Serija: „Karas Ukrainoje #5“. „Oro uostas” – tikrais faktais grindžiamas romanas apie Ukrainos karių kovas su prorusiškais separatistais bei Rusijos karinėmis pajėgomis per 242 dienų trukusią Donecko oro uosto apgultį. S. Loiko buvo vienintelis užsienio žurnalistas ir fotografas, kuriam tada pavyko patekti į sugriautą oro uostą ir keletą dienų gyventi drauge su narsiais jo gynėjais.… Skaityti toliau »
Serija: „Partizanas #2“. Antrais pasaulinis karas baigėsi prieš metus, tačiau Lietuvoje karas toli gražu nesibaigė. Alkani žmonės rikiuojasi eilėse prie duonos, miestų gatvėmis traukia išsekę belaisviai, gyventojai areštuojami už menkiausius nusižengimus ar dėl išgalvotų kaltinimų. Niekas negali jaustis saugus – nusitrina riba tarp kariškių ir nusikaltėlių gaujų, jų aukomis tampa niekuo dėti žmonės. Pokario Mėmelis,… Skaityti toliau »
Ryški populiariosios istorijos knyga apie dažnai pražiūrimą žmonijos raidos detalę (Library Journal) – sienas. Tai įsimintina ir akis atverianti saga, kuri atskleidžia pribloškiamą sąsają tarp to, ką statome, ir to, kaip gyvename. Knygoje „Sienos”, kurią Publishers Weekly pristato kaip „informatyvią, aktualią ir verčiančią susimąstyti”, pasakotoju ir gidu tampa garbus istorikas Davidas Frye’us. Su juo keliaujame… Skaityti toliau »
Santrauka: Istoriko Povilo Girdenio knyga „Artima praeitis“ paliečia skaudų mūsų šalies istorijos tarpsnį. Autorius kalba apie laiką, kuomet Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, kuomet žmonės patyrė žiaurias represijas, trėmimus bei kitokį terorą. Visa tai yra artima mūsų praeitis, kurią vis dar mena vyresni žmonės ir kuri iki šiol turi įtakos šalies žmonių gyvenimams. Dvidešimtas… Skaityti toliau »
Žymaus tarybinio istoriko A. Manfredo knyga skirta Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjų. Ruso, Mirabo ir Robespjero veiklai, kuri ryškiausiai atspindi pačius svarbiausius tos epochos visuomeninės politinės raidos ypatumus.
Vytautas Didysis – iškili asmenybė, kurios įtaka ilgą laiką buvo juntama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenime, ji svarbi ir šiais laikais. Minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, jaunieji tuometės Lietuvos istorikai, pagerbdami didįjį tautos vyrą, parašė jam skirtą monografiją. Ši monografija – tai populiarus mokslinio pobūdžio veikalas, leidžiantis geriau suprasti Vytauto Didžiojo asmenybę ir įsigilinti į… Skaityti toliau »
Romualdo Ozolo gyvenimo ir kūrybos pėdsakais
Serija: „Империя должна умереть #1“. Rusų žurnalistas Michail Zygar knygoje „Imperija turi mirti“ nagrinėja pirmuosius praeito amžiaus dešimtmečius Rusijos imperijoje. Autorius kalba apie laikus ir įvykius, kurie nuvedė iki 1917-ųjų metų spalio revoliucijos bei carinės imperijos žlugimo. 1912-tais metais Rusija patyrė liberalizmo ir tolerancijos suklestėjimą, kuris iškėlė šalį į tuometinio pasaulio priešakines gretas. Tomis dienomis… Skaityti toliau »
Dviejų dalių istorinis romanas. Šiame nedideliame istoriniame romane atsispindi karaliaus Mindaugo laikotarpio ir Antrojo pasaulinio karo išvakarių dramatiški įvykiai. Du draugai – lietuvis ir rusas, kurių vaikystė prabėgo Klaipėdoje, staiga persikelia iš mūsų laikų pradžioje į riteriškąjį XIII amžių, o paskui – į 1939 metus. Jie pradeda suvokti, kad istorija – tai ne iškilmingas himnas,… Skaityti toliau »
Serija: „Atviros Lietuvos knyga #10“. Vieno iš žymiausių XX a. anglų istorikų knygoje nagrinėjama daugelį šimtmečių Vidurio Europoje gyvavusios daugiatautės Habsburgų monarchijos XIX amžiaus istorija iki pat jos žlugimo 1918 metais. Autorius nesiriboja vidine šios tautinių konfliktų draskytos valstybės raida, bet išsamiai aptaria ir jos užsienio politiką. Tai antroji A. J. P. Tayloro knyga lietuvių… Skaityti toliau »
Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Joje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Beveik šimtmetį trukęs šio kurorto „aukso amžius“ baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Gilgamešo epas: tekstas, biblinės paralelės ir komentaras. Vertimas ir komentarai: Danielius Dikevičius, Ingrida Gudauskienė Epas sukurtas apie 2100 metus prieš Kristų.
Tomas Venclova ( g. 1937 m.) – puikiai Lietuvoje žinomas poetas, publicistas, eseistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas. Vilniaus universitete baigė antikinių kalbų ir lituanistikos mokslus, vėliau studijavo Maskvoje, Sankt Peterburge, Tartu. Nuo 2012 metų yra Jeilio universiteto JAV slavistikos profesorius emeritas. Daugiausia dėmesio skyręs eilių kūrimui (jo poezija išversta į kelioliką kalbų), rašytojas nevengia ir šviečiamosios… Skaityti toliau »
Prano Ancevičiaus knygoje „Varšuva – Vilnius: 1939 ruduo“ sudėti 1939 m. reportažai iš vokiečių apsuptos Varšuvos, ir apsilankymo Lietuvos atgautame Vilniuje bei po poros dešimtmečių rašyti atsiminimai apie karo pradžią Lenkijoje ir Lietuvoje.
Britų istoriko David Nicolle specializacija yra viduramžių istorija ir šia tema jis išleido jau ne vieną leidinį. Knyga „Kryžiuočių ordinas 1190–1561 m.“ – išsamus, iliustruotas tyrimas apie organizaciją, kuri buvo ypač reikšminga ne tik Vidurio Europoje bet ir glaudžiai susijusi su Lietuvos istorija. Karinis Kryžiuočių ordinas buvo vienas iš trijų istorijoje svarbiausių krikščioniškų ordinų. Kiti… Skaityti toliau »
Rimvydas Petrauskas (g. 1972) – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, dekanas. Daugiausia tyrinėja XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę ir socialinę istoriją. Svarbiausios knygos: „Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: Sudėtis – struktūra – valdžia” (2003), „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos” (2016). „Ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą, kiek Lietuvoje… Skaityti toliau »
Vilniaus istoriografiniame pasakojime svarbią vietą užima iki šiol Lietuvos skaitytojams mažai girdėto visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, mediko, vieno Vilniaus mokslo bičiulių draugijos steigėjų Liudviko Čarkovskio (Ledike Czarkowski, 1855–1928) atsiminimai apie gyvenimą 1867–1875-aisiais posukiliminiame Vilniuje, carinės valdžios valingai verčiamame Rusijos imperijos užkampiu. Pensione ir mokykloje autoriaus patirti įspūdžiai, miesto ir apylinkių aprašymai bei daugybė kitų unikalių istoriografinių… Skaityti toliau »
„Vėliau jiems egzistavo jau tik dviejų rūšių žmonės: tie, kurie buvo Linijoje, ir visi kiti, kurių tenai nebuvo.“ 1943-ieji, Siamo džiunglės. Australas chirurgas Dorigas Evansas kartu su tūkstančiais į japonų nelaisvę paimtų karo belaisvių atgabenamas tiesti Siamo–Birmos geležinkelio, dar vadinamo Mirties geležinkeliu arba Linija. Linija, kuri jungia vieną tašką su kitu, realybę su nerealybe, gyvenimą… Skaityti toliau »
Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Misiūnas apibendrina ir analizuoja archyvinę medžiagą, spaudos publikacijas, susijusias su lietuvių bendruomenės formavimusi Didžiojoje Britanijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, religinių ir pasaulietinių organizacijų atsiradimu, kasdienio išeivių gyvenimo realijomis. Svarbi knygos dalis skiriama Didžiosios Britanijos lietuvių informacinės erdvės susiformavimui, periodikos bei knygų leidybai, informacijos sklaidos kanalams ir jų panaudojimui… Skaityti toliau »
Knyga „Katalikų apšvieta. Pamiršta pasaulinio judėjimo istorija” – tai tryliktasis Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos inicijuojamo projekto „Siekiantiems begalybės“ leidinys. Knygoje „Katalikų apšvieta. Pamiršta pasaulinio judėjimo istorija” apžvelgiama katalikiškoji Apšvietos istorija, pasitelkus katalikų švietėjų darbus paneigiama kai kurių istorikų peršama mintis, esą katalikybė ir Apšvieta, tikėjimas ir protas, pažanga ir religija nesuderinami dalykai. „Man buvo… Skaityti toliau »