Kas nutiktų, jei į ekologinę krizę pažvelgtume ne per kaltę, savigraužą, racionalius skaičiavimus ar grasinimus pasaulio pabaiga, o per meilės prizmę? Kaip planetos gydymas atrodytų iš bendrasties būvio, trinančio atskiros savasties ribas, perspektyvos? Kodėl daugumą mūsų apėmęs nejautrumas ir kaip tai prisideda prie krizės? Kaip dabartinę aplinkosaugininkų poziciją formuoja karo mentalitetas ir ar gali būti,… Skaityti toliau »
Dialogo forma parašyti romėnų oratoriaus Cicerono filosofiniai kūriniai „Apie senatvę“ ir „Apie bičiulystę“. Juose samprotaujama apie žmonių tarpusavio ryšius, būties prasmę, mirtį bei sielos amžinybę. Šie kūriniai visais laikais buvo ypač populiarūs, plačiai skaitomi, komentuojami ir studijuojami humanistinėse mokyklose.
„Aksiologijos įvadas” – tai vadovėlis, skirtas universitetinėms studijoms. Jame supažindinama su aksiologijos kaip filosofinės vertybių teorijos kilme ir raida, trumpai aptariamos klasikinės vertybes grindžiančios teorijos, pasitelkiant pavyzdžius analizuojama vertinimo ir vertybių prigimtis, vertybių hierarchijos teorinės problemos. Daug dėmesio skiriama šiuolaikinės mokslinės (formaliosios) aksiologijos (taip pat neuroaksiologijos ir konstruktyvistinės aksiologijos) problematikai, taikomajai (praktinei) aksiologijai. Nors… Skaityti toliau »
Įvadas į autoriteto logiką Lenkų kilmės filosofas, logikas Józefas Maria Bocheńskis (1902–1995) imasi nedėkingo darbo: nusakyti autoriteto prigimtį, surūšiuoti autoritetų tipus bei apibrėžti jų galiojimo ribas. Daro tai blaiviai, skaidriai ir užtikrintai – dėstymo aiškumas ir nuoseklumas yra vienas svarbiausių šios knygos privalumų. Galima tik pavydėti Bocheńskio gebėjimo sklandžiai dėstyti mintį ir nepasiduoti… Skaityti toliau »
Alvydas Jokubaitis klausia „Ką žmonės patiria, patirdami politiką?“. Jo nuomone, tai netinkamai suformuluotas klausimas, nes politikos niekas nepatiria. Ji kaip idėja neturi juslinio stebinio. Žmonės patiria kai ką kita negu politika – televizijos laidas, miestų vaizdus ar artilerijos apšaudyma. Žodis „politika“ nurodo į nepolitinius potyrius, o ne į gamtą primenanti išorinį objektą. Politikos patyrimas panašus… Skaityti toliau »
F. Nietzsche‘s filosofijos profiliai. Monografija
Neoliberalizmas ir naujosios galios technologijos Šiuolaikybėje politiką keičia psichopolitika – dėmesio centre kaip galingas ekonominis resursas atsiduria nebe mūsų kūnai ir protai, bet psichika. Korėjiečių kilmės Vokietijos filosofo Byung-Chul Hano skvarbi analizė šioje knygoje skrodžia įvairius dabarties tvarkos aspektus: tylią nejuntamą kontrolę, kurią išgyvename kaip savo laisvę, emocijų komercializaciją, nesibaigiantį savęs tobulinimą siekiant vis didesnio… Skaityti toliau »
Jeano-Paulio Sartre’o „Įsivaizduojamybės“ akiratyje – vaizduotė ir vaizduotinė sfera (mentaliniai vaizdiniai, sapnai, vizijos, kliedesiai) iš egzistencinės fenomenologijos perspektyvos. Sartre’as pastebi paradoksalią situaciją: laisvas žmogus ne tik nenori, bet ir negali priimti atvirai jam pasireiškiančios realybės. Jis ją nuolat perkuria ir perinterpretuoja. Žmogus yra laisvas įsivaizduoti, įvaizdinti. Kita vertus, vaizdiniai ne tik kuriami, jie taip pat… Skaityti toliau »
Monografijos „Kelionė į laiko pradžią. Indijos idealizmas, Vydūnas, Krėvė“ (1998) autorius naujoje – prozos knygoje „Vitaminų pardavėjas“ vaizduoja žmogaus būsenas kintančiame informaciniame pasaulyje, apmąsto savimonės problemas, individo tapatybę formuojančias kultūros schemas, kalbos matricas ir elgsenos stereotipus. Kūrybiniams sąmonės tyrinėjimams pasitelkiama meninė išmonė, ironija, paradoksas, groteskas, juodasis humoras. Kuriama įtampa tarp virtualios tikrovės ir daiktiškos būties,… Skaityti toliau »
Serija: „Atviros Lietuvos knyga #17“. Tomo Sodeikos įvadas pristato autorių ir knygą istoriniame ir filosofiniame kontekste, naujai parašytos vertėjos pastabos išryškina danų filosofo mąstymo ir stiliaus savitumą, pagal naujausią autoritetingą leidimą perredaguotas tekstas skamba įtaigiai ir prasmingai. „Reikia iš naujo savęs paklausti, apie kokią auką kalbama ‘Baimėje ir drebėjime’, ar šis kūrinys iš tikrųjų… Skaityti toliau »
Iš elegantiškos svetainės, esančios viename iš prabangių Kopakabanos butų, pasukusi darbo atsisakiusios tarnaitės kambario link, G. H. nė neįtarė, kad atsidūrė per žingsnį nuo kitos savasties pusės. Tądien ji turėjo būti apdovanota savo mėgstama veikla – tvarkymusi. Tačiau, tik pravėrus spintos duris, krutindamas ūsus, iš gilumos ėmė ropoti jis – toks senas, kad net neatmenamas…… Skaityti toliau »
Ši knyga yra giliausias, įvairiapusiškiausias bei sistemingiausias tyrimas apie karą, pasirodęs iki šių dienų. Vokietijos vyriausiojo štabo viršininkas Helmunthas von Moltkeʼė ją laikė svarbiausiu tekstu po Biblijos bei Homero, o britų, kurie su neslepiamu skepsiu žvelgė į Prūsijos karo tradiciją, žurnalistas ir istorikas Cyrilas Fallsas knygos autorių pavadino „aukščiausiuoju Marso šventyklos dvasininku“. Knygoje nagrinėjamas karo… Skaityti toliau »
Tomo Venclovos ir Leonido Donskio knyga „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje” kelia klausimus, susijusius su dramatiškais pokyčiais Europoje – visų pirma, su Rusijos agresija Ukrainoje, Krymo okupacija ir aneksija, karu, tarptautinės saugumo ir taikos sistemos krize bei iššūkiais Europos Sąjungai, JAV ir visam Vakarų pasauliui. Sykiu tai knyga apie mūsų situaciją – Baltijos šalių ir visų… Skaityti toliau »
„Vidinis turtas” – 1946 m. Nobelio premijos laureato, intelektualinių-psichologinių romanų bei orientalistinių studijų autoriaus, poeto Hermanno Hesse’s (1877–1962) esė ir apybraižų rinkinys. Jame atsispindi daugelio idėjų, vėliau plėtojamų ir H. Hesse’s romanuose, brendimo trajektorija ir paties rašytojo biografijos kontūrai. …senelio spintose stovėjo, kabėjo ir gulėjo daug kitų dirbinių ir prietaisų, vėrinių iš medžio karoliukų,… Skaityti toliau »
Dorovės filosofijos istorija nuo Homero iki dvidešimto amžiaus „Trumpa etikos istorija“ tapo svarbiu įnašu į moralės filosofijos studijas. Knyga buvo palankiai įvertinta specialistų ir skaitytojų, buvo ir tebėra daugelio humanitarinių ir socialinių mokslų studentų parankinė knyga, ssusilaukė daugybės kartotinių leidimų. Alasdairas MacIntyre’as lydi skaitytoją per etikos filosofijos istoriją nuo antikinės Graikijos iki XX… Skaityti toliau »
Po daugelio metų pasitenkinimo neteikiančio darbo Bronnie Ware pradėjo prasmingo darbo paieškas. Nors ir neturėdama formalios kvalifikacijos bei patirties, ji ėmėsi palaikomojo slaugymo. Besirūpinant mirštančiaisiais, Bronnie gyvenime įvyko svarbūs virsmai. Vėliau ji sukūrė tinklaraštį ir paskelbė straipsnį apie dažniausius jos slaugytų žmonių apgailestavimus. Straipsnis „Penkios dažniausios apgailestavimų priežastys mirštant“ taip išpopuliarėjo, jog perpirmus metus… Skaityti toliau »
„Būties klausimas mene “– tai meno filosofijos ir meno kritikos knyga apie Būtį tapyboje, fotografijoje, skulptūroje bei koliažuose. Būties tapyboje ieškoma, žvelgiant Arvydo Šliogerio akimis, paraleliai aptariamos Heideggerio ir Derrida perspektyvos. Taip pat remiamasi meno kritikos bei dailėtyros žiniomis, pateikiama meno kūrinių iliustracijų. Atkreipiamas dėmesys į Jurgio Mačiūno „Fluxus“ judėjimą, jo antimeną, kūrybinius pokštus ir… Skaityti toliau »
Meilės esmė yra ne pozityvi „sielų bendrystė“, kai mylintysis ir mylimasis virsta Tuo Pačiu, sunaikindami vienas kito kitybę, bet – priešingai – abipusis ir besąlygiškas kito asmens kitybės pripažinimas ir priėmimas. Kaip tik tokio santykio su Kitu nunykimą Byung-Chul Hanas vadina „Eroso agonija“ ir sieja jį su Vakarų visuomenėje vykstančiais esminiais pokyčiais; Filosofinių, kultūrologinių esė… Skaityti toliau »
Lao Czi ir Don Men – tai du patriarchai, atradę save laiko tėkmėje. Tokia branda pasiekiama tik Kelyje. Nors Lao Czi ir Don Men priklauso skirtingoms epochoms, Dao tėkmėje jie sulydė laiką į vieną tašką. Šis taškas – tai akimirka, kada Žmogaus neuronų sistema, nepriklausomai nuo laiko ir vietos, nuo aplinkos ir priemonių, pasiekia… Skaityti toliau »
Problemas, dėl kurių žmonės kreipiasi į psichoterapeutą, Alice Holzhey-Kunz kildina iš savito psichikos bruožo, kurį įvardina kaip „aiškiagirdystę“. Tokiems žmonėms būdingas stipresnis emocinis jautrumas, dėl kurio jie intensyviau nei daugelis kitų išgyvena nuosavo buvimo ontologinį matmenį. Viena vertus, tai kankinanti patirtis; kita vertus, būtent ji leidžia žmogui emociškai tiesiogiai patirti nuosavo buvimo pamatinės struktūros elementus,… Skaityti toliau »