Žmogus – laikas – žemė. Tai pagrindiniai naujojo romano akcentai. Ką tik nušniokstusi Antrojo pasaulio karo audra. Lietuvos žemę, tryptą vienų svetimųjų, užplūsta kiti. Griūva išsiilgto pastovumo siekiai. Dūžta trapios laimės viltys. Žmones prislegia artimųjų netektys. Jaunos kaimo moters Savūnės Žemgulienės dalia – tai dramatiškos grumtynės už išlikimą… Ano meto skaudusis aidas daug kuo primena ir mūsų dienas – juodąjį 1991-ųjų grėsmės debesį, neįspėtą šiandieną…