Filosofiniai žmonių gyvenimo apmąstymai, įpinant į juos japonų buities epizodus, žmonių bendravimo santykius.
R. Akutagava savo novelėmis tarsi gvildena tolimas praeities problemas, nagrinėja seniai istorijos pamirštus įvykius. Tačiau jis pats yra visiškai kitokios nuomonės: „Siela tiek buvusio, tiek dabartinio žmogaus turi daug bendro. Tai ir yra esmė.” Dėl to žilojoje Japonijos senovėje rašytojas ieškojo ir visada surasdavo šiandieniniam žmogui tinkančių poelgių, minčių ir psichologinių niuansų. R. Akutagavos novelės trumpos ir tai susiję su ilgaamžėmis Japonijos žodinės kūrybos ištakomis. Nemaža novelių rašytojas paskyrė japonų tikėjimui. Prie tokių pirmiausia priskirtinos Taboka ir velnias, Džuliano Kitiske. Atvykę į šalį misionieriai, kurie norėjo paskleisti krikščioniškąjį tikėjimą, ne kartą buvo apsimetę perėjūnai ir avantiūristai, kurie tvirkindavo ir apgaudinėdavo žmones. R. Akutagavos kūryboje jų figūroms taip pat paskirta atitinkama vieta.
ir
