„Dirbtinis kvėpavimas” – nauja, jau trylikta, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato poeto Aido Marčėno (g. 1960) eilėraščių knyga.
Kaip ir ankstesnės, ji pasižymi daugiaprasmiu poetiniu kalbėjimu. Pastebimas siekis minimalizuoti išorinę formą (įskeliant abejonę žodžių prasme), įsodrinant ją daugialypės būties ženklais. Tai tarsi ilgas poetinis atsisveikinimas su gyvenimu, bet kartu ir jo pasveikinimas.
Poetinėse Marčėno meditacijose gyvenimo beprasmybė neatsiejama nuo jo prasmės, o nyksmo neišvengiamumas dovanoja netikėtas atvertis.
Rinkinyje „Dirbtinis kvėpavimas” Marčėno pamėgti senieji personažai angelas ir miestas tampa akmeniniai ir svetimi (tarsi mirties angelai), bet per šį tapsmą – dar artimesni lyrinio herojaus poetinei jausenai. Kita vertus, pasirodo nauji, ankstesnėse knygose nebūti personažai (Santapa Narėpa), naujos temos ir įžvalgos, vis dažniau minimas neminėtinas Dievo vardas.
