Temos Archyvai: Filosofija

Jurgis Matulaitis — Socialinė filosofija

Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871-1927) atminimas Lietuvoje dažniausiai siejasi su jo ganytojišku darbu tautiškai mišrioje Vilniaus vyskupijoje 1918-1925 metais. Nors Jurgio Matulaičio gyvenimas ir veikla gana plačiai aprašyti, iki šiol beveik jokio dėmesio nėra susilaukę ir visuomenei beveik nežinomi arkivyskupo darbai krikščioniškos socialinės filosofijos plėtojimo srityje. J. Matulaičio socialinė mintis Lietuvoje pamiršta iš dalies dėl… Skaityti toliau »

Zaratustra — Taip kalbėjo Zaratustra

Zaratustra – Irano išminčius ir pranašas, pusiau mistinė asmenybė, vienų teigimu – gyvenusi 200 metų prieš Kristų, o kitų – dar maždaug 500 metų anksčiau. Tyrinėtojai nesutaria dėl daugelio dalykų, įskaitant išminčiaus vardo reikšmę (senovės persų kalba „tas, kuris suvaldo kupranugarius“), tačiau viena yra aišku: Zaratustra padarė milžinišką įtaką Platono filosofijai, Pitagoro mokymams, taip pat… Skaityti toliau »

Friedrich Nietzsche — Antikristas

Vieno žymiausių Vakarų mąstytojų Friedricho Nietzsches (1844–1900) paskutinis veikalas Antikristas (Der Antichrist), parašytas 1888 metais ir susilaukęs bene daugiausia kontroversiškų vertinimų. Antikriste Nietzsche plėtoja knygose Apie moralės genealogiją ir Anapus gėrio ir blogio iškeltas idėjas. Tai knyga apie tikėjimą plačiąja prasme ir konkrečiai apie krikščionybę, apie Vakarų civilizacijos moralinių vertybių sistemą: šiandieninė moralė esanti tikrosios,… Skaityti toliau »

David Fideler — Pusryčiai su Seneka. Gyvenimo meno vadovas

Dabar, kai tik turiu galimybę, mano tobulas rytas – tai pusryčiai lauke, kartu su Senekos išmintimi. Iš čia ir kilo šios mano knygos pavadinimas.   Knygoje „Pusryčiai su Seneka” filosofijos daktaras, rašytojas Davidas Fideleris paaiškina svarbiausias Senekos, įtakingiausio stoikų mąstytojo, idėjas ir kviečia suprasti, ką reiškia prasmingas ir laisvas gyvenimas. Svarbiausiame savo darbe – „Laiškai… Skaityti toliau »

Indrė — Kaip pasiekti harmoniją

Ar norėtum pasiekti tą magišką būseną, kuri vadinasi harmonija? Ar norėtum pasiekti tą magišką būseną, kuri vadinasi harmonija?   Harmonija – iš senovės graikų kalbos atėjęs žodis. Tai buvo darnos, tvarkos, santarvės deivės vardas. Kiekvienas žmogus, atradęs harmoniją, tampa laimingesniu.   Šiame leidinyje rasite:   Garsių mokytojų patarimus; Tikras istorijas; Raktą į harmonijos pasaulį.

Ludwig Wittgenstein — Pastabos apie psichologijos filosofiją

Originaliausias XX a. kalbos, logikos ir vaizduotės filosofas Ludwigas Wittgensteinas (1889–1951) dirbo ir psichologijos filosofijos srityje. Vėlyvuoju kūrybos etapu maždaug per trejus metus jis parašė psichologijos mokslo pagrindais suabejoti kviečiančių pastabų rinkinį. Tai fundamentalus psichologijos sąvokų tyrimas, siekiąs atsakyti į klausimą: ar įmanoma racionaliai suvokti sielos reiškinius? L. Wittgensteinas, polemizuodamas su įtakingomis XX a. filosofijos ir… Skaityti toliau »

John Berger & Mike Dibb & Sven Blomberg — Kaip menas moko matyti

Johno Bergerio knyga „Kaip menas moko matyti”, pirmą kartą išleista 1972 m., visiems laikams pakeitė požiūrį į tapybą ir meno kritiką. Dabar ši nedidelė knygutė jau tapo klasika, neatsiejama nuo bet kokių meno studijų. Tai kiekvieno, besidominčio menu, pradžiamokslis. Netiesa, kad mes tiesiog spoksome į atvaizdus, ir tiek. Šis veikalas atskleidžia, kad tai, ką… Skaityti toliau »

Michael Hardt & Antonio Negri — Imperija

Šiuolaikinių kairiųjų intelektualų Michaelo Hardto ir Antonio Negri veikalas – svarbus įvykis XX–XXI a. sandūros politikos filosofijoje. Knygoje ne tik fundamentaliai apmąstoma pasaulio situacija keičiantis amžiams, bet ir išdėstoma alternatyvi ontologija. Pagrindinis „Imperijos“ tikslas – aptarti kokybiškai naują globalinės valdžios darinį – Imperiją, susiformavusią žlugus didžiųjų valstybių imperializmui ir griuvus Berlyno sienai. Ši Imperija siekia… Skaityti toliau »

Vytautas Kavolis — Laisvės kultūra

Vytautas Kavolis (1930–1996) – sociologas, kultūrų ir civilizacijų istorikas, Pitirimo Sorokino ir Talcotto Parsonso mokinys ir asistentas Harvardo universitete, ilgametis Dickinsono kolegijos profesorius, Tarptautinės lyginamųjų civilizacijų studijų draugijos – ISCSC – prezidentas, Amerikos sociologų asociacijos sekretorius, Santaros-Šviesos organizacijos kūrėjas ir lyderis, „Metmenų” žurnalo redaktorius, angliškai ir lietuviškai rašytų monografijų autorius.   „Laisvės kultūra” – 1991-aisiais… Skaityti toliau »

Alain de Botton — Apie meilę

„Apie meilę“ – tai psichologinių pastebėjimų ir žaismingų iliustracijų kupina istorija, kurioje nagrinėjami santykiai tarp vyro ir moters, riba tarp meilės ir nusivylimo, emocinė priklausomybė, meilės skausmas, aistros kvailumas ir neišvengiamumas. Šiame originaliame romane atvirai ir intriguojančiai pasakojama nelaiminga, tačiau viltinga istorija apie vyrą ir moterį, įsimylėjusius netinkamus partnerius. Alanas ir Chlojė nesąmoningai siejo… Skaityti toliau »

Étienne de la Boétie — Traktatas apie savanorišką vergystę

Kaip paaiškinti, kad visa tauta kantriai kenčia pavergta vieno žmogaus, kuris neturi nei pakankamai jėgos, nei autoriteto. Autorius atsako: žmonės priespaudą kenčia savo valia, tautos, savanoriškai paklūstančios tironijai, pačios priešinasi žmogiškosios prigimties esmei – laisvei. „Ryžtingai nuspręskite nebetarnauti ir jūs – laisvas!” – teigia autorius, įsigilinęs į paslaptingas dominavimo priežastis ir sukūręs vieną svarbiausių veikalų… Skaityti toliau »

Saulius Kanišauskas & Evaldas Juozelis — Mokslo filosofijos pagrindai

Mokslo filosofija dėstoma beveik visuose Lietuvos universitetuose rengiant filosofus arba kaip pasirenkamasis studijų dalykas, bet tam skirto vadovėlio lietuvių kalba iki šiol dar nebuvo. Mokslo filosofijos pagrindai dėstomi aprėpiant, autorių manymu, svarbiausias dalyko sampratas ir problemas, savita vadovėlio struktūra pagrįsta teminės analizės idėja. Pateikiama daug mokslo ir filosofijos istorijos faktų, o tekste ir nuorodose –… Skaityti toliau »

Hannah Arendt — Apie smurtą

Politikos teoretikės, filosofės Hannah’os Arendt knygoje „Apie smurtą” analizuojama XX a. antros pusės smurto prigimtis, priežastys ir reikšmė. Šiame klasikiniame, tačiau šiandien vis dar aktualiame veikale, H. Arendt savo teorijas apie smurtą pateikia iš istorinės perspektyvos, nagrinėja karo, politikos, smurto ir galios ryšius.   Kvestionuodama smurtinio elgesio prigimtį, Hannah Arendt prieštarauja Mao Dzedongo minčiai, kad… Skaityti toliau »

Mark Fisher — Kapitalistinis realizmas. Nėra jokios alternatyvos?

Kapitalistinis realizmas laikomas populiariausia Marko Fisherio idėja. Jos pagrindu tapo Žižeko mintis, jog „lengiau įsivaizduoti pasaulio nei kapitalizmo pabaigą“. Fisherio siekis šioje knygoje yra apžvelgti sąlygas, kurios verčia dabartinę sistemą laikyti neišvengiama. Jo išvados sukrečiančios: nors kapitalistinis realizmas pripažįsta, jog kapitalizmas nėra ideali sistema, tačiau įtaigiai verčia mus manyti, kad kitokia sistema yra tiesiog neįmanoma.… Skaityti toliau »

Lev Tolstoj — Išminties kalendorius: kasdienės mintys puoselėti sielą, kurias iš svarbiausių pasaulio tekstų surinko ir užrašė Levas Tolstojus

„Išminties kalendorius“ – paskutinė Levo Tolstojaus knyga. Nors didysis devynioliktojo amžiaus rusų rašytojas išgarsėjo savo romanais „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, jis yra nemažai studijavęs dvasinį pasaulio kultūros palikimą ir rašęs religinėmis temomis – ši jo biografijos dalis mažai kam žinoma. Penkiolika metų rinkti išminties perlai – paties L. Tolstojaus nušlifuoti, tyčia pateikti paprasta ir… Skaityti toliau »

Doreen Virtue — Angelai mūsų sargai

Jūsų gyvenimas yra sapnas, o jūs esate sapnuotojai, kurie valdo savo sapno kryptį. Jeigu kada nors pasijusite pakliuvę į nelaisvę ar išsigandę, kvieskite mus, angelus, kad švelniai pažadintume jus iš baisaus sapno. D o r e e n V i r t u e Angelai yra tiltas tarp Dangaus ir Žemės. Juk žodis „angelas“ reiškia… Skaityti toliau »

Hannah Fry — Hello world: kaip būti žmogumi algoritmų pasaulyje

Nenumaldomai artėjame prie algoritmų amžiaus, kuriame, neapleidžia jausmas, visa valdžia priklausys technologijoms. Šios kodų sekos mums jau diktuoja, ką žiūrėti, kur eiti, kam skirti pasimatymą, ir net formuoja mūsų nuomonę, už ką balsuoti rinkimuose.„Hello world“ kviečia mus į kelionę, kurioje pažvelgsime į algoritmus, supančius mus kasdieniame gyvenime. Matematikė Hannaha Fry atskleidžia vidinį jų mechanizmą, pasakoja,… Skaityti toliau »

Aurelijus Augustinas — Išpažinimai

Augustinas – stebinantis filosofas ir virtuoziškas pasakojimo meistras. Aistros persmelkti prisiminimai jam puikiai dera su nuoseklia refleksija. Augustinas atskleidžia savo ilgesio ir meilės istoriją, galutinės prasmės paieškas ir pažeria daugybę žmogaus prigimties įžvalgų, kurias Vakarų kultūroje kiekviena karta apmąsto iš naujo. Per šešiolika amžių nuo Augustino atsivertimo nebuvo meto, kuomet „Išpažinimai“ nebūtų turėję svarios įtakos… Skaityti toliau »