Einu aš kartą keliu. Man beinant užėjo vakaras, sutemo, priėjau pirkelę. Užeinu nakvynės prašytis. O toj pirkelėj tikri stebuklai dedasi, savom akim netikiu: vienam kampe devyni vilkai, vieną bitę bepjauną, kitam valstietis su karalium lyg lygus su lygiu šnekasi, o pačiam pirkios vidury prie stalo sėdi toks senelis ir garsiai knygą skaito. O tos knygos labai įdomios būta, tai aš prisitaikęs ją tik čiupt – ir į kojas. Tris dienas bėgau kvapo neatgaudamas, kol čia atsidūriau, štai, imk, dabar ir tu paskaitysi.
