Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai yra romanas apie seksą, tiksliau, apie seksą trise. Jauni Londono gyventojai – teatro aktorius, architektūros studentė ir televizijos reklamų garsintoja – leidžiasi į seksualinius eksperimentus. Kuo čia dėta politika? Romane gausu humoristinių aliuzijų į didžiąją politiką, jos padeda subtiliai ir žaismingai atskleisti tai, ką galima pavadinti mūsų jausmų politika. Autorius gilinasi į žmogiškųjų santykių logiką, savotiškus susitarimus, mainus, netgi sandėrius, į kuriuos žmonės leidžiasi siekdami meilės, intymumo, seksualinio pasitenkinimo. „Politika“ – tai mūsų laikų knyga, kurioje seksas iškyla kaip subtilus ir komplikuotas dalykas, o kadaise tokia reikšminga politika tėra miegamojo peripetijų iliustracija.
Taigi „Politika“ visai ne apie politiką. Kaip teigia pats rašytojas, jo knyga yra „komedija apie gerumą“. Tačiau joje rašoma ir apie Milaną Kunderą, oralinį seksą, pirmininko Mao asmeninę higieną, Vaclavą Havelą, Bolivudą, pomėgį pirkti, Hitlerį seksualiai jaudinusius fetišus, egoizmą, Osipą Mandelštamą, Michailą Bulgakovą, priešlaikinę ejakuliaciją, velionę Karalienę Motiną, pienligę, Stalino bendravimo telefonu įpročius, mandagumą, rožinius pūkuotus antrankius, siurrealistų seksualinę ištvermę ir daugybę kitų dalykų.
