„The New York Times“ bestseleris „Laimė – tai jūsų pasirinkimas: vieneri metai senolių draugijoje ir jų pamokos“ – nepaprastas autoriaus John Leland žvilgsnis į tai, ką reiškia senti. Taip pat tai geros savijautos vadovas, kuris primena, kaip reikia branginti gyvenimo dovanojamas akimirkas. Knyga apjungia šešių skirtingų Niujorko senolių pasakojimus ir išmintį. Visiems jiems daugiau nei… Skaityti toliau »
„Nesaugaus gyvenimo išmintis: žinia nerimo amžiui“ (1951) – britų filosofo Alano Wilsono Wattso pasakojimas apie tai, kaip nesivaikyti materializmo, mažiau pasiduoti rytojaus vilionėms ir žengti į „labiausiai neapčiuopiamą teritoriją” – dabarties akimirką. Mūsų epochą kausto beprecedentis nerimas. Didžiąją dalį laiką iššvaistome ateities planams kurti. Tikėjimas ateities progresu tėra saviapgaulė. Tušti ateities lūkesčiai ir gailūs praeities… Skaityti toliau »
Prancūzų erudito Gustave Le Bon knyga „Revoliucijos psichologija“ – tai daugiau nei prieš šimtą metų parašytas darbas, kuris itin aktualus ir šių dienų visuomenei. Autorių ypač domino minios psichologija. Ją analizuodamas autorius aptaria minios veikimo mechanizmą ir šio veikimo priežastis revoliucijų ir didžių perversmų metu. Gustave Le Bon (1841–1931) – prancūzų gydytojas, rašęs labai įvairiomis… Skaityti toliau »
Gilles Deleuze (1925 – 1995) – prancūzų filosofas, kontinentinės filosofijos atstovas, kartais priskiriamas poststruktūralizmui. Deleuze filosofija egzistuoja atitolusi nuo pagrindinių XX a. filosofinių srovių, bet šiuo metu užima svarbią vietą diskusijose apie visuomenę, politiką, kūrybą ir subjektyvumą. Félix Guattari (1930 – 1992) buvo prancūzų psichoanalitikas, filosofas ir politinis aktyvistas, vienas iš antipsichiatrijos kūrėjų. Abu filosofai… Skaityti toliau »
Eugen Fink (1905–1975) – vienas reikšmingiausių vokiečių fenomenologinės filosofijos atstovų. Jo tyrimai svarbūs daugeliui filosofijos sričių ir atsistoja šalia Edmundo Husserlio ir Martino Heideggerio darbų. Finko esė „Laimės oazė: mintys apie žaidimo ontologiją” – įspūdinga žaidimo kaip ypatingo žmogaus egzistencijos klodo analizė, taip pat geriausias įvadas į jo filosofiją. Lietuviškasis leidimas papildytas esė „Žaidimas ir… Skaityti toliau »
Zeno mokymas – kaip langas. Iš pradžių žiūrėdami į jį matome tik blankų savo veido atspindį. Tačiau besimokant atvaizdas ir mokymas aiškėja. Galų gale jis tampa perregimas. Matome pro jį kiaurai. Matome visus daiktus – savo veidą. Ši knyga – tai zeno Meistro Seung Sahno Soen Sa Nimo dialogų bei formalių zeno pokalbių su mokiniais,… Skaityti toliau »
Kas yra Anapus? Iš kur atėjome, kur einame? Kas esame ir kodėl atėjome į šį pasaulį? Ar apskritai įmanoma atsakyti į šiuos, regis, amžinus klausimus? „Praeiti gyvenimai, sutikti mokytojai“ – tai stulbinantis psichiatro dr. Brajano Vaiso (Brian Weiss) pasakojimas apie atradimus, kurie atsivėrė, bandant išgydyti chroniško nerimo ir košmarų kamuojamą pacientę Kateriną. Hipnozės metu ji… Skaityti toliau »
Knygoje „Menas gyventi” pristatomas vienas reikšmingiausių praktinių budizmo mokymų – Vipasana. Nors per ilgus amžius šią Budos meditacijos techniką išsaugojo Birmos budistų bendruomenė, pati savaime Vipasana neturi jokių religijos požymių ir yra priimtina bet kokių įsitikinimų žmonėms. Tai mokymas, kaip praktiškai pažindamas savo kūno ir proto realybę gali atrasti ir išspręsti ten slypinčias problemas. Vipasana… Skaityti toliau »
Carlo Rovelli (Karlas Rovelis, g. 1956) – italų fizikas teoretikas ir rašytojas. Dirbo Italijos, JAV universitetuose, dabar tęsia darbus Prancūzijos Marselio universitete. Parašė kelias mokslo populiarinimo knygas. Skaitomiausia – „Septynios trumpos fizikos pamokos”, išversta į daugiau nei 40 kalbų. Bendroji reliatyvumo teorija, kvantinė gravitacija, laiko negrįžtamumas, tamsioji materija, žmonijos vieta pasaulyje… Daugybė dalykų, kurių šiuolaikinė… Skaityti toliau »
Bestselerio „Septynios trumpos fizikos pamokos” autorius Carlo Rovelli sugrįžo su nauja mokslo populiarinimo knyga „Laiko tvarka“. Tai jaudinantis laiko prasmės tyrinėjimas, peržengiantis visas mūsų suvokimo ribas. Apjungdamas mokslą, meną ir filosofiją, Carlo Rovelli bando išsiaiškinti laiko paslaptį ir kartu kviečia į kerinčią mokslinę kelionę. Pirmoje „Laiko tvarkos“ dalyje rasime fizikams gerai žinomas temas, tokias kaip… Skaityti toliau »
Knygoje Prinstono universiteto profesorius, filosofas Harry Frankfurtas analizuoja vieną labiausiai paplitusių mūsų dienų reiškinių. Nors šūdmalos pilna, mes stokojame instrumentų jai atpažinti ir su ja kovoti. Šis trumpas, prieinamai parašytas tekstas – tai pirminis bandymas apibūdinti šūdmalą ir atpažinti šūdmalius.
Knygoje vienas žymiausių visų laikų mąstytojų Immanuelis Kantas apibendrina savo požiūrį į pedagogiką. Knygoje susisteminamos perskyros tarp lavinimo ir mokymo, aptariami skirtingi mokytojų ir tėvų vaidmenys. Svarbiausia knygos įžvalga – vaikai turi būti mokomi ne dabarčiai, bet ateičiai.
Serija: „Ferdinand Bardamu #1“. Ši knyga – skausminga, vietomis lyriška, vietomis burleskiška karą perėjusio inteligento išpažintis. Sulaužęs prancūzų literatūrinės kalbos tradicijas ir praturtinęs ją šnekamosios kalbos leksika bei intonacijomis, Celine’as parašė knygą apie gyvenimo kančią, baimę ir mirtį – tikrąją žmogiškosios kelionės pabaigą. Įspūdinga antiherojaus Bardamiu ir jo antrininko Robinzono patirtis Pirmajame pasauliniame kare, kelionė… Skaityti toliau »
Todėl žmogaus užmojų įžvalgai ir mąstymui nebepakanka nė kosminės visatos, bet mintys dažnai peržengia net mus supančio pasaulio ribas. Ir jeigu kas pasižvalgytų po gyvenimą aplinkui, kiek visame kame yra nepaprastumo, didingumo bei grožio, bemat suvoktų, kam esame gimę.
Jūsų rankose – smagi, įkvepianti ir mąstyti, diskutuoti skatinanti šveicarų filosofo Yves Bossart knyga „Be šiandienos rytoj nebūtų vakarykštės dienos. Filosofiniai mintiniai žaidimai“, kurioje pateikiami patys įvairiausi skirtingų laikotarpių žinomiausių pasaulyje filosofų mintiniai žaidimai, arba mąstymo eksperimentai. Jau daugiau nei du tūkstančius metų tokie mąstymo eksperimentai yra svarbus ir veiksmingas filosofijos įrankis. Mąstymo eksperimentas –… Skaityti toliau »
Knyga yra šeštoji LKTI „Neklasikinės ir XX a. filosofijos“ probleminės grupės inicijuoto tęstinio projekto „XX a. humanistikos kryptys“ dalis. Ji tęsia įtakingiausioms XX a. humanistikos kryptims skirtų leidinių seriją. Knyga skirta sudėtingam XX a. kultūros reiškiniui psichoanalizei, kurios žymiausi atstovai S. Freudas, C. G. Jungas turėjo didžiulį poveikį kultūrai. Šiandien psichoanalizė yra viena įtakingiausių dabartinės… Skaityti toliau »
Kad Mažvydas būtų suprantamesnis dabartiniam skaitytojui, greta faksimilės pateikiamas transponuotas tekstas. Jame, remiantis „Lietuvių kalbos žodyno“ principais, laikomasi bendrinės kalbos tarties, o Mažvydo morfologija, žodynas ir sintaksė paliekami autentiški. Formas, žodžius ir sakinius padės suprasti keikviename transponuoto teksto puslapyje pateikti komentarai ir leidinio pabaigoje esantis žodynėlis. Komentuojant, be „Lietuvių kalbos žodyno“, pasinaudota Zigmo Zinkevičiaus, Dominyko… Skaityti toliau »
Hansas Georgas Gadameris (1900-2002) savo gyvenimo veikale „Tiesa ir metodas. Pamatiniai filosofinės hermeneutikos bruožai” (1960), remdamasis Martino Heideggerio egzistencijos filosofijos įžvalgomis ir apibendrinęs bei susisteminęs gausią medžiagą nuo antikos iki dabartinių laikų, sukūrė filosofinės hermeneutikos teoriją, paremtą tikrovės supratimo ir jos aiškinimo (interpretavimo) metodu ne kaip pažinimo sudėtine dalimi, o gyvenimo esme, pačia žmogaus egzistencija.… Skaityti toliau »
Santrauka: Dviejų iškilių XX–XXI amžiaus mąstytojų pokalbiai apie šiuolaikinio žmogaus savimonę ir savasties paieškas. Zygmunt Bauman ir Rein Raud diskutuoja knygoje „Savasties praktikos“. Šiuolaikinis suvokimas apie žmogų atėjo iš daugybės skirtingų mokyklų ir mąstytojų. Mes nustojome save matyti kaip stabilius ir nedalomus. Dabar suvokiame save kaip nuolat kintančias, iš naujo save atrandančias ir suprantančias būtybes,… Skaityti toliau »
Vargas dėl lyties (1990) – vienas iš programinių feminizmo filosofijos, lyčių ir queer studijų veikalų. Jame keliami klausimai, turintys išjudinti feminizmo prielaidas: ką bendra tarpusavyje turi žmonės, kuriuos ir kurias, sakoma, sieja lytis? Ar tai biologinis, ar socialiai sukonstruotas bendrumas? Kuo skiriasi biologinė ir socialinė lytis? Kaip (ir ar?) lytis susijusi su seksualine orientacija? Ar… Skaityti toliau »