Dešimt Kareivio saloje susirinkusių nepažįstamųjų tapo velniško žudiko svečiais – jo belaisviais ir aukomis…
Pirmasis svečias buvo nunuodytas tuoj pat po pietų. Antrasis tiesiog neprabudo ryte.
Kai smūgiu į galvą buvo užmuštas senasis generolas, svečiai suvokė, kad žudikas yra vienas iš jų. Po kiekvieno nužudymo jų skaičius mažėjo, o siaubas didėjo.
Argi nebuvo jokios išeities? Reikia kuo greičiau sugauti šį negailestingą žudiką, kol jis dar nepaskelbė: „…Ir tada nebeliko nė vieno.“
