Apie vieną žymiausių tarybinių aviatorių – daug naujų dokumentų, iliustracijų. Autorius remiasi žymių karvedžių G. Žukovo, A. Vasilevskio, R. Malinovskio, žinomų rašytojų E. Hemingvėjaus, K. Simonovo ir kt. atsiminimais.Vertimą iš rusų kalbos rezenzavo dimisijos generolas majoras Pranas Petronis
„Mūsų meilė buvo toks gilus sapnas, kad niekam, nė vienam iš retų aplinkoje pasitaikiusių perspėjimų nepavyko manęs pažadinti. Groteskiškiausias košmaras. Bevardė prievarta.” XX a. devintojo dešimtmečio vidurio Paryžiuje trylikametė V., auginama išsiskyrusios mamos, knygomis bando užpildyti tuštumą, kurią paliko tylos siena atsitvėręs tėvas. Per vieną vakarienę ji susipažįsta su G. – garsiu rašytoju, apie kurio… Skaityti toliau »
Serija: „II Pasaulinis karas #47“. „Pianistas: nepaprasta vieno žmogaus išgyvenimo Varšuvoje 1939–1945 metais istorija“ – skaudus ir asmeniškas kompozitoriaus Władysław Szpilman liudijimas apie Holokaustą. Išgyvenęs Antrąjį pasaulinį karą Władysław Szpilman pasinėrė į gilią depresiją ir negalėjo nustoti savęs kaltinti už tai, kad jis išgyveno, kai tuo tarpu visi artimieji žuvo. Knyga „Pianistas“ – prisiminimų knyga,… Skaityti toliau »
„Čia nieko nėra tikra ir viskas yra tiesa.” – Jim Carrey Susipažinkite su Jimu Carrey’iu. Žinoma, jis yra beprotiškos sėkmės sulaukusi ir mylima kino žvaigždė, besimaudanti turtuose ir garbėje, – bet vienišas. Galbūt geriausi jo laikai jau praėjo. O gali jis netgi… priaugo svorio? Išmėgino įvairias dietas, pakeitė kelis guru, glostinėja Izraelio specialiųjų užduočių tarnyboje… Skaityti toliau »
Eddie Jaku knyga „Laimingiausias žmogus žemėje. Aušvicą išgyvenusio šimtamečio atsiminimai“ – autoriaus paminklas žuvusiems žydams ir paguoda gyviesiems. Tai išmintingas ir optimistinis kūrinys apie patirtis, kuriose optimizmo rasti sunku. Visgi, Eddie Jaku save vadina laimingu. Vokietijoje žydų šeimoje gimęs Eddie Jaku tebuvo jaunuolis, kai jo pasaulis apvirto aukštyn kojomis. 1938 metų lapkritį SS banditai sumušė… Skaityti toliau »
#1 „New York Times” bestseleris. Kinų išmintis teigia, kad prieš įveikdami pabaisą, pirmiausia turime ją paversti gražia.Šią kinų patarlę Sara Vilson (Sarah Wilson) pirmiausia aptiko psichiatrės Kėjos Redfild Džeimison (Kay Redfield Jamison) memuaruose „Neramus protas” (An Unquiet Mind). Ji tapo raktu, padėjusiu rašytojai suprasti visą gyvenimą trunkančią savo pačios kovą su nerimu. S. Vilson –… Skaityti toliau »
Kodėl aš parašiau šią knygą? Todėl, kad tyla yra beprasmė. Todėl, kad toks esu ne vienas. Todėl, kad žinau, kaip jaučiasi žmonės, kuriems psichiatras ligos istorijoje įrašo diagnozę. Rašiau, kai skaudėjo, kai gelbėjausi nuo svečių ir balsų savo galvoje, minčių apie savižudybę. Dvasios liga Lietuvoje – vis dar stigma. Taip ir liks, jei tylėsime. Stebėkite… Skaityti toliau »
Rytų Prūsija, 1945 metai. Su vaikais bėgdama nuo sovietų armijos, badu miršta septynmetės Lyzabetės mama. Lyg to būtų maža, ieškodama maisto mergaitė pasimeta nuo vyresniųjų brolio ir sesers ir vienui viena atsiduria Lietuvoje. Čia metų metus klajoja, nakvoja daržinėse, tvartuose arba po tiltais, elgetauja, vagiliauja, stengdamasi išgyventi. Jos niekam nereikia, ji niekam nerūpi. Ją… Skaityti toliau »
Knygoje „Mes – vilko vaikai“ vokiškai rašanti švedų-suomių žurnalistė Sonya Winterberg pasakoja apie 1944-uosius metus, kai Raudonoji Armija kirto Rytų Prūsijos sieną, priversdama milijonus vietinių vokiečių trauktis į vakarus. Tais metais tūkstančiai Karaliaučiaus regiono be tėvų likusių vaikų tapo šios katastrofos įkaitais ir Lietuva, ką tik vėl okupuota Sovietį Sąjungos, jiems atrodė paskutine išsigelbėjimo viltimi.… Skaityti toliau »
Karo metais Mačernį lydėjo sudėtingų išgyvenimų gama. 1943 m. uždarius Vilniaus universitetą, Vytautas grįžo į gimtąją Šarnelę. Vytautas ir Bronė jau buvo gavę Vilniaus miesto burmistro leidimą tuoktis (1943 08 12), tačiau vestuvės neįvyko. Sudėtingus sužadėtinių jausmus temdė karo metai, draugų planai emigruoti, kai 1944 m. Rusija okupavo Lietuvą. Nors sviedinio skeveldra nutraukė Mačernio gyvenimą,… Skaityti toliau »
„Užrašai iš Rokantiškių“ – garsaus Lietuvos muzikologo Donato Katkaus atsiminimai. Knygą sudarė muzikos kritikė Rasa Murauskaitė. Donatas Katkus yra gerai žinoma asmenybė. Jis dirigentas, muzikologas, Valstybinio Vilniaus kvarteto ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas, festivalių organizatorius, profesorius. Muzikologas yra įvairių muzikinių iniciatyvų įkūrėjas, organizatorius, žmogus, kuris daug keliavo, bendravo su valstybių lyderiais, prisidėjo prie mūsų… Skaityti toliau »
Istorijos entuziastė Jolita Bernotienė ir istorikė Ingrida Jakubavičienė kviečia Jus susitikti su pirmąja nepriklausomos Lietuvos valstybės ponia – Sofija Smetoniene. Herojė prabils iš savo laiškų ir amžininkų atsiminimų, papasakos, kokia ji buvusi žmona ir mama, prezidento partnerė ir patarėja. Istorikai pridurs, kad taip pat ir visuomenės veikėja, puoselėjusi Lietuvos diplomatinius ryšius su Kaune rezidavusiais užsienio… Skaityti toliau »
Nepaprasta Paramahansos Joganandos gyvenimo istorija, viena iš 100 geriausių XX a. dvasinių knygų, nukels jus į šventųjų ir jogų, mokslo ir stebuklų, mirties ir prisikėlimo pasaulį. Džiugindamas sielą išmintimi ir žavėdamas sąmoju autorius atskleidžia sudėtingiausias gyvenimo ir visatos paslaptis, atveria mūsų širdis ir protus kviesdamas įsileisti džiaugsmą, grožį, suvokti beribes dvasines galimybes, – jų yra… Skaityti toliau »
Coco Chanel vardas tikrai girdėtas daugeliui. Net visiškai nesidomintys mada žmonės yra girdėję apie garsiuosius kvepalus „Chanel nr.5“. Legendinis patarimas moterims spintoje turėti mažą juodą suknelę, tinkamą bet kokia proga, taip pat priklauso Coco. Tačiau prieš tapdama mados ikona ji tebuvo paprasta vaikų namuose augusi mergaitė. Alfonso Signorini biografijoje „Coco Chanel. Gyvenu tik kartą“ pasakoja… Skaityti toliau »
Lenkiškai rašęs poetas bei publicistas Vladislavas Sirokomlė 1860 metais parašė ir po metų Vilniuje išleido Lietuvos kraštotyros ir kelionių įspūdžių knygą „Nemunas nuo versmių iki žiočių”, kurią į lietuvių kalbą 1922 metais išvertė Vasario 16-osios Akto signataras, diplomatas Kazys Bizauskas. 1933 metais knyga išleista Kaune, o 1991 metais – Vilniuje. Sirokomlės kelionių aprašymai pažintinės vertės… Skaityti toliau »
Darbas galėtų sudominti lietuvių literatūros, tautosakos, knygotyros, mokslo ir politinės istorijos specialistus, kultūros tyrėjus, dėstytojus, mokytojus, studentus ir visus tuos, kuriems rūpi iškilios savo krašto asmenybės, lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės praeitis.
Karo meto dienoraštį sudaro 3 tomai. Pirmasis tomas nušviečia 1914 metų tarptautinę politinę situaciją ir Pirmojo pasaulinio karo pirmuosius metus.
Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės „Karo meto dienoraščio“ trečiasis tomas yra vienas iš šio kūrinio tomų, kuris per 91 metus nuo jo parašymo nebuvo nė karto išleistas visas.
Penkiasdešimt metų atidavęs Lietuvos televizijai ir 2019 m. vasarą paprašytas iš jos išeiti, ne kartą už originalius reportažus apdovanotas Lietuvos nusipelnęs žurnalistas Skirmantas Pabedinskas nenori tyliai atsisveikinti su žiūrovais. Jo veidas ir balsas pažįstamas visiems Lietuvos žmonėms, su jo reportažais užaugo kelios kartos. Tai žmogus legenda, sukūręs beveik 26 000 reportažų ne tik Lietuvoje, bet… Skaityti toliau »
Marina Abramović – viena garsiausių šių dienų menininkių, vadinama „performanso krikštamote”. Nepaprastai charizmatiška, bebaimė, dramatiška ir minias įkvepianti menininkė bei unikalūs jos pasirodymai, balansuojantys ant baimės, skausmo ir išsekimo ribos, prikausto milijonų žmonių dėmesį jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Tai kūrėja, kurios performansai skirti ne tik stebinti, bet ir kvestionuoti egzistencinius klausimus, provokuoti ir patikrinti… Skaityti toliau »