Garsaus prancūzų rašytojo A. Maurois „Laiškų Nepažįstamajai” adresatas — žavinga išgalvota moteris, įkūnijanti kūrėjo idealą. Laiškų temos svarbios kiekvienam žmogui: kaip išsaugoti individualybę, kaip susitvarkyti vedybinį gyvenimą, kaip išmokti būti patraukliam. A. Maurois apmąstymai, aforizmai, maksimos leidžia geriau pažinti save, tačiau nediktuoja elgesio stereotipų.
Andrė Maurois (tikr. Emile Wilhelm Herzog, 1885–1967) — prancūzų rašytojas, eseistas, pasaulinę šlovę pelnęs beletrizuotomis garsių žmonių biografijomis 0- Byrono, R B. Sheley’o, M. Prausto, G. Sand, V. Hugo, H. Balzaco ir kt.).
Jo kūrybai būdinga psichologinė analizė, subtilus jausmų ir konfliktų vertinimas, puikus žmogaus sielos ir širdies pažinimas.
„Laiškai nepažįstamajai” (1956) — savotiškas elgesio, jausmų ugdymo vadovas. Harmoningai išauklėto, kilnaus, sąmojingo, iškalbingo, fiziškai tvirto žmogaus kodeksą kadaise sukūrė italas B. Castiglione savo traktate „Dvariškis” (1528).
Šios knygos adresatas — žavinga išgalvota moteris, įkūnijanti rašytojo idealą. Susirašinėjimo temos svarbios kiekvienam žmogui: kaip patikti, kaip išsaugoti individualybę, kaip pasiekti laimę, kaip susitvarkyti vedybinį gyvenimą. Remdamasis konkrečiu pavyzdžiu, rašytojas analizuoja charakterį, ir ši analizė virsta nedideliu epizodu, trumpute novele ar psichologiniu etiudu. Knyga žavi autoriaus psichologine įžvalga, kurią nuskaidrina švelni ironija, lengvas sąmojis.
Jo apmąstymai, aforizmai ir maksimos leidžia geriau pažinti save ir visuomenę, tačiau nediktuoja elgesio stereotipų.
„Mylėti kitą — vadinasi, galvoti ne apie tai, ką iš jo gauni, bet apie tai, ką jam duodi.”
