Stalino karas prieš Ukrainą Nei Maskva, nei kiti didmiesčiai anaiptol nesigalavo badu… Tik Ukraina buvo apdovanota tuo erškėčių vainiku. 1929 m. Stalinas ėmėsi įgyvendinti savo žemės ūkio kolektyvizacijos politiką – iš tiesų antrąją revoliuciją Rusijoje. Milijonai valstiečių buvo priversti atiduoti savo žemę ir stoti į kolūkius. Rezultatas buvo precedento neturintis ir pražūtingiausias Europos istorijoje… Skaityti toliau »
Karo sūkurys, keičiantis žmonių gyvenimą. Karšta, akla ir įveikianti bet kokią kliūtį meilė, kuri suteikia jėgų, bet gali virsti visa naikinančia galia ir nepakeliama kalte. Nepasotinamo gyvenimo geismo ir nenumaldomų likimo kirčių kupinas sodrus pasakojimas apie tris žmones ir tragediją, lemtingą kiekvienam iš jų. Romane „Gunda” pasakojama apie jauną, gražią, drąsią, pašėlusią ir paslaptingą moterį… Skaityti toliau »
Rafelio Nadalio „Giminės prakeiksmas” – tai dviejų Pasaulinių karų laikotarpį apimanti sukrečianti knyga. Tikrus to meto įvykius autorius atskleidžia su didžiule meile ir šiluma pasakodamas dviejų išgalvotų šeimų istoriją, spalvingai vaizduodamas pietinės Italijos buitį ir nuotaikas. Tai romanas apie norą ir pastangas pasipriešinti likimui, apie paprastą žmogišką norą mylėti. Pirmojo pasaulinio karo verpetai pasiglemžė visus… Skaityti toliau »
„Išlikę karo verpetuose“ – pasakojimas, tęsiantis romano „Emma, pastoriaus duktė“ siužetinę liniją. Skaitytojams buvo įdomu, kaip klostėsi į Prūsų Lietuvą atvykusio zalcburgiečio pastoriaus Vilhelmo Langės ir jo šeimos likimas. Ankstesniame romane Vilhelmas, išduotas žmonos, su dukra ir vaikaičiu iškeliauja į nežinomą, tolimą ir atšiaurų lietuvninkų kraštą. Romano „Išlikę karo verpetuose“ veiksmas vyksta beveik dviem dešimtmečiais… Skaityti toliau »
Tai pirmoji Ihorio Mychailyšyno knyga, pasakojanti apie 2014 m. Ukrainos priešinimąsi Rusijos invazijai Donbase. Ihoris Mychailyšynas, pagal išsilavinimą advokatas, neturėdamas jokios karinės patirties tapo vienu pirmųjų savanorių, 2014 m. išėjusių ginti savo šalies. Ihoris ne tik pats dalyvavo 2013 m. gruodžio mėn. Maidane prasidėjusiuose protestuose, tačiau grodamas pianinu, pastatytu tiesiai ant ardomo aikštės grindinio,… Skaityti toliau »
Lenkų literatūros klasiko (1894-1980) istoriniame romane vaizduojama XII a. Lenkija, Vokietija. Su didelėm ambicijom ir svajonėm keliauja per šiuos kraštus Henrikas Sandomirietis, Piastų dinastijos tęsėjo Boleslovo III Kreivaburnio sūnus, – bet jo svajonėms nelemta išsipildyti. Turtingas istorinių realijų romanas – tai pasakojimas apie valstybę ir apie žmogų, kuris tuščiai išeikvoja dvasines galias, neįstengdamas prisitaikyti prie… Skaityti toliau »
Serija: „Populiarioji Vagos klasika #1“. „Tamsi istorija“ – tai istorinis romanas, vaizduojantis senosios aristokratijos pasipriešinimą Napoleonui Bonapartui. Istorinių įvykių centre – policijos seklių ir romantiškosios aristokratės Loransos de Sen Sin moralinė dvikova.
Sibiro platybės panašios į pasaulio kraštą. Tai vieta, iš kur negrįžtama. Vieta, į kurią sovietai negailestingai ištrėmė tūkstančius nekaltųjų, pripažintų valdžios ir žmonių priešais. Dešimtmetė Estera buvo suimta su visa šeima ir perpildytais gyvuliniais vagonais iš Vilniaus nugabenta į bekraštes Sibiro stepes. Svetimas atšiaurus kraštas tapo jai pragariškais namais, kiekviena diena – mėginimu išgyventi. Badas,… Skaityti toliau »
Domėjimasis savo protėviais – svarbus daugumai pasaulio kultūrų. Pažinti juos – tai pažinti savo tautą, bendruomenę, save. Senovės žmonės galėdavo pasakyti mažiausiai dešimties kartų savo protėvių vardus. Biblijoje išvardytos ilgos giminystės linijos, o seniausi vardai užrašyti daugiau kaip prieš du tūkstančius metų. Nuo biblinių laikų metodai, kaip atsekti savo protėvių kilmę, smarkiai patobulėjo. Būtent dabar… Skaityti toliau »
Henrikas Meinanderis šioje knygoje piešia gyvą ir ryškų Suomijos istorijos paveikslą – nuo integracijos Švedijos Karalystėje iki autonominės Didžiosios Kunigaikštystės Rusijos imperijoje, palaipsniui kitusios ir užaugusios iki sąmoningos tautos, nepriklausomos valstybės ir sumanios modernių technologijų taikytojos. Suomija, tik devynioliktame amžiuje pagaliau suvokta kaip atskira tauta ir dvidešimtajame dramatiškai išsikovojusi nepriklausomybę, augo ir vystėsi nuolat bendradarbiaudama… Skaityti toliau »
Orlando Figesas, garsus mokslininkas, rašantis apie Rusijos istoriją, šioje knygoje sudėjo keletą dešimtmečių kauptus ir saugotus sovietmečio amžininkų prisiminimus, stengdamasis perprasti jų patirtą košmarą. Ši knyga – istorijos veikalas, ir kartu jautrių išgyvenimų knyga, kupina ir humanizmo, ir šiurkščios realybės. Tai išskirtinis ir išsamus stalinistinio režimo tyrimas, kuriame atskleidžiami paprastų žmonių jausmai ir apmąstoma dvidešimt… Skaityti toliau »
Istorinė knyga, nukelianti į pačią XVIII a. pradžią. Jos kulminacija – 1709 m. įvykęs Poltavos mūšis, bet šis pasakojimas ne tik apie didelį mūšį. Jis apima pirmąją Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721) pusę ir supažindina su Europa XVIII a. išvakarėse. Gali būti, kad tai didelio pasakojimo pradžia, taip pat neblogas įvadas tiems, kurie susidomėtų XVIII a.… Skaityti toliau »
Serija: „Šaltasis karas #1“. Per Šaltojo karo metais vykusią geopolitinę, ekonominę ir ideologinę Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos konfrontaciją abi valstybės rengė įvairias šnipinėjimo misijas, kad kuo daugiau sužinotų viena apie kitą. Slapčiausios ir pavojingiausios operacijos tuo metu buvo vykdomos po vandeniu. Ištisus dešimtmečius naršydamos vandenynų ir jūrų gelmes JAV karinio jūrų laivyno povandeninių… Skaityti toliau »
Radvilos. Priartėję prie karalių Chodkevičiai. Metę pirštinę Radviloms Sapiegos. Nuo raštininkų iškilę iki kanclerių Pacai. Nekarūnuoti Lietuvos valdovai Tiškevičiai. Lietuvos turtingiausi ir galingiausi Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet… Skaityti toliau »
valdovės, menininkės, mokslininkės, mistikės, herojės, lėmusios miesto ir pasaulio istoriją Baltarusės, žydės, lenkės, rusės, totorės, austrės, lietuvės, italės, romės – visos jos buvo daugiataučio Vilniaus dalis. Daugelis čia nugyveno gyvenimą, kitos užsukdavo į Vilnių tik trumpam. Žurnalistė Rasa Baškienė savo knygoje „Moterys istorijos verpetuose” pasakoja apie ypatingų moterų, gyvenusių XIV–XXI a., likimus. Turėjau… Skaityti toliau »
Žurnalisto istoriko Juozo Girdvainio parengta knyga – apie nenugalimą laisvos lietuvių tautos dvasią ir išdidžią laikyseną, atrėmusią merdinčios sovietų imperijos agresiją. Joje amžininkai, tų įvykių dalyviai, laisvės gynėjai ir liudininkai prisimena apie priešiškų jėgų ketinimus sukelti nepasitenkinimą, bandymus išprovokuoti taikius gyventojus. Apie sovietų komunistų pasitelktos okupantų kariuomenės Vilniuje 1991 metų sausį įvykdytą klastingą… Skaityti toliau »
Knygoje „Vingiuotas tautos kelias“ apibūdinamos esminės lietuvių tautos tapatumo sritys: raštija gimtąja kalba ir valstybė. Parodoma, kad jų plėtra kurį laiką menkai siejosi viena su kita. Raštija lietuvių kalba pradėta kurti kaimyninėje Prūsijos karalystėje, kuriai priklausė Mažoji Lietuva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešajame gyvenime ilgai buvo vartojamos lotynų, kanceliarinė slavų, lenkų kalbos. Rašyti lietuviškai pradėta… Skaityti toliau »
Knyga skiriama vienai iškiliausių, unikaliausių pirmosios Lietuvos respublikos ir išeivijos asmenybių – profesoriui Kaziui Pakštui, garsėjusiam savo įžvalgomis, idėjomis, originaliais sumanymais, toli siekiančiais geopolitiniais projektais, vizijomis. Profesionaliosios geografijos, geopolitikos Lietuvoje pradininkas, pirmosios geografų kartos ugdytojas, Lietuvos geografų draugijos įkūrėjas, entuziastingas keliautojas, publicistas, bankininkas K. Pakštas vienas iš pirmųjų suvokė savo tėvynei iškilusias geopolitines grėsmes, kūrė planus… Skaityti toliau »
Per pastaruosius pusę milijardo metų planetoje įvyko penki masiniai rūšių išnykimai, kai gyvybės įvairovė Žemėje staiga dramatiškai sumažėjo. Šiuo metu pasaulio mokslininkai stebi šeštąjį išnykimą, kuris, kaip spėjama, gali būti pats pražūtingiausias įvykis nuo meteorito smūgio, išnaikinusio dinozaurus. Kad ir kaip nesinorėtų to pripažinti, šįkart kataklizmą lemiame mes patys – žmonės. The New Yorker žurnalistė,… Skaityti toliau »
Edvardo Gudavičiaus tekstai apie Lietuvą, Europą ir pasaulį Knygoje – svarbiausi medievistikos profesoriaus Edvardo Gudavičiaus tekstai, straipsniai ir interviu, skelbti 1987–2008 metais. Edvardas Gudavičius – neabejotinai ryškiausia Lietuvos istoriografijos figūra transformacijos laikotarpiu. Jis mokė apie Lietuvos istoriją mąstyti europiniame kontekste ne tik gausų mokinių būrį, bet ir visuomenę. Galiausiai padovanojo Lietuvai naują istorijos… Skaityti toliau »