Novelė sudaryta iš 3 dalių. Pirmoje ir antroje dalyje veiksmo laikas apima vieną dieną. Jis nurodytas jau pačiame pirmame sakinyje – tai vasaros metas. Novelės ekspozicijoje nurodyta ir veiksmo vieta – pamiškė. Susipažįstame su dviem veikėjais – Žvairių Petriuku ir Juknių Miku, ganančiais kiaules. Veiksmo užuomazga – įpykusio Pliaugos pasirodymas pamiškėje. Ir štai pirmas įvykis:… Skaityti toliau »
Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, lietuvių literatūros klasikė (1977-1930). Leidinį sudaro novelės („Irkos tragedija“ – apie mažos mergaitės jausmus, gyvenimą, jos skausmingą suaugimą), vaizdeliai, drama „Pančiai”.
Pasakojimas apie vaikų draugystę, netikėtai įsižiebiančią neapykantą ir geros širdies pergalę. Ši istorija yra 6 klases literatūros vadovėlyje ir ji man yra viena gražiausių ir nuoširdžiausių istorijų „Skaitinių“ vadovėlyje. Ši knyga pamoko ir kartais net ir juokina. Ji man labai patiko. Čia kariauja didžiulė draugystė prieš neapykantą. Aišku draugystė nugali. / Moksleivių komentarai
Istorinė apysaka, vaizduojanti, kaip Lietuvos kunigaikštis Kęstutis pabėga iš kryžiuočių nelaisvės, kaip jį išgelbsti jaunas tarnas Alpas, vaikystėje pagrobtas iš Lietuvos, kiek vargų ir pavojų patiria kunigaikštis su Alpu, kol grįžta į tėviškę.
Petro Tarasenkos, archeologo ir rašytojo, knygoje kaip gyva prieš skaitytojų akis iškyla Aukštaitijos miestelio Antakalnio ir Lietuvos istorija, padavimai, legendos, sakmės, XX a. pradžios gyvenimas. Pagaulus, nuotykingas siužetas pasakoja apie dviejų berniukų – Petro ir Vlado – užburtų lobių paieškas.
Paakintas Prano Mašioto pavyzdžio, apie 1924 m. P. Tarasenka ėmėsi rašyti istorijos mokslo populiarinimo knygeles apie Lietuvos – „piliakalnių krašto” – senovės paminklus. Nuo referatyvinės informacijos („Gimtoji senovė) jis perėjo į beletrizuotą pasakojimą apysakose „Praeities vartai” ir „Perkūno šventykloje”. Jų autorius vaizduoja fantastines vaikų keliones iš dabarties į akmens ir žalvario amžių ieškoti „kultūrinio senovės… Skaityti toliau »
Šiame leidinyje spausdinami XXa. pradžios lietuvių literatūros klasiko V. Mickevičiaus – Krėvės apsakymas „Skerdžius” iš rinkinio „Šiaudinėj pastogėj”
Apsakymas
Šiuolaikinio prozininko R. Černiausko apsakymai apie mažo miestelio vaikų gyvenimą, jų pramogas ir išdaigas, apie patirtus išgyvenimus bendraujant tarpusavyje bei susiduriant su suaugusiųjų pasauliu, kuris vaizduojamas itin realistiškai.
„Mielas skaitytojau, nesvarbu kiek Tau metų. Svarbu, kad Tau pasisekė – Tu jau atsivertei knygą, kupiną stebuklų ir paslapčių. Joje atrasi tai, kas negirdima, nematoma, neužuodžiama. O vis dėlto – ir matoma, ir girdima, ir ranka paliečiama. Teikiu Tau vieną patarimą: neskubėk. Skaityk lėtai, mėgaukis. Jei nori dirstelėt praeitin – o kas to nenori? –… Skaityti toliau »
Ši apysaka – tai švelniai graudi vienos šeimos istorija. Apie meilę, išdavystę, pirmąsias gyvenimo pamokas. Apie vaiko juoką ir ašaras. Devynerių metų Nippė, mirus jos tėčiui, su mama persikelia gyventi į sodo namelį. Ten jos augina agurkus. Nippė tesi tėčiui duotą žodį ir kiekvieną dieną groja fleita. Pasislėpusi šiltnamyje – kad kaimynų vaikai nesišaipytų. Po… Skaityti toliau »
Pasakojimas apie aštuonmetį berniuką Sigitą, jau nebe vaiką, bet dar ir ne paauglį, kuris, suaugusiųjų nuskriaustas, trokšta tapti gudrus ir stiprus, kad galėtų jiems atkeršyti, arba geresnis už juos, kad galėtų sugėdyti.
Knygoje publikuotos trumpos pasakos dėl savo alegoriškumo, poetiškumo bei amžinųjų moralinių vertybių aukštinimo lyginamos su H. Ch Anderseno kūryba, o apsakymuose ši rašytoja daugiausia dėmesio skiria nuskriaustam, nelaimingam vaikui, provokuoja skaitytojo užuojautą.
Atvežtas paatostogauti į paprastą kaimo trobą, Kintas viskuo čia bodisi ir netveria be įprastų pramogų ir savo padykusių bičulių. Trokšdamas kuo greičiau ištrūkti, jis surezga avantiūrą, į kurią vis labiau įsipainioja pats ir įpainioja kitus.
„Pavasario balsuose”, pirmą kartą išleistuose 1895m., atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. Jo eilėraščių meninė išraiška yra lengvai suprantama, pasižymi aiškumu, tikslumu, dažnai priartėja prie liaudies dainų poetinio paprastumo ir skaidrumo.… Skaityti toliau »
Tai pažintis su JAV gyvenančio prozininko L. Dovydėno apysaka ir apsakymais. Vaikystės atsiminimai kūriniuose perteikiami įsimenančiais poetiniais vaizdais, gyvais žmonių paveikslais, lanksčia spalvinga kalba.
Apysaka. Vidutiniam mokykliniam amžiui.
Istorinėje apysakoje atkriama ikikrikščioniškosios Lietuvos pagoniškojo tikėjimo kasdienybė, pasakojama apie Vytauto laikų papročius ir realijas.
Rašytojas,vaizduodamas senovės lietuvių kovas su kryžiuočiais, piešia neeilines, herojiškas asmenybes, poetizuoja jų žygius dėl tėvynės laisvės. Kaukazo padavimų cikle atsiskleidžia dramatiški kalnėnų tautų istorijos puslapiai, ilgametės liaudies kovos su pavergėjais.
Kiekviena knyga turi savo likimą…Šios, prieš ketvirtį amžiaus parašytos ir iškart bestseleriu tapusios, apysakos skaitytojai neišleidžia iš rankų ir šiandien. Skaito ją ne tik vaikai, paaugliai, bet ir suaugusieji.Kodėl „Zuika padūkėlis“ tebėra aktualus? Tikriausiai dėl to, kad anuometinės problemos niekur nedingo. Nelaimingų, gyvenimo skriaudžiamų vaikų dar daug, labai daug. O kol skaitytojas knygoje atpažįsta save,… Skaityti toliau »