1945-aisiais metais Raudonoji armija veržiasi prie Berlyno, generolo feldmaršalo Pauliaus žodžiais „visa Vokietija virsta milžinišku Stalingradu“. Kaip pavyksta išgyventi, anot Solženicyno, „Tėvynės išduotiesiems“ ir kokių beprotiškų prievartavimų patiria moterys? Knygoje bandoma įžvelgti neatsakingumo ir nežmoniškumo ribą, perteikti, ką mąstė Hitleris, visą savo tautą patraukęs į kovą su bolševizmu, bet galiausiai jį pats atvedęs į Europos centrą. Politiniai lyderiai ir jų sistemos apibūdinami į juos žvelgiant per jų pačių žlugimo prizmę. Knygoje perteikta protu nesuvokiama kančia ir nuosmukis išryškina tai, kas žmogaus prigimtyje yra ir gražiausia, ir bjauriausia.
Kokia viena katastrofiškiausių Hitlerio klaidų buvo padaryta šiame kare? Kuris iš didžiųjų vadų visiškai nevertino tarptautinės teisės? Kodėl Hitleris liko Berlyne ir nė neketino iš jo trauktis? Kodėl Stalinas slėpė, kad buvo rastas Hitlerio kūnas? Kokį nepaprastai svarbų įkaltį Berlyne Jelena Rževskaja, SMERŠ būrio vertėja, saugojo visą gegužės 8-osios vakarą, kai kariai jau šventė pergalę? Ką Solženicynas pavadino šlykščiausiu Rusijos istorijos puslapiu? Atsakymus į visus šiuos klausimus rasite perskaitę „Berlynas: žlugimas 1945-aisiais“.
