Nauji žinomo poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato (2005 m.) eilėraščiai, kuriuose – atpažįstama Aido Marčėno poetika ir nauji motyvai, senos tiesos ir naujas jų iš(si)aiškinimas. Ir dar kartą patirtas atradimo džiaugsmas.
Atradimo, kad akimirka ir amžinybė, išminties gelmė ir paviršiaus blizgučiai, banalybė ir išmintis, Dievas ir žmogus ar net Dievas ir poetas – tai anaiptol ne prieštaraujantys dalykai. Tiksliau – prieštaraujantys, bet vis tiek esantys kartu – viename akiratyje, viename laike, vienoje atmintyje, viename tekste. Tiesiog Viename.
