Kaip susigyventi su mintimi, kad greitai teks išsiskirti su vienu brangiausių žmonių? Ar įmanoma išlikti tvirtam, stebint mylimo kančias ir iš paskutiniųjų stengiantis tirpstantį laiką praleisti kuo prasmingiau? Kaip mėgautis dienomis žinant, jog jos suskaičiuotos ir veda tik į viena – nepakeliamą tuštumą?
„Teatro stovykla vyks ir kitąmet, – sakau ir nesusiturėjusi priduriu: – Tėčio kitąmet nebebus.”
Aleksė akimirksniu pasigaili vos ištarusi šiuos žodžius. Sisi po tokio akibrokšto motinai paskelbia tylos streiką. Tie žodžiai smogia skaudžiau už bet kokius kitus argumentus. Vis dėlto visi trys – darboholikė Aleksė, paauglė Sisi, nerandanti ryšio su motina, ir šeimą jungiantis, tačiau kovą prieš vėžį pralaimintis Tomis – leidžiasi į pajūrį paskutinėms vasaros atostogoms kartu.
„Tu. Aš. Mes” – jautri istorija apie šeimą, susidūrusią su neišvengiamu likimu, ir meilę, padedančią atlaikyti visus iššūkius. Gyvenimui apvirtus aukštyn kojom, veikėjai priversti stoti akistaton ne tik su skaudžia realybe, bet ir su savais jausmais bei mintimis. Kol Tomis stengiasi iš likusio laiko išpešti kuo daugiau, Aleksė supranta, kad dar didesnis iššūkis nei Tomio netektis bus įtikinti dukrą suteikti jai dar vieną progą būti gera motina.
„Šis romanas privers susimąstyti, kaip toli eitume, kad išsaugotume tai, kas mums brangu. Širdį verianti istorija apie tai, kaip ištverti be žmogaus, paverčiančio kiekvieną dieną verta gyventi.” – Library Journal
