Aleksandras Danilinas, žinomas Maskvos (Rusija) psichoterapeutas, populiarios programos per Rusijos radiją „Sidabrinės gijos“ vedėjas. A. Danilino knyga „Tabletė nuo mirties“ – tai praktikos vadovas apie kryptingos vaizduotės darbą, žmogui vaduojantis iš sunkios somatinės ligos.
Sunkiai sergantis ligonis privalo žinoti: žmogus visada turi viltį. Ši viltis kartais, o gal beveik visada, išlieka ir tada, kai atrodo, kad nebėra jokios išeities. Ji slypi mumyse pačiuose. Visada, visais gyvenimo atvejais žmogus gydo save pats, – tai svarbiausia šios knygos mintis. Gydo ne gydytojai, ne operacijos, ne tabletės. Visa tai tik padeda išsigydyti. Žodyje „išsigydyti” slypi populiaraus posakio „Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų rankose” prasmė. Ši knyga nurodo, ką gali padaryti žmogus, kad išgelbėtų nuo ligos pats save.
Knygoje „Tabletė nuo mirties“ aprašyti būdai dėmesiui koncentruoti, darbas su įsivaizduojamu kūnu ir savo svajonių valdymas padeda gydytojų paskirtam gydymui pasidaryti tikrai efektyviam. Tačiau svarbiausia – ši knyga nurodo, kaip sergantis žmogus gali susigrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Iš rusų kalbos vertė Dalia Elena Montvilienė
PRATARMĖ
Šioje knygoje nėra nieko naujo. Beveik nė vieno naujo žodžio. Tokių knygų dar tikrai nesu rašęs. Visas čia išdėstytas mintis galite rasti kitų autorių knygose. Aš tik nusprendžiau jas visas čia surinkti todėl, kad sunkiai sergantis žmogus žinotų: mes visada turime vilties. Kartais, o gal net beveik visada, žmogui viltis ir telieka. Ji slypi mumyse pačiuose. Galiausiai pagrindinę šios knygos mintį galima nusakyti taip: žmogus visada, visais gyvenimo atvejais gydosi pats. Gydo ne gydytojai, ne operacijos ir ne tabletės. Visa tai tik padeda išsigydyti. Žodyje „išsigydyti” slypi populiaraus posakio „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų rankose” prasmė. Ši knyga apie tai, ką gali padaryti žmogus, kad pats išsivaduotų iš ligos.
Tokia knyga negali būti nauja… Tikriausiai taip ir privalo būti. Medicina nemėgsta naujovių. Kai prekė, kuri vadinama „nauju gydymo metodu”, yra itin gerai parduodama, už jos visada slypi arba sukčiavimas, arba eksperimentai su nežinomais padariniais.
Visi faktai, su kuriais ši knyga jus supažindina, jau labai seniai yra kitų autorių žinomi ir jų aprašyti. Teorijos priklauso ne man, didžiąją dalį pratimų sugalvojau ne aš, ir pirma jūsų juos jau yra padarę tūkstančių tūkstančiai žmonių visame Žemės rutulyje.
Be to, negaliu nutylėti, kad aš, šios knygos autorius, propaguojantis darbo su kryptinga vaizduote praktiką maždaug dvidešimt metų, vis dėlto nesu nei darbo su onkologiniais ligoniais specialistas, nei psichoterapijos, susietos su somatine praktika, specialistas. Per šiuos du dešimtmečius suburdavau onkologinius ligonius į treniruočių grupes tik tada, kai atitinkamai susiklostydavo mano gyvenimo ir praktikos aplinkybės. Neturiu gausios asmeninės statistikos, per tuos ilgus metus esu patikimai aprašęs tik apie šimtą ligos istorijų. Ir tik apie trisdešimt keturis atvejus iš to šimto galiu pasakyti: liga galiausiai buvo išgydyta. Visais šiais atvejais, man kategoriškai reikalaujant, ligoniai nenutraukė terapijos, kurią jiems buvo paskyrę gydytojai onkologai. Jei ligonis pats nuspręsdavo, kad tos terapijos nebesilaikys, aš atsisakydavau toliau su juo dirbti.
Tai drauge yra ir mano sąlyga šios knygos skaitytojams. Visa, ką čia perskaitysite, nėra nei dingstis, nei pagrindas pakeisti pagrindines terapijos dozes arba jų visai atsisakyti. Tą gali nuspręsti tik gydantis gydytojas, specialistas…
Ir vis dėlto aš ryžtuosi šią knygą išleisti. Iš vienos pusės, trisdešimt keturios gyvybės – tai lašas onkologinių ligonių jūroje, o iš kitos pusės – tai trisdešimt keturios žmonių visatos. Ir jeigu toliau siūlomi nesudėtingi ir žinomi psichologiniai pratimai šiems žmonėms padėjo, aš neturiu teisės jų slėpti arba paversti eiline preke, parduodama medicinos paslaugų rinkoje. Nei aš, nei bet kas kitas neturime teisės visų šių pratimų laikyti savo nuosavybe. Tikriausiai tokia teisė duota tik Deivido Bomo paslėptajai tvarkai.
Kiek žinau, tik mūsų šalyje dar niekada nebuvo išspausdintas joks pratimų rinkinys, pagrįstas aktyvios vaizduotės metodu ir galintis tikslingai padėti žmonėms, sergantiems vėžiu ar kokia kita mirtinai pavojinga liga. Akivaizdu, ir tai visi žinome, kad mūsų vaizduotė – svajonės ir sapnai – mums nė kiek nekenkia ir neturi šalutinių padarinių.
Ši knyga parašyta tik dėl to, kad jūs, nors ir kaip susiklostytų išorinės aplinkybės, išsaugotumėte tikėjimą savo jėgomis.
