Dainavos apygardos, Pietų Lietuvos partizanų srities LLKS gynybos pajėgų vado atsiminimai rašyti 1952–1956 metais. Juose atskleidžiami pirmieji partizanų kovos žingsniai, palaipsnis ginkluoto pasipriešinimo stiprėjimas, kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai.
A. Ramanauskas-Vanagas buvo partizanas, idealistas, dora, stipri ir šviesi asmenybė, dėl savo įsitikinimų pasiryžusi net mirti. Perskaitę jo atsiminimus, geriau suprasite sudėtingą laisvės kovų istoriją ir neeilinius partizanų likimus: kaip iki okupacijos buvę paprasti piliečiai, turėję šeimas, namus, mėgstamus darbus, viską paliko ir stojo ginti Tėvynės. Aprašytas patirtis dažnam sunku net įsivaizduoti, bet apie tai žinoti privalu – tam, kad būtume atsparūs istorinės tiesos klastojimui ir įvertintume, kokia brangi yra laisvė.
Tai pasakojimas apie žūtbūtinį pasipriešinimą okupacijai, siekį atkurti Lietuvos nepriklausomybę sovietinio režimo metais ir kartu tai tikra istorija apie begalinį atsidavimą ir meilę Tėvynei, šeimai, laisvei.
