Marinistines noveles parašė tolimojo plaukiojimo kapitonas – žmogus, kuriam jūra yra ir jo duona, ir gyvenimo pašaukimas. Pagal kuklius lietuviškosios marinistikos pavyzdžius Sigitas Šileris su šia knyga iššoka į viršų, ir kol kas nematyti, kas jį galėtų nustelbti. Kūriniai, trykštantys jaunatviškumu bei jūros oro prisodinta gyvenimo išmintimi, laiko požiūriu labai įvairūs: vienus pasakojimus kapitonas parašė… Skaityti toliau »
Visa ši knyga, visi (išskyrus vieną) į ją atrinkti tekstai parašyti po skyrybų, panašiai per trejetą metų (didžioji dalis spausdinta kultūros savaitraštyje Šiaurės Atėnai). Po lūžio, kurio vietoje atsiranda tuštuma, tuščia vieta, kur nejauku ir nepakeliama būti, kurioje reikia viską pradėti iš naujo, susikurti pasaulį ir patį save. Kurti peržengiant per prietarus, per savo paties… Skaityti toliau »
Autobiografinė knyga. Apysaka „Trečias gyvenimas“ — apie alkaną vaikystę ir joje įsimetusią skaitymo malonumo ligą, apie jaunystėje atėjusią meilę muzikai ir poezijai, lydimą godaus žiūrėjimo į pasaulį. Kartu tai pasakojimas ir apie kelis kaimo gyvenimus, ypač apie trečiąjį, svarbiausią, „nei aiškiai matomą, nei aiškiai girdimą“, tik nuvokiamą. Esė „žodžio paglostymas“ — tai ištikimybė žodžiui —… Skaityti toliau »
Turinys: Sulbakeno Siunevė, Arnė, Linksmas vaikinas, Vestuvinis maršas / B. Bjornsonas, Badas, Panas / K. Hamsunas, B. Bjornsonas ir K. Hamsunas – kylančios norvegų literatūros kūrėjai / Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė
Išeivijos rašytojo Romualdo Spalio – Giedraičio apysaka apie paauglių gyvenimą prieškario Lietuvoje. Pasakojimas kupinas įvykių, spalvingų charakterių, turi detektyvo elementų. Šia apysaka prasideda autoriaus kūrinių ciklas, pasakojantis apie vienos kartos gyvenimą nuo vaikystės iki brandos. Lietuvoje grožinei literatūrai apie skautus atstovauja gerai žinomas kūrinys – Romualdo Spalio-Giedraičio knyga “Gatvės berniuko nuotykiai”(1952), kuri yra paremta asmeniniais… Skaityti toliau »
Kviečiame į amerikietiškas mokyklines išleistuves! Penkias apysakas jų tema sukūrė populiarios bestselerių autorės, sumaniusios skaitytojus, ypač skaitytojas, pašiurpinti (bet ir prajuokinti), mat išleistuvės šėtoniškos, jose jaunimėliui kortas maišo visokia anapusinė bjaurastis: vampyrai, demonai, giltinės parankiniai ir pan., taip pat veikia stebuklingomis galiomis apdovanotos išvaizdžios panelės.
Apsakymas
Marguerite a Yourcenar (1903–1987) — garsi prancūzų ir belgų rašytoja klasikė, intelektuale, pirmoji moteris, išrinkta Prancūzų akademijos nare (1980), daugelio romanų, esė, eilėraščių rinkinių autorė, istorikė, kritikė. Apsakymų rinkinys „Rytietiškos novelės” pirmą kartą pasirodė Prancūzijoje 1938 m. (angliškai išleistas 1986). Knygą sudaro dešimt apsakymų, kuriuose savitai interpretuojamos Rytų kultūros apraiškų turinčios legendos. Apsakymuose keliami klausimai… Skaityti toliau »
Populiaraus norvegų rašytojo „Sofijos pasaulio“ autoriaus J. Gaarderio knyga apie penkiolikmečio berniuko išgyvenimus, gavus prieš vienuolika metų mirusio tėvo laišką, kuriame rašoma apie paslaptingąją Mergaitę su apelsinais, apie gyvenimą, meilę ir mirtį, apie visatą ir žmogaus vietą joje, apie visa, kas domina ne tik penkiolikmečius, bet ir suaugusiuosius.J. Gaarderis (g. 1952 m.) studijavo filosofiją, teologiją… Skaityti toliau »
Su niekuo nesulyginama Juozo Erlicko proza: juokas pro ašaras.Naujausia poeto, prozininko, Nacionalinės premijos (1997) laureato prozos ir eilėraščių knyga, kuriai, kaip ir kitoms šio autoriaus knygoms, būdinga absurdo poetika, graudi ironija žvelgiant ir į iškilius, ir į varganus mūsų gyvenimo reiškinius.
Trumpos, dažniausiai linksmos, novelės apie suolo draugus Mikę ir Juozapėlį, kuriems visada ir visur kas nors atsitinka.
Edvardukas su kitais kiemo vaikais suka galvą, kaip pamatyti Plonos Onos sandėliuke gyvenantį vaiduoklį, kuris saugo turtuolio Zako brangenybes. Tačiau visos pastangos nueina niekais – Plona Ona išvyksta į Australiją, o Edvardukas tampa gangsterių, kuroe vagia vaikus, taikiniu…
Šios istorijos herojams labai nesiseka. Ponas Vincentas Vinkus turguje nusiperka ne papūgą, o šarką. Rašytojai Onei Vinkei sutrinka medžiagų apykaita ir ji neužbaigia savo knygos. Storulė Julė iškrenta iš televizijos šokių projekto. Šlepečių fabriko direktorius Raulas Aulas ir kiti apsukruoliai verslininkai negauna finansinės paramos. Tačiau Edvardukui pavyksta išsikviesti močiutės Milės „vėlę”. Ji nežino, kas gyvenime… Skaityti toliau »
Šlepečių fabriko direktoriui Raului Aului reikia laimėti teismo procesą. Bet pirmiau Seklys Morka turi surasti ir ant teisėjo Teisučio Straipsnio stalo padėti daiktinį įrodymą — penktą šlepetę, kurią siuvant fabriką ištiko bankrotas. Tai padaryti nėra lengva.Nelengva ir atsakyti į gan paprastą Edvarduko klausimą — kas gyvenime svarbiausia?
Tai „Šlepetės” tęsinys. Autorius toliau pasakoja apie Edvarduką, jo tėtį, mamą, kitus Šaltinių gatvės gyventojus. Edvarduko tėtis netenka darbo. Virš trijų žmonių galvų pakimba sunkūs debesys. Vėl tyčia ar netyčia gelbsti išmintingoji šimtametė – geroji močiutė Milė! Kai atrodo, jog visų laimė ir gerovė jau visai čia pat, atsitinka nenumatytas ir nesusapnuotas dalykas. Bet Edvardukas… Skaityti toliau »
Apsakymuose vaizduojamas kaimo bei miesto vaikų gyvenimas. Pasakojimuose apie mokyklą piešiami patrauklūs ir netipiški mokytojų paveikslai. Autoriui rūpi gerumo, draugystės, žmonių jautrumo, heroizmo kasdieniame gyvenime apraiškos.Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams.
Pirmaklasio Edvarduko tėtis, išeina iš namų… Viską išsineša, tačiau atsitiktinai palieka vieną šlepetę, kurią sūnus saugo kaip brangiausią daiktą.Jei nebūtų tos šlepetės, nebūtų ir šios liūdnai linksmos, beveik detektyvinės istorijos, kurioje dalyvauja viso kiemo vaikai, jų tėvai, kaimynai, policija, šuo Ferdinandas ir net šimtametė močiutė. Šioje graudžiai linksmoje, beveik detektyvinėje, istorijoje dalyvauja ne tik vaikai,… Skaityti toliau »
Pagrindiniai knygos herojai – kaimo bei miesto vaikai: guvus išdykėlis Vaciukas, geraširdis Domukas bei jų draugai. Vaizduojamas vaikų gyvenimas mokykloje, namie, gamtoje. Apsakymams būdingas humoras.
Naujuose ir pakartotinai leidžiamuose apsakymuose gvildenama rašytojos pamėgta tėvų Ir vaikų santykių tema. Autorė nevengia ir tradicinių moksleivių draugystės, mokyklos gyvenimo motyvų.
Pirmoji V. Račicko knyga, kurią sudaro dvi apysakos – „Vieno pavasario istorija“ ir „Kai mes mylėjome vienas kitą“.Abiejų pasakojimų centre – jauni, savojo kelio ieškantys žmonės.