Temos Archyvai: Biografijos

Sophia Amoruso — Girlboss. Mano sėkmės istorija

Tu atsakingai vertini savo gyvenimą, tačiau nesusireikšmini ir nežiūri į save per daug rimtai. Gali užkariauti pasaulį ir jį pakeisti. Tu esi kieta. SOPHIA AMORUSO (Sofija Amoruzo; g. 1984 m.) – įžūli ir nepaprastai energinga mergina, kuri prekiaudama vintažiniais drabužiais sukūrė daugiamilijoninės vertės verslą – mados bendrovę Nasty Gal. 2016 m. žurnalas Forbes ją… Skaityti toliau »

Sam Yossman & Inga Liutkevičienė — Šaltojo karo samdinys

Lietuvoje gimęs, kelis dešimtmečius Londone gyvenantis žurnalistas ir vertėjas Sam Yossman (Semas Josmanas) biografinėje knygoje vaizdingai aprašo pokario Vilnių, klajones po buvusią Sovietų Sąjungą ir neformalias jaunimo grupes, kurios būrėsi spontaniškai kaip atsvara tuometei ideologijai. S. Josmanas Sovietų Sąjungos piliečiams, kurie slapčia klausėsi BBC radijo laidų, žinomas pseudonimu Sam Jones (Sem Džons). Milijonai klausytojų… Skaityti toliau »

Pete Earley — Draugas Ž. Rusijos šnipo, veikusio Amerikoje po Šaltojo karo, paslaptys

Šnipų vadovas, perbėgėlis, dvigubas agentas – tai nepamirštama ir neišgalvota istorija žmogaus, kuris vadovavo Rusijos šnipinėjimo programai Jungtinėse Valstijose po Šaltojo karo. 1991 m. Sovietų Sąjunga žlugo, pasibaigė Šaltasis karas ir prasidėjo pasaulio pertvarka. Viskas tartum pasikeitė. Tačiau vienas dalykas liko – šnipai. Nuo 1995 m. iki 2000 m. aukščiausio rango Rusijos užsienio… Skaityti toliau »

Meilė Jančorienė — Nerimo akmuo. 12 negirdėtų būdų depresijai, nerimui, stresui įveikti

Sveikatos temų žurnalistė Meilė Jančorienė, stebėdama nelaimingas šeimas, kurių centre dažnai atsiduria depresija susergančios moterys, ryžosi parašyti netradicinę knygą. Tačiau tai – ne sunkiai skaitomas medicinos vadovėlis, o atvira ir jausminga publicistinė avantiūra. M.Jančorienės knyga „Nerimo akmuo. 12 negirdėtų būdų depresijai, nerimui, stresui įveikti” yra tarsi verbalinis antidepresantas, nesukeliantis jokio šalutinio poveikio. Knygos centre –… Skaityti toliau »

Māra Zālīte — Penki pirštai

„Penki pirštai” –  geriausias 2013-ųjų Latvijos prozos kūrinys. „Penki pirštai” – autobiografinis romanas. Jame pasakojama apie penkiametės Lauros kelionę iš Sibiro į Latviją. aprašomi pirmieji įspūdžiai nepažįstamoje, bet išsvajotoje Tėvynėje, gyvenimas sovietinėje tikrovėje, jautrūs santykiai su tėvais ir seneliais, piešiamas didžiulis, neaprėpiamas mergaitės fantazijų pasaulis. Visos patirtys atskleidžiamos vaiko lūpomis, tad istorija įgauna… Skaityti toliau »

Laima Abraitytė — Atsigręžus

Aprėpti mokyklos gyvenimą, kurio ir dalyvis, ir stebėtojas buvai beveik ištisą pusę šimto metų, – neįmanoma, ne mano jėgom. Rankioju laiko nuoskilas. Kas giliai širdin įkrito. Tikrai tai net ne patys svarbiausi dalykai. Bet jeigu per pusšimtį metų iš atminties neišdilo, tai gal jie ir ne visai atsitiktiniai? Savojo laiko nei tamsinti, nei… Skaityti toliau »

Inga Liutkevičienė — 15 metų su Galina Dauguvietyte: kas liko nutylėta?

Žurnalistė Inga Liutkevičienė pagal Galinos Dauguvietytės pasakojimus parašė tris didžiulio populiarumo sulaukusias knygas: „Perpetuum mobile” (2002), „Post scriptum” (2006) ir „Dialogai su savimi” (2010). Per 15 darbo ir draugystės metų pažinusi režisierę iš arti, mačiusi ją įvairiose gyvenimo situacijose, Inga Liutkevičienė pelnytai vadinama Galinos Dauguvietytės biografe. Žurnalistė yra 18 biografinių, populiariosios psichologijos ir… Skaityti toliau »

George Prochnik — Nepakeliama tremtis: Stefanas Zweigas pasaulio pakraštyje

…istorija kartojasi, ir tai, kas pirmą kartą įvyksta kaip tragedija, antrą kartą įvyksta kaip farsas. Zweigo gyvenime farsas visada būdavo pirmiau, o antrą kartą įvykdavo tragedija. Jis ne kartą rašė, kad Europa nusižudė. Negalėjo užslopinti jausmo, kad jam niekur nebėra vietos, nebėra kur iškeliauti. Viskas, ką jis dabar darė, dvelkė užuominomis, kad viskam atėjo… Skaityti toliau »

Aurimas Švedas — Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus

„Patirtys, apie kurias aš Jums ką tik papasakojau, leido man suvokti, kad gyventi irgi yra menas, kad gyvenimui irgi reikalinga prasmė, tema ir ritmas.“ Irena Veisaitė Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo… Skaityti toliau »

Alain de Botton — Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą

„Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą“ – kasdienio gyvenimo filosofija, kuri padės nustoti švaistyti ir pradėti branginti gyvenimą. Ir kas galėjo pamanyti, kad Proustas, didysis prancūzų literatūros klasikas, taps puikiu patarėju, kaip mums prasmingai gyventi šiandien? Genialus rašytojas suprato, kad gyvenimo esmė bei vertė susideda iš kasdienybės smulkmenų. Paklauskite savęs, ar mokate mėgautis atostogomis,… Skaityti toliau »

Noelle Hancock — Mano metai su Eleonora

Netekusi iš pažiūros stulbinančiai gero pramogų tinklaraštininkės darbo, Noelle Hancock nebežinojo, ko griebtis. Ilgus metus ji rašė apie įžymybių gyvenimus, tačiau pamiršo, kaip gyventi savąjį. Anksčiau ambicijų ir pasitikėjimo savimi nestokojusi jauna moteris pasijuto sugniuždyta ir, rodos, visiškai neteko drąsos, kol kartą įkvėpimą naujam gyvenimui jai padovanojo užrašas ant sienos kavinėje: „Kiekvieną dieną padaryk vieną… Skaityti toliau »

Michael Walzer — Kritikų draugija

Serija: „ALK #1“. Garsus šiuolaikinis filosofas aptaria vienuolikos žymiausių XX a.visuomenės kritikų G.Orwello, A.Camus, S.de Beavoir, M.Foucault ir kt. kūrybą, jų požiūrį į įvairias politines sitemas, pabrėždamas nuolatinę įtampą, kuri kyla tarp siekimo atsiriboti nuo kritikuojamos visuomenės ir mėginimo prisitaikyti prie jos.

Hans von Luck — Savojo laiko belaisvis

Knygoje gyvai vaizduojamas Vermachto karininko gyvenimas ikikarinėje Vokietijoje, autoriaus išgyvenimai įvairiose Antrojo pasaulinio karo arenose: Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Šiaurės Afrikoje, Normandijoje, paskutinėmis karo dienomis prie Berlyno. „Šiuose atsiminimuose atsiskleidžia stebėtinas gyvenimas. Pradedame nuo jauno prūsų aristokrato, kuris, laikydamasis šeimos tradicijos, įstoja į kariuomenę. Regime, kaip jis ugdomas, lydime jį kelionėse, stebime Hitlerio iškilimą, matome… Skaityti toliau »

Ben Macintyre — Šnipas tarp draugų

Kimas Filbis (Kim Philby) – įžymiausias XX a. šnipas, Kembridžo universiteto auklėtinis, talentingas Britanijos slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 pareigūnas, kuris ištisus dvidešimt metų išdavinėjo Sovietų Sąjungai savo draugus ir šalį. K. Filbį ir kitus du šnipus – Nikolą Eliotą (Nicholas Elliott) ir amerikietį Džeimsą Džyzų Engltoną (James Jesus Angleton) siejo tokia pat kilmė, toks pat… Skaityti toliau »

Helmut Altner — Mirties šokis Berlyne

Helmutas Altneris, pašauktas į Vermachtą praėjus dviem dienoms nuo savo septynioliktojo gimtadienio, paskutinėmis „Trečiojo reicho” žlugimo savaitėmis kovojo Oderio fronte ir Berlyne. Jo dalinys, sudarytas daugiausia iš 1928 metais gimusiųjų kartos ir apmokytas tiesiai už fronto linijos, per sovietų puolimą prie Oderio bei atsitraukimą į Berlyną patyrė didžiulių nuostolių. Vėliau gatvių kautynėse Špandau, prie Zoologijos… Skaityti toliau »

Guy Sajer — Užmirštas kareivis

Į daugelį pasaulio kalbų išverstuose jauno kario – pusiau prancūzo, pusiau vokiečio – atsiminimuose įtaigiai perteikiamas visas Rytų fronto Antrojo pasaulinio karo metais siaubas. Prasidėjus karui, autorius su tėvais gyveno Elzase. Pakerėtas puikiai veikiančios vokiečių karo mašinos, atsiduria tiekimo daliniuose. Ir štai nuo 1942-ųjų rudens jis Rusijoje, – čia rutuliojasi didysis nuotykis. 1943-ųjų gegužę… Skaityti toliau »

Gereon Goldmann — Tavo sparnų ūksmėje

Gereonas Goldmannas (1916-2003), pranciškonų vienuolis, po karo išgarsėjęs socialine veikla Japonijoje, kur buvo pramintas „Tokijo skudurininku” ir imperatoriaus apdovanotas aukšto rango ordinu, įtaigiai bei pagauliai dalijasi atsiminimais iš karinės tarnybos Antrojo pasaulinio karo metais. Pašauktas kareiviu į Vermachtą, netrukus atsiduria Waffen-SS. Dalyvauja Prancūzijos kampanijoje. Kai raštu viešai išreiškė nepritarimą nacių pasaulėžiūrai, iš SS gretų… Skaityti toliau »

Icchokas Rudaševskis — Vilniaus geto dienoraštis

Icchaoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“ – Mindaugo Kvietkausko iš originalo (jidiš) kalbos į lietuvių kalbą išverstas, 1944 m. liepą buvusio Vilniaus geto teritorijoje, vieno Dysnos gatvės namo palėpėje, rastas penkiolikmečio berniuko dienoraštis, apipavidalintas knygų dailininkės Sigutės Chlebinskaitės. Icchoko Rudaševskio (1927-1943) užrašai – pasaulyje gerai žinomas ir svarbus Holokausto istorijos šaltinis. Nuo labiausiai pasaulyje žinomo Amsterdamo… Skaityti toliau »

Rimantas P. Vanagas — Avižienio algoritmas ir kiti gyvenimo ritmai

Prieš skaitytojo akis atsiveria dramatiška vieno žmogaus – mokslininko Algirdo A. Avižienio – kelionė nuo vaikystės iki pasaulinio pripažinimo. Tame kelyje jį lydi, moko ir drąsina trys „krikštamotės”: gimtoji Lietuva, karo sugriauta Vokietija su pabėgelių stovyklomis, Jungtinės Amerikos Valstijos, tapusios antraisiais namais. Aistringas knygos herojaus veržimasis į mokslo viršukalnes, aktyvi organizacinė veikla vainikuojama išskirtine sėkme,… Skaityti toliau »

Povilas Gaidelis — 100 širdžių – ant tėvynės laisvės kovų aukuro. 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų ir pokario partizanų biografijos ir svarbiausi veiklos epizodai

Leidinyje „100 širdžių – ant tėvynės laisvės kovų aukuro“, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, pateikiamos šimto Lietuvos didvyrių – 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų ir pokario partizanų biografijos ir svarbiausi veiklos epizodai. Šimtas didvyrių – mažytė dalelė iš dešimčių tūkstančių patriotų, kurie kovojo ir krito nuožmioje, nelygioje kovoje su žiauriais okupantais. Aš… Skaityti toliau »