Temos Archyvai: Apsakymai

Petras Cvirka — Vaikų karas

Pasakojimas apie vaikų draugystę, netikėtai įsižiebiančią neapykantą ir geros širdies pergalę. Ši istorija yra 6 klases literatūros vadovėlyje ir ji man yra viena gražiausių ir nuoširdžiausių istorijų „Skaitinių“ vadovėlyje. Ši knyga pamoko ir kartais net ir juokina. Ji man labai patiko. Čia kariauja didžiulė draugystė prieš neapykantą. Aišku draugystė nugali. / Moksleivių komentarai

Petras Tarasenka — Užburti lobiai

Petro Tarasenkos, archeologo ir rašytojo, knygoje kaip gyva prieš skaitytojų akis iškyla Aukštaitijos miestelio Antakalnio ir Lietuvos istorija, padavimai, legendos, sakmės, XX a. pradžios gyvenimas. Pagaulus, nuotykingas siužetas pasakoja apie dviejų berniukų – Petro ir Vlado – užburtų lobių paieškas.

Petras Tarasenka — Rambyno burtininkas

Paakintas Prano Mašioto pavyzdžio, apie 1924 m. P. Tarasenka ėmėsi rašyti istorijos mokslo populiarinimo knygeles apie Lietuvos – „piliakalnių krašto” – senovės paminklus. Nuo referatyvinės informacijos („Gimtoji senovė) jis perėjo į beletrizuotą pasakojimą apysakose „Praeities vartai” ir „Perkūno šventykloje”. Jų autorius vaizduoja fantastines vaikų keliones iš dabarties į akmens ir žalvario amžių ieškoti „kultūrinio senovės… Skaityti toliau »

Antanas Ramonas — Vilniaus legendos. Pasakos

„Mielas skaitytojau, nesvarbu kiek Tau metų. Svarbu, kad Tau pasisekė – Tu jau atsivertei knygą, kupiną stebuklų ir paslapčių. Joje atrasi tai, kas negirdima, nematoma, neužuodžiama. O vis dėlto – ir matoma, ir girdima, ir ranka paliečiama. Teikiu Tau vieną patarimą: neskubėk. Skaityk lėtai, mėgaukis. Jei nori dirstelėt praeitin – o kas to nenori? –… Skaityti toliau »

Vytautas Račickas — Jos vardas Nippė

Ši apysaka – tai švelniai graudi vienos šeimos istorija. Apie meilę, išdavystę, pirmąsias gyvenimo pamokas. Apie vaiko juoką ir ašaras. Devynerių metų Nippė, mirus jos tėčiui, su mama persikelia gyventi į sodo namelį. Ten jos augina agurkus. Nippė tesi tėčiui duotą žodį ir kiekvieną dieną groja fleita. Pasislėpusi šiltnamyje – kad kaimynų vaikai nesišaipytų. Po… Skaityti toliau »

Vytautė Žilinskaitė — Nebijokė

Knygoje publikuotos trumpos pasakos dėl savo alegoriškumo, poetiškumo bei amžinųjų moralinių vertybių aukštinimo lyginamos su H. Ch Anderseno kūryba, o apsakymuose ši rašytoja daugiausia dėmesio skiria nuskriaustam, nelaimingam vaikui, provokuoja skaitytojo užuojautą.

Vytautė Žilinskaitė — Kintas

Atvežtas paatostogauti į paprastą kaimo trobą, Kintas viskuo čia bodisi ir netveria be įprastų pramogų ir savo padykusių bičulių. Trokšdamas kuo greičiau ištrūkti, jis surezga avantiūrą, į kurią vis labiau įsipainioja pats ir įpainioja kitus.

Maironis — Pavasario balsai

„Pavasario balsuose”, pirmą kartą išleistuose 1895m., atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. Jo eilėraščių meninė išraiška yra lengvai suprantama, pasižymi aiškumu, tikslumu, dažnai priartėja prie liaudies dainų poetinio paprastumo ir skaidrumo.… Skaityti toliau »

Vytautas Račickas — Zuika padūkėlis

Kiekviena knyga turi savo likimą…Šios, prieš ketvirtį amžiaus parašytos ir iškart bestseleriu tapusios, apysakos skaitytojai neišleidžia iš rankų ir šiandien. Skaito ją ne tik vaikai, paaugliai, bet ir suaugusieji.Kodėl „Zuika padūkėlis“ tebėra aktualus? Tikriausiai dėl to, kad anuometinės problemos niekur nedingo. Nelaimingų, gyvenimo skriaudžiamų vaikų dar daug, labai daug. O kol skaitytojas knygoje atpažįsta save,… Skaityti toliau »