Temos Archyvai: Istorinė

Rimvydas Petrauskas — Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais

Rimvydas Petrauskas (g. 1972) – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, dekanas. Daugiausia tyrinėja XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę ir socialinę istoriją. Svarbiausios knygos: „Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: Sudėtis – struktūra – valdžia” (2003), „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos” (2016). „Ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą, kiek Lietuvoje… Skaityti toliau »

Ludwik Czarkowski — Vilnius 1867-1875: atsiminimai

Vilniaus istoriografiniame pasakojime svarbią vietą užima iki šiol Lietuvos skaitytojams mažai girdėto visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, mediko, vieno Vilniaus mokslo bičiulių draugijos steigėjų Liudviko Čarkovskio (Ledike Czarkowski, 1855–1928) atsiminimai apie gyvenimą 1867–1875-aisiais posukiliminiame Vilniuje, carinės valdžios valingai verčiamame Rusijos imperijos užkampiu. Pensione ir mokykloje autoriaus patirti įspūdžiai, miesto ir apylinkių aprašymai bei daugybė kitų unikalių istoriografinių… Skaityti toliau »

Richard Flanagan — Siauras kelias į tolimąją šiaurę

„Vėliau jiems egzistavo jau tik dviejų rūšių žmonės: tie, kurie buvo Linijoje, ir visi kiti, kurių tenai nebuvo.“ 1943-ieji, Siamo džiunglės. Australas chirurgas Dorigas Evansas kartu su tūkstančiais į japonų nelaisvę paimtų karo belaisvių atgabenamas tiesti Siamo–Birmos geležinkelio, dar vadinamo Mirties geležinkeliu arba Linija. Linija, kuri jungia vieną tašką su kitu, realybę su nerealybe, gyvenimą… Skaityti toliau »

Remigijus Misiūnas — Jo Didenybės prieglobstyje

Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Misiūnas apibendrina ir analizuoja archyvinę medžiagą, spaudos publikacijas, susijusias su lietuvių bendruomenės formavimusi Didžiojoje Britanijoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, religinių ir pasaulietinių organizacijų atsiradimu, kasdienio išeivių gyvenimo realijomis. Svarbi knygos dalis skiriama Didžiosios Britanijos lietuvių informacinės erdvės susiformavimui, periodikos bei knygų leidybai, informacijos sklaidos kanalams ir jų panaudojimui… Skaityti toliau »

Ulrich L. Lehner — Katalikų Apšvieta. Pamiršta pasaulinio judėjimo istorija

Knyga „Katalikų apšvieta. Pamiršta pasaulinio judėjimo istorija” – tai tryliktasis Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos inicijuojamo projekto „Siekiantiems begalybės“ leidinys. Knygoje „Katalikų apšvieta. Pamiršta pasaulinio judėjimo istorija” apžvelgiama katalikiškoji Apšvietos istorija, pasitelkus katalikų švietėjų darbus paneigiama kai kurių istorikų peršama mintis, esą katalikybė ir Apšvieta, tikėjimas ir protas, pažanga ir religija nesuderinami dalykai. „Man buvo… Skaityti toliau »

Stephen E. Ambrose — Karo vilkai

Serija: „II Pasaulinis karas #49“. Amerikiečių istorijos profesorius Stephen E. Ambrose bestseleryje „Karo vilkai. JAV parašiutininkai nuo D dienos iki Hitlerio „Erelio lizdo“ pasakoja apie vyrus, kurie Antrojo pasaulinio karo metu įėjo į istoriją. Tai pasakojimas apie amerikiečių armijos 506-ąjį desantininkų pulką, priskirtą prie 101-osios aviacijos divizijos. Pulkas buvo išlaipintas Normandijos šturmo metu ir D… Skaityti toliau »

Kevin J. Lynch — Nediplomatiški britų diplomato memuarai

Kevino J. Lyncho knygos „Nediplomatiški britų diplomato memuarai“ žanras beveik atitinka klasikinę atsiminimų formulę. Kodėl „beveik“? „Kai paskutinį kartą kalbėjomės, tu buvai Šiaurės Korėjoje, o dabar esi Sibire… Ką, po paraliais, tu padarei ne taip?“, klausia kerojaus Yorko hercogas. Kai kas knygoje „Nediplomatiški britų diplomato memuarai“ yra tiesa. Gal ten yra net didelė dalis tiesos.… Skaityti toliau »

Adam Zamoyski — Lenkijos istorija

Adam Zamoyski pirmąją knygos „Lenkijos istorija“ versiją parašė likus dviems metams iki Sovietų Sąjungos žlugimo. Vėliau tekstas buvo peržiūrėtas ir gerokai. „Lenkijos istorija“ – šalies iškilimo, griuvimo ir naujo atgimimo istorija. 1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalino Lenkiją tarpusavyje, perrašydamos Lenkijos istoriją ir norėdamos parodyti, kad jos atnešė labai reikalingą civilizaciją į primityvų užkampį.… Skaityti toliau »

Jonas Užurka — Kunigaikštienė Birutė: taurios meilės drama

Serija: „Iškiliausios Lietuvos moterys #1“. Romano veiksmas vyksta gūdžiais viduramžių laikais – XIV amžiuje. Du broliai – didieji kunigaikščiai Algirdas ir Kęstutis – sėkmingai valdo iš tėvo Gedimino paveldėtas žemes, kuria naujas šeimas, augina vaikus, kariauja su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais, plečia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Mirus Algirdui prasideda politinės intrigos, nesutarimai tarp Kęstučio ir jo… Skaityti toliau »

Jonas Užurka — Sofija Vytautaitė: kunigaikštienės meilė ir kančia

Serija: „Iškiliausios Lietuvos moterys #2“. Romane pasinersime į paslaptingą, intriguojantį viduramžių gyvenimą, į dviejų kilmingų žmonių meilės aistras ir dramatiškas kančias. Kartu su kunigaikštiene Sofija skaitytojas dalyvaus šventinėse puotose, skaudžiai išgyvens tragiškas nelaimes, brangiausių žmonių netektis, tremtį. Sofija Vytautaitė įvykdys savo protėvių ir tėvų valią. Jos palikuonys taps ne tik Maskvos, bet ir visos Rusios valdovais. 

Madeleine Albright — Fašizmas: įspėjimas

Buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright knyga „Fašizmas: įspėjimas“ Amerikoje netruko tapti bestseleriu, o The Economist išrinko šią knygą geriausia 2018 metų knyga. Autentiškas ir gilus fašizmo tyrimas – nuo 20 amžiaus iki dabartinių laikų, kai jo palikimas formuoja šiuolaikinį pasaulį. Viena mylimiausių Amerikos valstybės tarnautojų, pirmoji valstybės sekretorė moteris Madeleine Albright imasi sunkios, bet… Skaityti toliau »

Algirdas Julius Greimas — Tautos atminties beieškant

Pasaulyje plačiai žinomo mūsų tautiečio A. J. Greimo knyga sudaryta iš dviejų skirtingais dešimtmečiais parašytų lietuvių mitologijos studijų: „Apie dievus ir žmones“ ir „Tautos atminties beieškant“. Mitologijos tyrinėjimą Greimas supranta kaip kultūros archeologiją, naudoja tokius metodus, kurie padeda iš „kelių atskirų šukių“, iš rašytiniuose šaltiniuose ir tautosakoje fiksuotų paskirų mūsų mitologijos fragmentų, rekonstruoti amžių būvyje… Skaityti toliau »

Danutė Kalinauskaitė — Niekada nežinai

Danutė Kalinauskaitė nuolat savo apsakymus ir noveles publikuoja kultūrinėje spaudoje – savaitraštyje Šiaurės Atėnai, žurnale Metai. Rašytoja yra gavusi Antato Vaičiulaičio premiją už apsakymą ”Namo”. „Šią knygą galima pavadinti santakos knyga, santaką suvokiant keleriopai. Pirmasis aspektas: žanras. Esė čia įteka į novelę ir atvirkščiai, nors novelės tėkmė, regis, stipresnė. Santaka yra energetiškai aktyvi erdvė, žadanti… Skaityti toliau »

Rimantas Balsys — Apie savo kraštą ir jo žydinčias tvoras…

Ši knyga – skola Lietuvos etnologams, studentams ir etnine kultūra besidomintiems skaitytojams. Per keliolika metų susikaupė pluoštas tekstų, kurie dėl vienos ar kitos priežasties liko nepublikuoti (pavyzdžiui, mokslinių konferencijų pranešimai ir tezės) arba buvo publikuoti ne lietuvių kalba ir ne Lietuvoje leidžiamuose žurnaluose bei knygose (pavyzdžiui, į ukrainiečių kalbą verstos Algirdo Juliaus Greimo knygos įvadas),… Skaityti toliau »

Vanda Juknaitė — Išsiduosi. Balsu

Esė, pokalbiai Vanda Juknaitė, įsitvirtinusi tarp stipriausių prozos meistrų, nuolat reflektuoja gyvenimą ir kultūrą savo eseistikoje, parašytoje jautria moters ranka. Pirmas šios knygos kūrinys nauja kalba prabyla apie stokojančius ir visuomenės atstumtuosius, stabdydamas suvokimo inerciją ir versdamas mąstyti. Greta šio ir kitų eseistikos spausdinami pokalbiai, kuriuose įdėmiai žvelgiama į dabartines permainas. Įsitikinimo galia, dvasios vertybių… Skaityti toliau »

Algirdas Julien Greimas — Lietuvių mitologijos studijos

Algirdas Julius Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją remdamasis jo paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos Greimo mitologinės studijos „Apie dievus ir žmones“ (1979) ir „Tautos atminties beieškant“ (1990), pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė (1970), rankraštyje likę Gedimino sapno… Skaityti toliau »

Gintaras Beresnevičius — Ant laiko ašmenų

G.Beresnevičius šioje knygoje nebando pateikti Lietuvos istorijos santraukos.Jo tikslas- apmąstyti tautos likimą. Ši knyga ir provokuoja, ir padeda susivokti. Laiko ašmenys- metafora, aprėpianti visą lietuvių istorinį kelią nuo barbarybės iki šiandienos. Dabarties politiniai posūkiai šaknijasi ūkanotoje praeityje, laiko ašmenys perrėžia mūsų naivumą bei mitus ir atveria mūsų ateities perspektyvą.

Gintaras Beresnevičius — Religijotyros įvadas

“Religijotyros objektas – religijos. (…) Religijos gimsta, skleidžiasi, patiria sukrėtimus, nuosmukio ir pakilimo laikotarpius, reformas ir kontrreformacijas, įtakas, įvairiais laikotarpiais kiek kitaip ar visiškai kitaip interpretuoja tuos pačius simbolius, nyksta, paradoksaliai paveikdamos jas nugalėjusias naujas religijas… Religijos turi pačių įvairiausių kultų: mišios krikščionybėje tiek pat yra kultas, kiek ir siaubingos žmonių aukos actekų religijoje ar… Skaityti toliau »