Filosofinė Voltaire’o apysaka, beje, sukurta prieš 250 metų, tebėra aktuali ir šiandien. Nuoširdus ir patiklus jaunuolis Kandidas su savo mokytoju Panglosu patiria daugybę neįtikėtinų nuotykių ir sunkumų. Ir visa tai todėl, kad išmėgina savo kailiu tai, ko moko gerasis išminčius Panglosas – Optimizmo. Anot jo, visa, kas vyksta gyvenime, yra gėris, nes nėra pasekmės be… Skaityti toliau »
Šioje knygoje skaitytojas suras pasaulinio garso anglų rašytojos aštraus siužeto nuotykių apsakymus „Faraonų kapo paslaptis“, „Karališkojo rubino pagrobimas“, „Šokėjos karoliai“: parašytus jai būdinga nepaprastai intriguojančia maniera.
Apsakymas. Skaitmeninta iš knygos: Jonas Biliūnas. Laimės žiburys. Vilnius: Vaga, 1976.
Apsakymas. Skaitmeninta iš knygos: Jonas Biliūnas. Laimės žiburys
Apsakymas. Skaitmeninta iš knygos: Jonas Biliūnas. Lazda.
Šiame leidinyje spausdinamos originalios Antano Vaičiulaičio (1906-1992) pasakos mažiems ir dideliems.
Novelė sudaryta iš 3 dalių. Pirmoje ir antroje dalyje veiksmo laikas apima vieną dieną. Jis nurodytas jau pačiame pirmame sakinyje – tai vasaros metas. Novelės ekspozicijoje nurodyta ir veiksmo vieta – pamiškė. Susipažįstame su dviem veikėjais – Žvairių Petriuku ir Juknių Miku, ganančiais kiaules. Veiksmo užuomazga – įpykusio Pliaugos pasirodymas pamiškėje. Ir štai pirmas įvykis:… Skaityti toliau »
Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, lietuvių literatūros klasikė (1977-1930). Leidinį sudaro novelės („Irkos tragedija“ – apie mažos mergaitės jausmus, gyvenimą, jos skausmingą suaugimą), vaizdeliai, drama „Pančiai”.
Pasakojimas apie vaikų draugystę, netikėtai įsižiebiančią neapykantą ir geros širdies pergalę. Ši istorija yra 6 klases literatūros vadovėlyje ir ji man yra viena gražiausių ir nuoširdžiausių istorijų „Skaitinių“ vadovėlyje. Ši knyga pamoko ir kartais net ir juokina. Ji man labai patiko. Čia kariauja didžiulė draugystė prieš neapykantą. Aišku draugystė nugali. / Moksleivių komentarai
Istorinė apysaka, vaizduojanti, kaip Lietuvos kunigaikštis Kęstutis pabėga iš kryžiuočių nelaisvės, kaip jį išgelbsti jaunas tarnas Alpas, vaikystėje pagrobtas iš Lietuvos, kiek vargų ir pavojų patiria kunigaikštis su Alpu, kol grįžta į tėviškę.
Petro Tarasenkos, archeologo ir rašytojo, knygoje kaip gyva prieš skaitytojų akis iškyla Aukštaitijos miestelio Antakalnio ir Lietuvos istorija, padavimai, legendos, sakmės, XX a. pradžios gyvenimas. Pagaulus, nuotykingas siužetas pasakoja apie dviejų berniukų – Petro ir Vlado – užburtų lobių paieškas.
Paakintas Prano Mašioto pavyzdžio, apie 1924 m. P. Tarasenka ėmėsi rašyti istorijos mokslo populiarinimo knygeles apie Lietuvos – „piliakalnių krašto” – senovės paminklus. Nuo referatyvinės informacijos („Gimtoji senovė) jis perėjo į beletrizuotą pasakojimą apysakose „Praeities vartai” ir „Perkūno šventykloje”. Jų autorius vaizduoja fantastines vaikų keliones iš dabarties į akmens ir žalvario amžių ieškoti „kultūrinio senovės… Skaityti toliau »
Šiame leidinyje spausdinami XXa. pradžios lietuvių literatūros klasiko V. Mickevičiaus – Krėvės apsakymas „Skerdžius” iš rinkinio „Šiaudinėj pastogėj”
Apsakymas
Šiuolaikinio prozininko R. Černiausko apsakymai apie mažo miestelio vaikų gyvenimą, jų pramogas ir išdaigas, apie patirtus išgyvenimus bendraujant tarpusavyje bei susiduriant su suaugusiųjų pasauliu, kuris vaizduojamas itin realistiškai.
„Mielas skaitytojau, nesvarbu kiek Tau metų. Svarbu, kad Tau pasisekė – Tu jau atsivertei knygą, kupiną stebuklų ir paslapčių. Joje atrasi tai, kas negirdima, nematoma, neužuodžiama. O vis dėlto – ir matoma, ir girdima, ir ranka paliečiama. Teikiu Tau vieną patarimą: neskubėk. Skaityk lėtai, mėgaukis. Jei nori dirstelėt praeitin – o kas to nenori? –… Skaityti toliau »
Ši apysaka – tai švelniai graudi vienos šeimos istorija. Apie meilę, išdavystę, pirmąsias gyvenimo pamokas. Apie vaiko juoką ir ašaras. Devynerių metų Nippė, mirus jos tėčiui, su mama persikelia gyventi į sodo namelį. Ten jos augina agurkus. Nippė tesi tėčiui duotą žodį ir kiekvieną dieną groja fleita. Pasislėpusi šiltnamyje – kad kaimynų vaikai nesišaipytų. Po… Skaityti toliau »
Pasakojimas apie aštuonmetį berniuką Sigitą, jau nebe vaiką, bet dar ir ne paauglį, kuris, suaugusiųjų nuskriaustas, trokšta tapti gudrus ir stiprus, kad galėtų jiems atkeršyti, arba geresnis už juos, kad galėtų sugėdyti.
Knygoje publikuotos trumpos pasakos dėl savo alegoriškumo, poetiškumo bei amžinųjų moralinių vertybių aukštinimo lyginamos su H. Ch Anderseno kūryba, o apsakymuose ši rašytoja daugiausia dėmesio skiria nuskriaustam, nelaimingam vaikui, provokuoja skaitytojo užuojautą.
Atvežtas paatostogauti į paprastą kaimo trobą, Kintas viskuo čia bodisi ir netveria be įprastų pramogų ir savo padykusių bičulių. Trokšdamas kuo greičiau ištrūkti, jis surezga avantiūrą, į kurią vis labiau įsipainioja pats ir įpainioja kitus.