Vladas Braziūnas savo eilėraščiais – ne tik kalbos meistras, kaip statybinę medžiagą kūrybingai naudojantis tarmybes, frazeologizmus, mitologizmus, etnologizmus, baltiškosios kultūros žodinę emblematiką. Poetas – ir restauratorius, kuriam svarbiausias vektorius, naudojant bet kurį įvaizdį – grįžtamasis ryšys su istorija ir priešistore, didysis, amžinasis grįžimas į pradžią. Į žmogaus ir žmonijos pradžią, į tikėjimo ir dievoieškos… Skaityti toliau »
Φαρμακσν ‒ senosios graikų kalbos žodis, reiškiantis ir vaistą, ir nuodą. „Poezija ‒ tai psichotropinis vaistas“, ‒ teigia eilėraščių rinkinio „Užrašai ant receptų“ autorius Tadas Žvirinskis. Ar reikia šiam vaistui recepto? Ar jį išrašyti turi pats autorius? Ir ar išvis reikia žmogui tapti pacientu, t. y. skaitytoju? Be abejo ‒ jei tik jis pasiryžęs rizikuoti… Skaityti toliau »
Klumpės, berželiai ir tyra meilė gimtajai žemei? Ne! Lietuvių literatūra jau seniai išlipo iš klumpių, apsiavė sportbačius ir išėjo pasidairyti po triukšmingas miesto gatves. Trumposios prozos rinktinė „Troleibuso istorijos“ kviečia į vaizduotės kelionę per šiuolaikinę Lietuvą. Kelionės maršrutas sudarytas iš penkiolikos per pastaruosius tris dešimtmečius parašytų apsakymų, kuriuos sieja atvirumas urbanistinei aplinkai, sąmojis, pasakojimo… Skaityti toliau »
Po ilgesnės pertraukos pasirodantis Sauliaus Šaltenio romanas „Demonų amžius“ – tai didelės meilės, šviesių vilčių ir tragiškų praradimų kupina poetės gyvenimo istorija. Kartu tai šėtoniškų ideologijų amžiaus – demonų amžiaus – kronikos. Knygoje taip pat spausdinami du S.Šaltenio dramos kūriniai: naujas populiarios pjesės „Jasonas“ variantas ir drama gyvoms lėlėms „Ija ir Europa“. Kaip… Skaityti toliau »
Rinktiniai eilėraščiai Serijos „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai“ septynioliktoji knyga. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko rinktiniai eilėraščiai iš 1987-2006 m. išėjusių lyrikos rinkinių. Knygoje „Vienišos vėliavos“ atsiskleidžia poeto kūrybos spektras – nuo savito santykio su lyrikos tradicija iki originalios šiuolaikiškos kalbėsenos, nuo švelnaus lyrizmo iki grakščių ironizavimų.… Skaityti toliau »
Pokalbis apie literatūrą, gamtą, dievoiešką. „Betliejaus avytė“ tęsia svarbiausias Rimvydui Stankevičiui temas – tai pokalbis apie literatūrą, gamtą, dievoiešką, susirūpinimas dabartinės visuomenės moraline sveikata ir kultūrine branda, idealizmo ir patriotizmo temos – visa tai svarbu autoriui, už pilietinį ir moralinį angažuotumą apdovanotam Jurgos Ivanauskaitės literatūros premija. Su jaunesniais skaitytojais nuoširdus kontaktas mezgasi per… Skaityti toliau »
Poetas Rimvydas Stankevičius ir dailininkas Šarūnas Leonavičius siūlo pasinerti į pasaką. Kol pūgos sublokšti pakeleiviai pasakoja nutikimus, laumės buria, užkeikia, pradangina… Kas gi ten vyko ir kodėl kilo pūga?
Nuo Adomo ir Ievos laikų pasaulis taip sutvarkytas , kad mes dažniausiai nejaučiame, kiek ir ko slepia mūsų sąmonė, kur mes klystame, o kokių galimybių neišnaudojame. Perskaitęs šią knygą Jūs pasijusite lyg būtumėte valgęs arba matęs ragaujančius Adomo valgyto pažinimo obuolio skiltelę, pajusite jos skonį ir visas valgymo pasekmes, o gal net perkainosite savo… Skaityti toliau »
Naujoje Petro Venclovo apsakymų knygoje ˜„Žingsniai“ einama nuo socialinės tematikos prie šiuolaikinio psichologiškumo, neįprasto meninio vaizdo, žaismės ir postmodernaus pasakojimo bei kalbėjimo, atveriančio mįslingus tikrovės kontūrus, prieštaringus charakterius.
Skaitytinė drama
Mindaugas Nastaravičius (g. 1984) – poetas, dramaturgas, žurnalistas. 2010 metais, laimėjęs Rašytojų sąjungos organizuotą „Pirmosios knygos“ konkursą, išleido eilėraščių rinkinį „Dėmėtų akių“, buvo apdovanotas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų debiutą. Kūryba versta į anglų, prancūzų ir rusų kalbas. Mo, mielas skaitytojau, mo! Poeziją įmanu rasti ir šiuolaikinės poezijos knygose. Poezija, kūryba (poiēsis graikiškai… Skaityti toliau »
Populiaraus, legendinio poeto Pauliaus Širvio (1920-1979) eilėraščių rinktinė, papildyta jo meilės laiškais. Ši knyga skiriasi nuo kitų žinomo poeto kūrybos leidinių – žymimos eilėraščių parašymo datos ir jie pateikiami laikantis nustatytos kūrybos chronologijos.
„Lietuvių literatūros lobynas. XVIII a.“ Kristijono Donelaičio (1714–1780), lietuvių grožinės literatūros pradininko, klasikinės poemos ir pasakėčių naujas leidimas. Spaudai jį parengė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas tekstologas dr. Mikas Vaicekauskas. Viršeliui panaudotas atvirukas su Tolminkiemio vaizdu iš Lutzo Wenau archyvo.
Partizanų, ryšininkų, rezistencinės kovos rėmėjų gyvenimai miniatiūrų romane „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ Literatūrinės miniatiūros vaizdingai perteikia buvusių partizanų, ryšininkų, rezistencinės kovos rėmėjų gyvenimą, pokario Lietuvos realybę. Beatodairiška drąsa ir bailumas, ištikimybė laisvės idealams ir išdavystės, rimti apmąstymai ir šelmiška šypsenėlė, tikrumas ir meninė išmonė – visa tai susiję, susipynę, o gal sąmoningai supinta,… Skaityti toliau »
„Du lagaminai“ – lyrinė proza, papildyta komiškomis istorijomis. Kūrinių veikėjos – naivios, romantiškos keistuolės, nepritampančios prie šiurkščios realybės. Psichologines kolizijas išprovokuoja liga, mirtis, jausmų drama, emigracija, skirtingų tautybių ir epochų susidūrimai. Moralės svarstymų akiratyje atsiduria pažeidžiamiausi visuomenės nariai. jautriai įsiklausoma į žmogaus likimą, gerbiant jo kitoniškumą ir laisvę. Lyrinę prozą papildo komiškos istorijos.… Skaityti toliau »
„Trys mylimos” – kelionių esė apie Turkiją, Bulgariją ir Gruziją. Po Stambulą Herkus Kunčius žvalgosi kultūrininko žvilgsniu, prisimindamas Orhano Pamuko, Josifo Brodskio ir Adomo Mickevičiaus refleksijas. Stambulo – miesto chameleono – istorija ir architektūra, skirtingų kultūrų atodangos veriasi tapybiškai ir įtaigiai. Apie Bulgariją ir Gruziją pasakojama valiūkiškai, nes tai – viešnagės pas draugus menininkus. Gyvo temperamento žmonės, jų… Skaityti toliau »
Eilėraščių kalba, atsisakiusi žinomų poetizmų. Apysakų knygos „Sudie, mokykla“ (2001) ir poezijos rinkinio „Heterų dainos“ (2008) autorės Giedrės Kazlauskaitės naujų eilėraščių knyga. Tai, ką patiriu, kas mane ištiko, ką prisimenu iš vaikystės ir ką išgyvenu dabar, – užrašau poezijos kalba. Kalba, atsisakiusia žinomų poetizmų. Ši kūrybinė nuostata aiškiai skiriasi nuo literatūros „darymo“.… Skaityti toliau »
„Upeivė“ – rašytojos, žurnalistės Gintarės Adomaitytės knyga. Ją sudaro trys dalys: apysaka, novelės ir eseistika. Knygoje aprašoma Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų atmosfera, dairomasi po Švediją, Italiją ir kitas šalis, svarstoma apie urbanistikos ir gamtos santykį, atskleidžiami žmogaus lemties paradoksai. Apysaka „Upeivė“ stebina netikėtais siužeto vingiais, realybės ir išmonės jungtimi, žaismingu stiliumi, romantikos pojūčiu. Svarbiausias… Skaityti toliau »
Ketvirtoji žinomos prozininkės ir vaikų rašytojos Emilijos Liegutės lyrikos knyga priverčia susimąstyti apie žmogaus laikinumą Žemėje ir anapusybę. Nuoširdžiai atskleidžiami sudvasinti subtilūs išgyvenimai, ryškėja tapybiški sąmonės bei pasąmonės vaizdiniai, ryšys su gamta ir tikėjimas Dievo esatimi.
Knygą „Grįžimai Lietuvon“ sudaro laiškai, rašytojų skirti vienas kitam, ir tekstai apie vienas kitą: Czesławo Miłoszo poezija, esė, laiškai, atsiminimai ir vertimai, susiję su Tomu Venclova, ir Venclovos eilėraščiai, vertimai, atgarsiai, komentarai, esė ir apžvalgos, skirtos Miłoszui. Lig šiol šių dviejų mąstytojų tekstai nepraranda aštrumo: jiedu reprezentuoja skirtingų kartų patirtis, dviejų kalbų gyvybingumą ir… Skaityti toliau »