Vienas svariausių „nemalonių tiesų filosofo“ – Friedricho Nietzsche’s (1844–1900) veikalų „Stabų saulėlydis“ yra ne tik gyvojo mąstymo, bet ir gyvosios kalbos šedevras, niūrokai, bet skaisčiai nušviečiantis dabartinės Vakarų žmonijos kraštovaizdį ir griaunantis visuotinai įtikėtus stabus. Naująją knygos laidą papildo filosofo Arvydo Šliogerio įvadinis straipsnis „Kaip miršta ir gimsta stabai“.
Siekite to, kas prasminga, o ne kas patogu Toronto universiteto psichologijos profesoriaus dr. Jordano B. Petersono jutubo kanalas turi 2 milijonus žiūrovų ir 100 milijonų peržiūrų. Jo tinklalaides žiūrovai atsisiuntė per 60 milijonų kartų, o tviterį, feisbuką ir instagramą seka aibės aistruolių. Jo sukurtos psichologijos, filosofijos, neuromokslų ir lyginamosios religijotyros išminties sąsajos padeda mums drąsiai,… Skaityti toliau »
Du svarbiausi šių dienų dvasiniai mokytojai. Penkios dienos. Vienas amžinas klausimas. Savo 80-ojo gimtadienio proga Dalai Lama nusprendė kartu su bičiuliu arkivyskupu Desmondu Tutu praleisti savaitę Jo Šventenybės rezidencijoje Dharamsaloje, Indijoje, ir nuoširdžiai pasikalbėti. Prie jų mielai sutiko prisidėti rašytojas ir nuolatinis arkivyskupo palydovas Douglasas Abramsas. Jis užrašė dviejų iškiliausių šių dienų dvasinių mokytojų ir… Skaityti toliau »
JAV mokslininkas, rašytojas Josephas Campbellas (Džozefas Kambelas, 1904–1987) – vienas žymiausių pasaulyje lyginamosios mitologijos ir religijotyros specialistų. Knyga „Mitai, kuriais gyvename“ nagrinėja šiuolaikinės visuomenės ir mito sąlytį. Kas yra mitologija šiais laikais, kaip ji veikia, kokios yra jos funkcijos moderniame pasaulyje? Ar galima mitus naudoti mūsų laikais daugelį žmonių kamuojančiai baimei ir nerimui palengvinti –… Skaityti toliau »
<…> Šiame veikale prof. Šliogeris atskleidžia nesėkmingas Vakarų filosofijos pastangas įveikti nuolatines Niekio (Nihil) apraiškas; jis eina toliau negu tokie įžymūs mąstytojai kaip Martinas Heideggeris bei šiuolaikiniai metafizikos dekonstruktyvistai ir parodo, kaip rasti pozityvų pagrindą, kurio niekaip negalėjo įžvelgti ankstesnieji filosofai. Šis pagrindas, kurį jis vadina Esmu, pranoksta Levino pastangas mąstyti „anapus Būties ir Esmės“.… Skaityti toliau »
Skaitytojams pateikiamas pataisytas knygos leidimas su papildomais piešiniais, kurie padeda lengviau suprasti nagrinėjamus principus. Perpratę knygos terminus ir metafiziką, skaitytojai gaus naujų įžvalgų apie Būties struktūrą ir dinamiką, taip pat – apie angeliškų ir demoniškų jėgų darbus, Gamtos ir žmonijos evoliuciją bei paskirtį.
Maurice’as Merleau-Ponty – vienas svarbiausių „fenomenologinio” mąstymo atstovų, savaip plėtojęs Edmundo Husserlio ir Martino Heideggerio filosofijas, svarstęs apie fenomenologijos prigimtį ir galimybes. Jis padarė įtaką visam XX a. antrosios pusės prancūziškajam mąstymui: Emmanueliui Levinui, Pauliui Ricœurui, Micheliui Foucault, Gilles’iui Deleuze’ui, Algirdui Juliui Greimui. Tai kertinis autorius nagrinėjant „kūniškumo” temą.Ši knyga laikoma Merleau-Ponty „opus magnum”. Jos… Skaityti toliau »
Kas iš tiesų vyksta pasaulyje? Kokie didžiausi dabarties iššūkiai ir galimybės? Į ką būtina atkreipti dėmesį? „Sapiens“ parodė, iš kur atėjome, „Homo deus“ pažvelgė į galimas ateities prognozes. Trečioje vieno įtakingiausių šiuolaikinių intelektualų, prof. Yuvalio Noah Harari, knygoje kalbama apie šiuolaikybę. Dabar, kai didžioji be perstojo tvinstančios informacijos dalis – nepatikrinta arba klaidinga, aiškumas tapo… Skaityti toliau »
Serija: „Atviros Lietuvos knyga #6“. Tai vienas populiariausių ir patraukliausių ekonominės minties istorijos leidinių, susilaukęs daugelio vertimų į kitas pasaulio kalbas. A. Smith, T. Malthus, D. Ricardo, K. Marx, T. Veblen, J. M. Keynes, J. Schumpeter – jų asmenybės ir gyvenimai, didžiųjų mąstytojų ekonomistų idėjos, ekonominės minties evoliucija – išsamiai atskleidžiami šioje žaismingai parašytoje knygoje.
Tikra tiesa: Johanas Volfgangas Gėtė (J. W. Goethe, 1749–1832), vokiečių ir pasaulinės literatūros klasikas, yra sukūręs ir pasakų. Visus pasakos kaip žanro kanonus atitinka trys istorijos: „Naujasis Paris“, „Naujoji Meluzina“ ir „Pasaka“. Tačiau reikšmę ir prasmę šios pasakos įgyja tik tada, kai yra siejamos su Gėtės asmenybe ir kūryba, todėl knygutės sudarytojas ir vertėjas aptaria… Skaityti toliau »
Miglės Anušauskaitės komiksas pasakoja vieno žmogaus gyvenimo istoriją: nuo vaikystės Kupiškyje iki mokslų Kaune, per II pasaulinio karo baisumus, pro Aleksandriją iki Prancūzijos. Šis žmogus – tai pasaulinio garso mokslininkas, semiotikas Algirdas Julius Greimas, sukūręs naują metodą analizuoti kultūros reiškinius, visą gyvenimą kėlęs prasmės klausimą. Autorė į grafinį pasakojimą žaismingai įterpia semiotikos teoriją, filosofijos sroves… Skaityti toliau »
„Gerumo liūnas“ – antroji kunigo Algirdo Toliato pamokslų knyga, liturginių C metų pamokslų ciklas, kuriame plėtojamos pirmojoje knygoje „Žmogaus ir Dievo metai“ gvildentos temos. Interpretuodamas Šventojo Rašto fragmentus autorius nagrinėja psichologines, dvasines, moralines vertybes. Kunigas Algirdas kreipiasi į visus – tikinčiuosius, netikinčiuosius ir ieškančiuosius. Jo žodis įtaigus ir įtikinamas, jo santykyje su Dievo Žodžiu iškyla… Skaityti toliau »
Islamas. Kokia iš tikrųjų šio tikėjimo esmė? Tai karo ar taikos religija? Kuo Alachas skiriasi nuo žydų ir krikščionių Dievo? Ar šalys, kuriose daugiausia žmonių išpažįsta islamą, gali būti paremtos demokratinėmis vertybėmis – pliuralizmu ar žmogaus teisėmis? Amerikiečių religijotyrininkas Reza Aslanas uždegančiai ir pagaviai išdėsto islamo esmę ir permainingą istoriją, argumentuotai paaiškina, kaip susiformavo „civilizacijų… Skaityti toliau »
Ši A. M. Piatigorskio knyga yra filosofinio traktato ir grožinės prozos sintezė. Pagrindinis šios istorijos veikėjas N. I. Ardatovskis — realus žmogus, kaip ir kiti personažai bei įvykiai. Jis yra filosofas iš prigimties, pasirinkęs verslininko kelią. Pasakojime galima atsekti tris chronologinius ir topografinius sluoksnius: Maskvos skersgatvį ir pokalbius, vykusius pavojingos ketvirtojo dešimtmečio atmosferos fone, jau… Skaityti toliau »
Romanas Q pasakoja apie Europoje vykusius religinius karus, reformacijos paplitimą bei Katalikų bažnyčios kovą su ja. Pagrindinis veikėjas, per visą ilgą pasakojimą pakeičiantis net keletą vardų, dalyvauja Vitenbergo universiteto religiniuose disputuose, kaunasi valstiečių maištuose greta Tomo Miuncerio, įsivelia į politines intrigas, kurios jį blaško po įvairias Vokietijos žemes, Antverpeną, Veneciją ir Stambulą. Jį ir visus… Skaityti toliau »
„Homo deus“ šokiruos. Skaityti bus smagu. Bet svarbiausia – knyga pakvies mąstyti taip, kaip dar nemąstėte.“ Daniel Kahneman, psichologas, rašytojas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas *** „Sapiens“ parodė mums, iš kur atėjome, „Homo deus“ rodo, kur einame; Yuvalis Noah Harari vaizduoja netolimos ateities pasaulį, kuriame susidursime su dar nepatirtais išbandymais. Jis nagrinėja XXI amžių formuosiančius projektus,… Skaityti toliau »
Tai – pati svarbiausia ir paskutinė Levo Tolstojaus knyga, trijų paskutinių jo gyvenimo dešimtmečių apmąstymų rezultatas, uždraustas ir neišleistas Rusijoje. Jūsų rankose – pirmas lietuviškas leidimas, vis dar toks pat aktualus (o gal net svarbesnis!) kaip ir 1894-aisiais, kai pirmąsyk buvo išleistas Vokietijoje. Kas šioji knyga, įkvėpusi Mohandą Gandhį pasirinkti Taikos ir Tiesos kelią? Kuo… Skaityti toliau »
Egdūno Račiaus kygoje „Musulmonai ir jų islamai“ pristatomas islamo istorinis raidos kelias ir šios pasaulinės religijos pamatiniai tekstai bei iš jų kildinami tikėjimai ir religinės prievolės. Supažindinama su klasikinėmis (istorinėmis) islamo plotmėmis, jų pamatinėmis idėjomis bei praktikomis nuo islamo susiformavimo VII amžiuje iki XVIII ir XIX amžių sandūros, kai musulmonų visuomenėse pradėjo burtis refleksyvūs religiniai… Skaityti toliau »
Koranas (arab. al-Qur’ān – tai, kas skaitoma, deklamuojama) – šventoji islamo knyga, kurią, pagal musulmonų tikėjimą, Allahas (Alachas) per angelą Džibrilą (Gabrielių) apreiškė pranašui Muchamadui (Mahometui) maždaug VII amžiaus pradžioje. Suprantama, kad apreiškimai buvo užrašyti jau po Muchamado mirties (632 m.), o jų redagavimas truko iki 653 m. Knyga buvo suskirstyta į 114 surų (skyrių),… Skaityti toliau »
„Kelionė į Rytų šalį“ — kūrinys, kuriame gausu simbolių, alegorijų bei neregimų ryšių. Šioje istorijoje nutrinamos ribos, skiriančios laiką ir erdvę, gyvenimą ir poeziją, iliuziją ir realybę. Keliauninkų draugija — visų aistringai ieškančiųjų ir atsidavusiųjų, praeities ir šių laikų didžių protų Brolija — yra slėpiningoje kelionėje, kurios tikslas — ne geografiniai Rytai, o atsidavimas viršasmenės… Skaityti toliau »