
Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug / wæjyg). Osetinų tradicijoje esama demono, milžino vardu vajugas (wcejug arba wcejyg), kilusio iš jų protėvių skitų vėjo dievybės Vajuko (Vayuka-). Savo būdingais bruožais osetinų vajugas irgi nepaprastai primena vėją – „blogąjį” vėją, vėjo demoną, gerai žinomą ir lietuvių tautosakoje. O… Skaityti toliau »
Ryto ratų ritmai