Bronė Buivydaitė (slapyv. Tyrų duktė, 1895-1984) gimė Svėdasuose, augo Anykščiuose. 1914 m. baigė Utenos keturklasę mokyklą, 1918 m. Voronežo gimnaziją. Mokytojavo Skuode, Veiveriuose, Panevėžyje, Anykščiuose, Alytuje. Nuo 1948 m. gyveno Anykščiuose. B. Buivydaitė parašė ir išleido eilėraščių rinkinius „Vasaros šnekos”, „Skudučiai”, „Po žilvičiais”, eiliuotų padavimų rinkinj „Anykščių baladės”, pjeses-pasakas „Mėlynasis drugelis”, „Stebuklingoji radasta”, „Lapė gudragalvė”, libretus operoms „Jūratė ir Kastytis” (pastatyta 1972), „Pupa ir seneliai” (pastatyta 2003), romaną „Atversti lapai”, apysakas „Pro vaikystės langą”, „Karklo švilpa”, atsiminimus „Vargai vartus kilnoja” ir kt.
Apysaka „Trys bičiuliai” (1937, II leidimas 1957 m. buvo cenzūros sulaikytas) – tai šiltas pasakojimas apie nuoširdžią trijų tarpukario Lietuvos paauglių draugystę. Pagrindinis veikėjas – iš kaimo į miestą mokytis atkeliavęs Gedukas – aktyviai planuoja savo ateitį, sunkią valandą neatsisako svajonių, moka užjausti ir suprasti kitus.