Knygoje „Kur velnias nenešioja“ Algimantas Čekuolis tęsia savo grožinės literatūros kelią. Savita maniera, pagrįsta ankstesnėmis patirtimis ir neišgalvotomis istorijomis. Tai – faktai, įrėminti literatūroje. O jų gausybė: ir pavojingų, ir juokingų, liūdnų, tragiškų. Ne tik čia aprašytų, bet ir laukiančių savo eilės būsimose knygose.
Knygos „Kur velnias nenešioja“ apysakų bei apsakymų personažai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo skirtingi. Tačiau jie visi, kaip ir knygos, turi bendrą bruožą – likimo nešioti po įvairius gyvenimo sūkurius, smalsūs ir darantys tai, kas kitiems atrodo neįprasta, rizikinga ir net mirtinai pavojinga.
Algimantą Čekuolį gyvenimas taip pat blaškė plačiai atsivėdėdamas. Visur, kur gyveno, ko ėmėsi, su kuo bendravo, autoriaus laukė nauji iššūkiai, darbai, svetimos kalbos, kitokia kultūra, drąsūs žmonės. Ir ne tik tie, kuriuos dabar visas pasaulis vadina legendomis: Če Gevara, Fidelis Kastras bei kiti, bet ir tie, kurie domino autorių vien todėl, kad turėjo lietuviškų šaknų. Jie – pagrindiniai šios knygos herojai. Apie juos pasakojama ne tik kaip apie nebijančius rizikuoti, ginti savo įsitikinimų, savo kilmės ar savo meilės, bet ir, lygiai kaip autorius, smalsaujančius, norinčius pasižiūrėti, kas ten už posūkio, įveikusių pačius netikėčiausius gyvenimo vingius.
