2015 metais, buvo išleista Aleksandro Bašibuzuko (Александр Башибузук) knyga “Armanjako šalis. Rutjeras” (Страна Арманьяк. Рутьер). Tai knyga apie XV a. Vakarų Europą. Tiksliau, beveik fantastinė knyga apie viduramžių Vakarų Europą, į kurios gyvenimo įvykių sūkurį papuola (gal greičiau jau įmetamas) mūsų amžininkas. Tačiau skirtingai nuo visų kitų analogiškų rinką užtvindžiusių kūrinių, jis (herojus – papuolėlis) nesistengia keisti ateities, nėra nepripažintas genijus ar “proto bokštas”. Ir, skirtingai nuo visų panašaus žanro kūrinių, stengiasi įsilieti į šią epochą, kurią autorius labai vaizdžiai aprašė. Kliauzų, kaip nebūtų keista, itin mažai, o ir tos pačios kliauzos – gana ginčytinos arba duoklė siužetui. Vistik to laikmečio epocha dar daugelyje vietų yra neatrastoji žemė arba, kaip sakydavo – “Terra incognita”.
Originalo kalba labai lengvai skaitoma. Gyva. Knyga tiesiog praryjama 🙂
Vertimą, pagal galimybes darysiu ne “mechaninį”. Tam, kad labiau priartėti prie autoriaus ir jo knygoje sukurtos atmosferos, bus naudojami nepažodiniai, o atitinkamą prasmę ar analogišką jausmą perduodantys, bet lietuviški ar tarmiški, gal net retkarčiais ir neliteratūriniai, kai kurių išsireiškimų vertimai („sumedėjusių“ mechaninių pažodinių vertimų ir taip apstu ir knygynuose, ir televizijoje – net dažnai koktu, o klausant – ausys lūžta;) ).
