Temos Archyvai: Filosofija

Tomas Kavaliauskas — Būties klausimas mene

„Būties klausimas mene “– tai meno filosofijos ir meno kritikos knyga apie Būtį tapyboje, fotografijoje, skulptūroje bei koliažuose. Būties tapyboje ieškoma, žvelgiant Arvydo Šliogerio akimis, paraleliai aptariamos Heideggerio ir Derrida perspektyvos. Taip pat remiamasi meno kritikos bei dailėtyros žiniomis, pateikiama meno kūrinių iliustracijų. Atkreipiamas dėmesys į Jurgio Mačiūno „Fluxus“ judėjimą, jo antimeną, kūrybinius pokštus ir… Skaityti toliau »

Byung-Chul Han — Eroso agonija

Meilės esmė yra ne pozityvi „sielų bendrystė“, kai mylintysis ir mylimasis virsta Tuo Pačiu, sunaikindami vienas kito kitybę, bet – priešingai – abipusis ir besąlygiškas kito asmens kitybės pripažinimas ir priėmimas. Kaip tik tokio santykio su Kitu nunykimą Byung-Chul Hanas vadina „Eroso agonija“ ir sieja jį su Vakarų visuomenėje vykstančiais esminiais pokyčiais; Filosofinių, kultūrologinių esė… Skaityti toliau »

Lao Czi & Don Men — Išminties kelias

Lao Czi ir Don Men – tai du patriarchai, atradę save laiko tėkmėje. Tokia branda pasiekiama tik Kelyje. Nors Lao Czi ir Don Men priklauso skirtingoms epochoms, Dao tėkmėje jie sulydė laiką į vieną tašką.   Šis taškas – tai akimirka, kada Žmogaus neuronų sistema, nepriklausomai nuo laiko ir vietos, nuo aplinkos ir priemonių, pasiekia… Skaityti toliau »

Alice Holzhey-Kunz — Emocinė tiesa

Problemas, dėl kurių žmonės kreipiasi į psichoterapeutą, Alice Holzhey-Kunz kildina iš savito psichikos bruožo, kurį įvardina kaip „aiškiagirdystę“. Tokiems žmonėms būdingas stipresnis emocinis jautrumas, dėl kurio jie intensyviau nei daugelis kitų išgyvena nuosavo buvimo ontologinį matmenį. Viena vertus, tai kankinanti patirtis; kita vertus, būtent ji leidžia žmogui emociškai tiesiogiai patirti nuosavo buvimo pamatinės struktūros elementus,… Skaityti toliau »

Byung-Chul Han — Nuovargio visuomenė

Vakarų visuomenėje įvyko tylus paradigmos pokytis. Michelio Foucault aprašytą disciplinos visuomenę, kuri gimdė neįtinkančius kitus (nusikaltėlius, bepročius), pakeitė šiuolaikinė pasiekimų visuomenė. Jos šūkis: „Taip, mes galime!“ Čia tarpsta išsekę, persidirbę individai, negebantys džiaugtis savo darbo rezultatais. Laisva valia mes tapome išnaudotojais patys sau, o visuotinė prievolė „realizuoti save“ pasėjo depresiją, perdegimo sindromą, nerimo sutrikimus. Šios… Skaityti toliau »

Romualdas Grigas — Pralaimėjęs Kainas

Žymaus sociologo, tautotyros ir socialinės antropologijos Lietuvoje pradininko, Lietuvos mokslų akademijos akademiko emerito, profesoriaus Romualdo Grigo veikalas „ Pralaimėjęs Kainas“ – tai nuoširdus autoriaus noras pasidalinti savo kritiniais sociologiniais bei filosofiniais samprotavimais apie tai, kas gi yra toji kainiškoji žmonijos padermė? Kaip ji atrodo? Kokios aplinkybės ir kokie giluminiai civilizacijos šaltiniai iškėlė jos išsikristalizavusią, įsikūnijusią… Skaityti toliau »

Aldous Huxley — Sala

Pasak paties rašytojo, vienas iš paskutinių jo kūrinių, romanas „Sala“ (1962), pareikalavo dvidešimties metų apmąstymų ir penkerių metų kūrybinio darbo. Tai jau nebe niūri antiutopija, kaip„ Puikus naujas pasaulis“ (liet. 2006), bet šviesi, įkvepianti utopija, kurioje žmonės džiaugiasi gyvenimu, nors šis džiaugsmas ir iliuzinis. Rinkdamas medžiagą šiam kūriniui, autorius studijavo graikų istoriją, polineziečių antropologiją, sanskrito,… Skaityti toliau »

Ciceronas — Apie pranašavimą (1)

Cicerono (106 m. pr. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalo Apie pranašavimą pirma knyga (– tai dviejų brolių, Marko ir Kvinto pokalbis apie pranašavimo kaip galimo mokslo prielaidas, pagrindą, pasekmes ir perspektyvą. Pirmoji Apie pranašavimą knyga skirta parodyti pranašavimo mokslo naudą ir svarbą. Cicerono brolis Kvintas pateikia gausybę pavyzdžių iš senovės Graikijos ir Romos istorijos, savo amžininkų ir pirmtakų… Skaityti toliau »

Frédéric Gros — Filosofija pėsčiomis

„Filosofijoje pėsčiomis” prancūzų filosofas Frédéricas Gros stebi mąstytojus, kurie taip pat žvelgė į vaikščiojimą kaip centrinę savo veiklos vietą, ir apmąsto tokias įdomybes kaip tai, kodėl Henry’is Davidas Thoreau įžengė į Voldeno mišką, priežastį, kodėl Arthuras Rimbaud vaikščiodavo spėriai, o Nervalis klaidžiodavo, kad pagydytų savo melancholiją. Knygoje sužinome, kad Rousseau turėjo eiti, kad mąstytų, Nietzsche… Skaityti toliau »

Leonidas Donskis & Tomas Venclova — Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje

Tomo Venclovos ir Leonido Donskio knyga „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje” kelia klausimus, susijusius su dramatiškais pokyčiais Europoje – visų pirma, su Rusijos agresija Ukrainoje, Krymo okupacija ir aneksija, karu, tarptautinės saugumo ir taikos sistemos krize bei iššūkiais Europos Sąjungai, JAV ir visam Vakarų pasauliui. Sykiu tai knyga apie mūsų situaciją – Baltijos šalių ir visų… Skaityti toliau »

Bell Hooks — Viskas apie meilę. Nauji požiūriai

bell hooks (1952–2021) – JAV mąstytoja, kultūros kritikė, rašytoja. Žymiausiame savo kūrinyje autorė tiesiai ir įžvalgiai šių dienų visuomenei kalba apie meilės prigimtį. Suvokdama meilę daug plačiau nei vien per romantiką, hooks paneigia įsigalėjusią nuomonę, kad idealios meilės pamatas yra geismas. Autorė įsitikinusi, kad mūsų kultūroje klesti bemeilystė, nes vadovaujamės klaidinga meilės samprata, atseit tai… Skaityti toliau »

Martin Heidegger & Hans-Georg Gadamer — Meno kūrinio ištaka

Ši knyga – išskirtinė XXa. filosofijos istorijoje. Joje vienas ryškiausių Martino Heideggerio veikalų, lydimas Hanso-Georgo Gadamerio apmąstymų. Dviejų ypatingų Vakarų Europos filosofų tekstai susitiko vienoje vokiečių Reclam leidyklos knygoje ir liko drauge visam laikui. Heideggeris ir Gadameris svarsto esminius klausimus apie meno kūrinio kilmę, būtį, prasmę žmogaus egzistencijai.   Hans-Georg Gadamer gimęs 1900-aisiais, taigi šiemet… Skaityti toliau »

Samael Aun Weor — Tobula santuoka

Šedevras, pavadinimu „TOBULA SANTUOKA“, visada buvo ideologinis Vidinio Darbo pagrindas, kurį kiekvienas žmogus turi atlikti su savimi. Neabejotinai visa žmonija yra kilusi iš senųjų Lemūrijos porų, kurios krikščioniškoje Biblijoje yra susintetintos Adomo ir Ievos.   Tu porų angeliškasis nuopuolis Žemiškajame Rojuje arba Lemūrije buvo priežastis, kuri sąlygojo visų dieviškųjų galių praradimą žmogiškajame tvarinyje ir rezultate… Skaityti toliau »

Czesław Miłosz — Rusija. Transokeaniniai regėjimai

„Puikiai parašytų“ knygų gyvas galas, o sąžiningų knygų mažai, nes sąžiningumas rašant – tai pagarba tikrovei, taip pat ir savo pažiūroms.   ***   Galbūt esu gimęs, kad mano lūpomis prabiltų „amžini belaisviai“? […] Kai stosiu, kaip sako mano bičiulis, priešais Dzeusą, pasakysiu jam: „Ne mano kaltė, kad sutvėrei mane poetu ir davei dovaną matyti… Skaityti toliau »

Jonathan Haidt — Teisusis protas

Kodėl gerus žmones supriešina politika ir religija Dėl religijos ir politikos vyksta karai, konfliktuoja draugai, skiriasi poros. Šiomis temomis nepriimta kalbėti geroje kompanijoje – jos labiausiai kiršina. Knygos autorius kalba būtent apie tai. Jis svarsto, kodėl kairieji ir dešinieji, konservatoriai ir liberalai taip skirtingai supranta, kas yra teisinga ir kas klaidinga, ir klausia: ar gali… Skaityti toliau »

Leonidas Donskis — Blogis yra laikinas

Muzikantai kartais siūlo savo mokiniams groti taip, tarsi jie grotų paskutinį kartą gyvenime. Tik tada žmonės tave išgirs ir patikės. Taip ir su gyvenimu. Gyvenimą reikia gyventi suvokiant, kad jis gali bet kada nutrūkti.   Kai kuriems žmonėms būna suteikta kur kas daugiau intelektinių jėgų ir jie nuveikia dvigubai ar trigubai daugiau, negu atrodo įmanoma.… Skaityti toliau »

Platonas — Timajas

Timajas – šiuolaikiniam skaitytojui itin egzotiškas, tačiau daugeliu atžvilgių svarbiausias Platono tekstas. Jame filosofas pateikia savą, su jo etinėmis, ontologinėmis ir teologinėmis nuostatomis suderintą gamtamokslinį pasakojimą apie pasaulį ir žmogų. Visatos Amatininko veikimo prielaidos ir tikėtinas kūrimo procesas atveria vartus tiek į esmines Platono filosofijos nuostatas, tiek į jų problemiškumą ir tolimesnį vystymąsi jau po… Skaityti toliau »

Platonas — Charmidas

Charmide Platonas imasi nagrinėti vieną iš svarbiausių graikų sociokultūrinių sąvokų – santūrumą (gr. sōphrosynē). Tekstas neduoda galutinio atsakymo, kas tai yra, tačiau pateikia net šešis potencialius apibrėžimus bei nuorodas į susijusius samprotavimus tokiuose dialoguose, kaip Valstybė ar Alkibijadas. Medžiagos apmąstymams suteikia ir draminis bei istorinis kontekstas: Sokratas čia kalbasi su ateityje nesantūrumu pagarsėsiančiais tironiško režimo… Skaityti toliau »

Ksenofontas — Hijeronas

Hijeronas – paveikus ir vienas originaliausių tironiją apmąstančių tekstų, vertintas tokių mąstytojų, kaip Niccolò Machiavellis ir Leo Straussas. Išminčiaus ir valdovo susitikimo tropą bei sokratiško dialogo elementus naudojantis Ksenofontas pateikia tris skirtingus požiūrius į tiraną ir jo valdžią, kartu išskirdamas esminius ir nekintančius tiraniškumo komponentus. Greta svarstymų apie tirano valdžios prigimtį, tirano laimę ir galimybę… Skaityti toliau »

Platonas — Kratilas

Kratilas yra ne tik vienintelis išskirtinai kalbos problematikai skirtas Platono dialogas, bet ir apskritai pirmasis išlikęs kalbos apmąstymui skirtas tekstas. Dialoge keliamas klausimas, kas dalykų įvardijimą padaro teisingą, kitaip tariant, koks yra kalbos ir tikrovės santykio pamatas. Sokratas, kalbėdamasis su skirtingų – arbitralaus susitarimo ir prigimtinio atitikimo – pozicijų atstovais, glumina skaitytoją tiek netikėtai pakeista… Skaityti toliau »