Keitė visados prižiūrėdavo jaunesnį broliuką Krisą. Išskyrus tą vieną lemtingą popietę.
Tądien Krisą užpuolė, ir nors jis išgyveno, kūno randai – ne vieninteliai. Dabar Keitė ir Krisas jau suaugę, tačiau nelaimės padariniai juntami iki šiol.
Pati tapusi motina, Keitė pažadėjo daugiau nekartoti savo klaidos – sykį jos nerūpestingumas jau sugriovė šeimą. Ji neleis, kad taip nutiktų dar kartą. Tačiau vieną dieną moteris netikėtai sulaukia skambučio ir pagalbos prašymo.
Detektyvas Lorensas Peidžas susidūrė su neįprastai trikdančiu nusikaltimu – žiauriai nužudytas Alanas Hobsas, turtingas filosofijos profesorius ir filantropas. Vyriškis gyveno įspūdingame, bet keistame name – vieną jo kambarį prieš kelis dešimtmečius suniokojo gaisras, tačiau niekas nesiėmė jo remontuoti.
Peidžas įtaria tik vieną asmenį – Krisą, užfiksuotą stebėjimo kameros. Vis dėlto tyrėjui kyla daugybė klausimų: kodėl toks turtingas asmuo kaip Hobsas neremontavo namo? Kodėl atrodo, kad jis nujautė artėjant mirtį, tačiau nieko dėl to nedarė? Ir, svarbiausia, kodėl jį buvo taip apsėdusi vietinio serijinio žudiko istorija?
Detektyvas kreipiasi į Keitę, ieškodamas jos brolio, tačiau moters galvoje sukasi vienintelė mintis: ji turi rasti Krisą pirma. Keitė jaučia – pasitaikė proga pagaliau išpirkti jaunystės kaltę. Tačiau žudikas dar nebaigė savo darbo…
