Serija: „Grįžtamoji galia #1“.
galios. Taip, bet tik ne žmogiškųjų santykių įstatymas. Argi galima į
griežtus laiko rėmus įsprausti giminystės jausmus, meilę, draugystę,
garbę, tarnystės pareigą? Kaip galima nustatyti šioms sąvokoms
atskaitos tašką? Jos nepavaldžios laikui, jei kalbama apie žmones, iki
galo atsidavusius savo reikalui.
Savižudybė nėra neišvengiama beprotybės žymė, bet… statistikos
duomenimis, trečdalis savižudybių vyksta apėmus sielos negalios
priepuoliams, o du jų trečdalius lemia visi kiti atvejai —
girtuokliavimas, materialiniai praradimai, sielvartas ir nuoskaudos,
bausmės baimė, nelaiminga meilė.
Naują Aleksandros Marininos trilogiją „Grįžtamoji galia” sudaro trys romanai: 1 tomas (1842-1919), 2 tomas (1965-1982) ir 3 tomas (1983-1997).
„Grįžtamoji galia” – ne tiek istorinis detektyvas, kiek šeimos saga.
Visas romano dalis jungianti detektyvinė gija – dvarininkų juristų
Gnedičių šeima. Pagrindinis veikėjas, nedrįsdamas prieštarauti valdingai
motinai, padaro lemtingą klaidą – nuteisia nekaltą žmogų. Gyvenime
žmogaus priimtas neteisingas sprendimas pakeičia ne tik jo paties, bet
ir jo šeimos, artimųjų ir visos giminės likimą. Vėliau galima gailėtis,
kaltinti save dėl bailumo, tačiau grįžtamosios galios ši atgaila neturi.
Niekada.
Romano „Grįžtamoji galia” veiksmas išsitęsia per du amžius – nuo caro laikų iki gyvenimo posovietinėje Rusijoje.
