Serija: „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius #43“. Nacionalinės premijos laureato Jono Strielkūno (1939-2011) geriausių eilėraščių rinktinė paremta dvitomiu „Lyrika”, taip pat papildyta vėlyvaisiais poeto eilėraščiais, spausdintais periodikoje. Rinktinės sudarytojas ryškino tradicijos, istorijos, žemės motyvus.
Poezijos rinkinių „Heterų dainos” (2008) ir „Meninos” (2014) autorės trečia poezijos knyga. Poetė atsiriboja nuo dvasingo giedojimo ir skambių žodžių, pasikliauja konkrečių patirčių, būsenų bei vaizdų perėjimu į poezijos kalbą ir sukuria ypatingą tikrumo įspūdį. Žinojau, kad tai bus ritmiška, mokys silabotonikos; Singer beveik matematikė. Reikėjo siūti karnavalui, iš pradžių raganos apsiaustą, paskui apsiūti… Skaityti toliau »
„Stuburo tik punktyrai“ – septinta žinomo poeto, eseisto, „Poezijos pavasario” laureato Eugenijaus Ališankos eilėraščių knyga. Praeinamybės pojūtis nuteikia refleksijoms apie gyvenimo kelią ir vertybes. Į viešumos šou ir realybės krumpliaračius žvelgiama su atlaidžia ironija, kaip ir į savųjų maršrutų paklaidas. Konkretėjančios gamtos, kaimo aplinkos apsuptyje spontaniškai iškyla literatūrinės aliuzijos, asmeninio ir istorinio laiko paralelės.… Skaityti toliau »
Kaip neatpažįstamai pasikeičia daiktai, keliaudami iš gyvenimo į tekstą, ir atvirkščiai – iš teksto į gyvenimą. Eugenijus Ališanka (g. 1960 m.) – žinomas poetas ir vertėjas, be daugelio puikiai įvertintų poezijos knygų bei vertimų, išleidęs ir tris esė knygas: „Vaizdijantis žmogus” (1998 m.), „Dioniso sugrįžimas” (2001 m.), įvertintą Kultūros ministerijos premija, ir „Gatvė tarp… Skaityti toliau »
Daiva Čepauskaitė – poetė, dramaturgė, aktorė. Rinkinyje „Aš tave užmiršau“ skelbiamos trys autorės pjesės: „Pupos”, „Musė” ir „Aš tave užmiršau”. 2007 m. už pjesę „Pupos” D. Čepauskaitė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia nacionalinės dramaturgijos autorė. 2011 m. už pjesę „Aš tave užmiršau” Sugiharos fondo paskelbta Tolerancijos žmogumi.
Dainius Gintalas (g. 1973) – poetas, vertėjas, libretų autorius. 1997 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Angis”, o 2007 m. pasirodžiusi antroji poezijos knyga „Boa” buvo įvertinta Jaunojo jotvingio premija bei Literatūrinės skrybėlės prizu. Autorių kritikai ir poezijos mėgėjai vertina kaip vieną įdomiausių jaunesniosios kartos kūrėjų. Eilėraščių rinkinys „Adatos” – trečioji D. Gintalo knyga. Poetą dominančios… Skaityti toliau »
Daina Opolskaitė gimė 1979 m. Vilkaviškyje, baigė lituanistikos studijas. „Dienų piramidės” – antrasis autorės novelių rinkinys, kurio teko laukti net 18 metų. Jame sugulė laiko patikrinti ir literatūrologų įvertinti tekstai, skelbti įvairiuose literatūriniuose ir kultūriniuose leidiniuose. 2018 metais novelė „Grotos” pelnė „lietuviškosios novelės Nobelį” – rašytojo Antano Vaičiulaičio premiją, o novelė „Ateik per ledą” tais… Skaityti toliau »
Devintoji autoriaus poezijos knyga, kurion atrinkti 1985-1998 metais rašyti eilėraščiai. Knygos struktūra yra kiek neįprasta, nes kiekvieną skyrių palydi aštuoneiliai, lyg apibendrinantys mozaikiškus vaizdus.
Giliai kiekvienos šeimos širdy glūdi daugybė užmirštų pasiaukojimų. Kai pagrindinėje Seulo metro stotyje lyg į vandenį prapuola 69-erių Pak Sonjo, jos vyras ir vaikai nieko nelaukdami imasi paieškų. Kankinanti nežinia, kaltinimai ir nesibaigiantys ginčai prieš akis atveria niekad anksčiau nesuvoktą tiesą: nė vienas jų iš tikro nepažino savo mamos. Keturi savitų balsų herojai, leisdamiesi į… Skaityti toliau »
Daiva Čepauskaitė – poetė, dramaturgė, aktorė. Šiame rinkinyje skelbiamos trys autorės pjesės: „Pupos“, „Musė“ ir „Aš tave užmiršau“. 2007 m. už pjesę „Pupos“ D. Čepauskaitė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia nacionalinės dramaturgijos autorė. 2011 m. už pjesę „Aš tave užmiršau“ Sugiharos fondo paskelbta Tolerancijos žmogumi. Užtenka perskaityti nors vieną Daivos Čepauskaitės eilėraštį, kad suprastum:… Skaityti toliau »
Apgriuvusio miesto skersgatvyje įsikūrusios muzikos parduotuvės savininkas Frankas dieną naktį padeda savo lankytojams ne tik išsirinkti reikiamą plokštelę, bet ir numalšinti kankinančias mintis, išgydyti skaudamą širdį. Tačiau vieną dieną prie jo durų nualpsta paslaptinga mergina žaliu paltu. Ilzė Brauchman. Ilgi jų susitikimai ne tik atskleidžia paslaptingą Ilzės istoriją, bet ir atveria skaudžias Franko praeities žaizdas,… Skaityti toliau »
„Štai dar viena tragedija, kurios siužetas paimtas iš Euripido“, – taip rašo Jeanas Racine’as „Faidros“ pratarmėje. 1677 m. sausio 1 d. Paryžiaus Burgundijos rūmų teatre suvaidinta tragedija užbaigė nepaprastai intensyvų ir produktyvų, daugiau kaip dešimtį metų trukusį dramaturgo gyvenimo tarpsnį. Pradedant 1664 m. Moli?re’o trupės parodyta „Tėbaida, arba Broliai priešai“, sukurtos devynios tragedijos, atvertusios naujos… Skaityti toliau »
[…] Šią draminę trilogiją laikyčiau savotišku nacionaliniu epu ar mitu apie mūsų pradžią, apie tuos pagrindinius elementus, iš kurių išaugo, nuo kurių ir prasidėjo tai, ką vadiname Lietuva: valstybės kūrimas („Mindaugas“), rašto ir knygos kūrimas („Mažvydas“), gėrio ir grožio, dvasinių žmogaus idealų statyba („Katedra“). Draminė apysaka „Daukantas“, šioje knygoje pateikiama kaip epilogas, tarsi susumuoja, „uždaro“… Skaityti toliau »
Penkių veiksmų draminė poema
Žinomo poeto ir teatro kritiko Valdo Gedgaudo naujų eilėraščių knyga, parengta spaudai paties poeto, bet išleista jau po ankstyvos jo mirties. Respublikinėje spaudoje poetas debiutavo 1987 m. Studijuodamas Vilniaus universitete, 1991 m. jis subūrė poetų grupę „Svetimi“, kuri 1994 m. išleido savo kūrybos antologiją tuo pačiu pavadinimu. 1994 m. skaitytoją pasiekė pirmoji knyga „Kapsulė“. Vėliau… Skaityti toliau »
Dviejų dalių drama-poema
Trijų dalių poema („Pragaras“, „Skaistykla“, „Rojus“) – alegorija, simbolizuojanti krikščionybės tiesas, vaizduojanti po Pragarą ir Skaistyklą Vergilijaus vedžiojamą Dantę. Vėliau Rojuje Beatričės dėka poetas atsiveria apmąstymams apie Dievą. Dieviškoji komedija dažnai apibūdinama kaip poetinė viduramžių ir ankstyvojo Renesanso enciklopedija. Dieviškosios komedijos leidimas su Gustavo Dorė iliustracijomis pirmą kartą pasirodė XVIII a. septintajame dešimtmetyje. Žymiojo prancūzų… Skaityti toliau »
Morisas Meterlinkas (1862-1949) – Belgijos rašytojas, 1911 m. apdovanotas Nobelio premija. Sprendžiamas konfliktas tarp vidinio žmogaus regėjimo – mirties nuojautos ir realaus pasaulio.
Trilogija „Probočių šėšėliai“ Vydūnas sukūrė 1900-aisiais, 1901 m. Pradžioje pastatė spektaklį su Tilžės lietuvių giedotojų draugijos nariais. Vydūnas atskleidė žmogaus sąmoningumo pabudimo svarbą, iškėlė lietuvių tautinės tapatybės suvokimo būtinybę. Trilogijoje į istoriją žvelgiama kaip į dramatišką lietuvių sąmoningumo nuopolių ir pakilimų procesą.
Leidinyje skelbiama reikšmingiausios prancūzų ir vokiečių viduramžių herojinės poemos „Rolando giesmė” ir „Nibelungų giesmė”. Jose vaizduojama karžygių kovos, jų narsa ir herojiški žygiai.